Šiandien daugelis tėvų susiduria su problema, kai vaikas nenori eiti į darželį. Šiame straipsnyje pateikiami psichologų patarimai, kaip elgtis tokioje situacijoje ir padėti vaikui lengviau prisitaikyti prie darželio aplinkos.
Situacijos analizė: vaiko nenoras lankyti darželį
Viena mama kreipėsi pagalbos dėl susidariusios situacijos: jos judrus, smalsus vaikas, turintis dėmesio ir aktyvumo sutrikimą, lanko darželį, tačiau grupės vaikų tėvai renka parašus, kad ji pasiimtų vaiką iš darželio. Jie skundžiasi, kad vaikas yra per daug judrus, mažai miega, kimba prie kitų vaikų ir bando pabėgti nuo auklėtojų. Auklėtojos taip pat skundžiasi tėvams, kad dėl vaiko elgesio sunku vykdyti ugdomąją veiklą. Viena mama netgi priekaištauja, kad ji drįso atvesti tokį vaiką į darželį, vadina jį nestabilios psichikos ir bendrauja su ja rėkdama.
Moteriai nerimą kelia artėjantis ruduo, nes vasarą vaikas darželio nelankė. Ji ieško patarimų, kaip elgtis toliau ir kaip padėti savo vaikui.
Teisiniai ir etiniai aspektai
Svarbu prisiminti, kad visi darželiai yra pritaikyti taip, kad juos galėtų lankyti visi vaikai, įskaitant ir tuos, kurių raida yra sutrikusi. Šią informaciją reikėtų priminti darželio direktorei, kuri yra atsakinga už situaciją darželyje. Tėvai neturėtų palikti darželio ir turėtų viešinti šią problemą, jei reikia.
Specialistų konsultacijos
Rekomenduojama įsiklausyti į kitų nuomonę ir kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo į Pedagoginę Psichologinę Tarnybą (PPT). Ten specialistai galės nustatyti, ar vaikas turi raidos ar psichinių sutrikimų. Jei sutrikimai bus nustatyti, bus galima anksčiau pradėti jam padėti. Taip pat, PPT arba darželio psichologas gali patarti, kaip pakeisti vaiko elgesį.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Teisinė informacija ir pagalba
Svarbu surinkti visą teisinę informaciją iš kompetentingų teisininkų, kurie gali suteikti nemokamą konsultaciją. Taip pat galima kreiptis į Švietimo ministeriją arba žmogaus teisių gynėjų asociaciją.
Vaiko elgesio keitimas
Reikia stengtis keisti vaiko elgesį, o kaip tai padaryti, geriausiai patars PPT arba darželio psichologė. Svarbu suprasti, kad dauguma mamų susiduria su panašiais nemalonumais darželyje ar mokykloje. Tėvai turi išsiaiškinti visą informaciją dėl savo vaiko, nes gali būti, kad jam reikia pagalbos.
Vaiko adaptacija darželyje: psichologės Vaidos Platkevičiūtės patarimai
Psichologė Vaida Platkevičiūtė pataria atkreipti dėmesį į tai, kad vaikams nuo trejų metų pradeda rūpėti bendraamžiai, jų nuomonė ir priėmimas. Vaikų grupėje mezgasi pirmieji santykiai, vaikai siekia pripažinimo, patikti arba bendrauti su mažaisiais lyderiais. Tačiau jie neturi įgūdžių, kaip išspręsti konfliktus ar susidoroti su atstūmimu. Todėl labai svarbus suaugusiųjų vaidmuo.
Naujokų įtaka
Psichologė atkreipia dėmesį į tai, kad naujai atėję vaikai į grupę gali jausti nerimą, kuris skatina juos elgtis pasyviai arba agresyviai. Garsus auklėtojų kalbėjimas apie netinkamus veiksmus tik sustiprina tokį elgesį. Naujokų įsijungimas į grupę gali pakoreguoti situaciją, tačiau tai nebūtinai susiję su konkrečiu vaiku.
Vaiko jausmai ir emocijos
Svarbu reaguoti į vaiko išgyvenamą skausmą ir liūdesį. Vaikai dažniausiai savo problemas sprendžia netiesioginiu būdu: klausydami pasakų, piešdami arba žaisdami. Tėvams svarbu būti su vaiku ir priimti jo emocijas, nesmerkiant ir nevertinant.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Žaidimų terapija
Psichologė rekomenduoja vakarais skirti vaikui bent pusę valandos žaidimui, piešimui ar pasakos kūrimui. Žaisdamas vaikas dažnai išsako tai, ką jaučia. Suaugusio vaidmuo yra būti šalia, stebėti ir kartais pakartoti vaiko žodžius. Jei matote, kad vaikas pyksta, priimkite tą jausmą: „Man atrodo, kad tu ant manęs pyksti“, tačiau nepulkite klausinėti, kodėl. Svarbu, kad vaikas pademonstruotų jam skaudžią situaciją ir atrastų geriausią jos sprendimą.
Piešimas ir pasakų kūrimas
Jei pasirinksite piešimą, paklauskite, ką vaikas nori piešti. Kai vaikas nupiešia, pasiteiraukite, ką jis nupiešė, ką veikia, sako ar kaip jaučiasi piešinyje esantys daiktai, gyvūnai, žmonės. Galite paklausti, ko jie norėtų, kas jiems nepatinka. Tai galimybė vaikui išreikšti savo jausmus ir nuoskaudas per kitus veikėjus.
Pasakų skaitymas irgi yra vienas iš metodų, padedančių spręsti problemas. Galite sukurti pasaką, kurios pradžia būtų panaši į vaiko situaciją. Pasekusi dalį pasakos, galite klausti: „Gal galėtum sukurti, kas nutiko berniukui?“ Jei vaikas papasakoja, tuomet tai yra informacija, kaip jis mato situaciją. Jei ne, jūs pati galite pratęsti.
Bendradarbiavimas su darželiu
Kaip papildomą pagalbą, galima inicijuoti pokalbį su darželio auklėtojomis, prašant jų pasirūpinti vaiko vieta grupėje. Pasiūlykite inicijuoti daugiau žaidimų, į kuriuos gali įsitraukti visi vaikai. Taip pat svarbios taisyklės, kurios galioja visiems. Tai užkerta kelią netinkamam vaikų elgesio pasireiškimui ir išskirtiniam dėmesiui, kurio trokšta kiekvienas vaikas.
Svarbiausia - buvimas su vaiku
Svarbiausia - jūsų buvimas su vaiku namuose, kad vaikas turėtų erdvę ir jaustųsi saugus, išgyvendamas vienokias ar kitokias emocijas.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Kiti patarimai, kaip motyvuoti vaiką eiti į darželį
Jei vaikas nenori eiti į darželį, svarbu išsiaiškinti priežastis. Tai gali būti nemiela auklėtoja, neįdomūs užsiėmimai, nedraugiški vaikai, seni žaislai ar net pietų miegas.
Psichologė Vaida Platkevičiūtė teigia, kad konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes priežastys gali būti labai skirtingos. Svarbu turėti informaciją apie šiuos aspektus:
- Kiek laiko vaikas jau lanko darželį?
- Ar visada jis jautėsi taip pat?
- Kaip keitėsi jo motyvacija lankyti darželį?
- Kokios išorinės aplinkybės susijusios su nenoru eiti į grupę tiek darželyje, tiek namuose?
- Kiek kartų per savaitę jis pasako apie savo motyvacijos trūkumą?
Atsakymai į šiuos klausimus padės atpažinti, ar tai yra pastovi būsena, susijusi su konkrečiais sunkumais, ar momentinis noras išvengti darželio.
Vaiko jausmų įvardijimas
Svarbu įvardinti vaiko išgyvenamą jausmą: „Matau, kad šiandien tu mieliau liktum namuose ir žaistum su savo žaislais. Tačiau aš turiu eiti į darbą ir negaliu tavęs palikti vieno.“ Jei yra galimybė, galima susitarti dėl kokios nors laisvos dienos, kuri būtų berniukui kaip pertrauka nuo įprastos veiklos.
Tikrosios nenoro priežasties nustatymas
Jei tai yra pastovi būsena, svarbu įvardinti, kur yra tikroji nenoro priežastis. Dažniausiai vaikai reaguoja į skirtingumą namuose ir darželyje.
Žmogiški santykiai
Kartais vaikas gali jausti tėvų dėmesio poreikį ir norėti daugiau laiko praleisti su jais. Tokiu atveju svarbu vakarais bent pusvalandį laiko skirti vien tik vaikui.
Nenoras eiti į darželį gali būti susijęs su konkretaus žmogaus vengimu: auklėtojos ar kokio nors vaiko. Jei tai yra auklėtojos problema, galbūt verta su ja kalbėtis, įvardinti, jog vaikas bijo piktų reakcijų ir panašiai. Svarbu išsiaiškinti, ką reiškia pikta auklėtoja. Galbūt ji tiesiog turi tvirtą požiūrį į taisykles, nustato konkrečias ribas, kurių vaikas nepatiria namuose.
Dienotvarkė
Dienotvarkės nebuvimas namuose vaikui natūraliai žadina norą išvengti jam nepriimtino dienos režimo darželyje. Dėl to svarbu, kad vaikas ir savaitgaliais turėtų tam tikrą dienotvarkę: pietų miegą, valgio laiką.
Tėvų požiūris į darželį
Prieš bandant ką nors įteikti vaikui, svarbu įvertinti, kiek jums patinka darželis, į kurį vedate vaiką ir kiek pritariate tam, kas jame vyksta.
Kada verta sunerimti ir ieškoti kito darželio?
Vaikų psichologai akcentuoja, kad sulaukti vaiko elgesio pokyčių jam pradėjus lankyti darželį yra normalu, tačiau jeigu praėjus adaptacijos periodui vaikui nebūdingas elgesys toliau tęsiasi ir vis kartojasi, tai jau signalas, kad pasirinktas darželis galimai nėra tinkamas jūsų vaikui.
Adaptacijos periodas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Sunerimti verta, jei adaptacijos požymiai tęsiasi ilgiau nei mėnesį.
Požymiai, kada darželis neatliepia vaiko poreikių:
- Vaikui pasireiškia psichosomatiniai požymiai, pavyzdžiui, vėmimas, galvos skausmas, pilvo skausmas, temperatūros kilimas.
- Vaikas pasakoja apie darželį liūdnas istorijas, kaip jis jaučiasi nepriimtas, vienišas arba kaip tik apie darželį nenori nieko pasakoti.
- Pastebima, jog nevyksta akademinė pažanga.
- Vaikas praranda apetitą, pasikeičia miego kokybė.
- Nėra aktyvaus bendradarbiavimo tarp mokytojų ir tėvų, tėvai negauna atsakymų apie vaiko savijautą, pasiekimus.
- Vaikas kalba apie vertybes, kurios nėra priimtinos šeimoje.
- Vaikas niekada nenori eiti į darželį, o apie jį užsiminus - tai jam sukelia stiprias nemalonias emocijas.
Jeigu visi bandymai bendradarbiauti su darželiu nepadeda, rekomenduojama apsvarstyti galimybę keisti darželį į tą, kuris labiau atlieptų vaiko psichologinius ir fiziologinius poreikius.
Renkant darželį: dėmesys lūkesčiams
Renkant darželį, tėveliams rekomenduojama pirmiausia patiems nuoširdžiai įsivardinti, kokį vaiką norite matyti ateityje, kokius lūkesčius jam turite, kokių vaiko gebėjimų ateityje tikitės, kiek jums svarbi vaiko psichologinė gerovė. Pagalvokite, kaip savo vaiką įsivaizduojate po 10-20 metų, kokios vertybės jūsų šeimai yra svarbios, ir tik tuomet nuspręskite, koks darželis būtų tinkamesnis.
Pasiruošimas darželiui: kada geriausia pradėti?
Nėra visiems tinkamo universalaus laiko - svarbiausia, jog tėvai ir mažylis jaustųsi emociškai pasiruošę artėjantiems pokyčiams. Verta atsižvelgti ir į vaiko amžių bei socializacijos poreikius. Apie antruosius ir trečiuosius metus šie poreikiai suaktyvėja. Vaikas, noriai siekiantis kontakto, labiau bus pasiruošęs būti grupėje.
Svarbus ir pačių tėvelių pasiruošimas - kiekvieno tėvo pojūčiai ir poreikiai yra skirtingi ir individualūs. Svarbu rasti kompromisą tarp savo ir mažylio poreikių.
Kelias į sėkmingą adaptaciją
Pirminiai komunikacijos įgūdžiai turi atsirasti dar šeimoje. Vaiką į darželį geriausia pradėti galvoti leisti tada, kai vaikas geba pasirūpinti savimi ir nors kažkiek iškomunikuoti savo bazinius poreikius. Tėvų pareiga yra lavinti vaiko kalbą, jog jis būtų pasiruošęs išreikšti savo poreikius darželyje.
Tėvų ir auklėtojų ryšys
Vaikas mato ir jaučia tėvų būsenas, todėl svarbu apie darželį atsiliepti pozityviai. Vaikas, paliktas darželyje, jausis kur kas saugiau jei žinos ir matys, kad tėvai pasitiki auklėtojomis. Todėl jau nuo pat pradžių tėvams svarbu bendrauti su darželio personalu - išsakyti baimes, lūkesčius ir nebijoti klausti. Sėkmingai adaptacijai itin svarbus dialogas tarp tėvų ir auklėtojų.
Ką daryti, jei vaikas atsisveikinant verkšlena?
Pradžioje vaiko verkimas atsisveikinant yra normali susijaudinimo reakcija į atsiskyrimo/naujumo situaciją ir jis praeis, kai mažylis apsipras su nauja rutina, užmegs naujas draugystes. Svarbu, jog jis jaustųsi emociškai saugus - prie to gali prisidėti tam tikros rutinos ir pastovumo užtikrinimas. Iš pradžių mažyliui gali būti svarbu, jog jį į darželį veda tas pats žmogus. Taip pat svarbu priminti vaikui, jog sugrįšite.
Tėvai turėtų atliepti vaiko emocijas, nuraminti, o po to padrąsinti, nuteikti pozityviai. Psichologė pataria susikurti atsisveikinimo (ar pasisveikinimo) ritualą, kuris gali tapti rutinos dalimi ir sukurti saugumą atsisveikinimo situacijoje. Svarbu ilgai nestoviniuoti - taip mažylis ir pats dels eiti į grupę.