Įvadas
Lietuvoje jau kurį laiką vyksta diskusijos dėl psichologo praktinės veiklos įstatymo, kuris reglamentuotų šių specialistų darbą. Šis įstatymas turėtų apibrėžti minimalius profesinius reikalavimus, licencijavimo tvarką ir užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę. Tačiau šis klausimas kelia nemažai aistrų ir nesutarimų tiek tarp pačių psichologų, tiek tarp politikų. Vieni teigia, kad įstatymas būtinas siekiant apsaugoti visuomenę nuo nekompetentingų asmenų, kiti mano, kad tai yra perteklinis reguliavimas, kuris apribos psichologų laisvę ir padidins paslaugų kainas. Šiame straipsnyje panagrinėsime argumentus už ir prieš šį įstatymą, aptarsime galimas pasekmes ir pabandysime išsiaiškinti, ar jis tikrai reikalingas Lietuvai.
Įstatymo projekto esmė
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas numato, kad psichologai, teikiantys praktines paslaugas, turėtų gauti licenciją. Licencijavimą planuojama patikėti savivaldos institucijai, tokiai kaip Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) arba Psichologų rūmai. Įstatymas taip pat nustatytų minimalius kvalifikacijos reikalavimus, profesinės etikos standartus ir atsakomybės ribas. Tikimasi, kad tai padidins psichologinių paslaugų kokybę ir apsaugos klientus nuo žalos.
Argumentai UŽ įstatymo priėmimą
Paslaugų kokybės užtikrinimas
Šiuo metu Lietuvoje psichologo veikla nėra reglamentuojama valstybiniu lygiu. Tai reiškia, kad psichologu gali vadintis bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ar kompetencijos. Tokia situacija kelia riziką, kad žmonės gali kreiptis į nekompetentingus asmenis, kurie ne tik nepadės, bet ir gali pakenkti. Įstatymo priėmimas užtikrintų, kad psichologines paslaugas teiktų tik kvalifikuoti specialistai, turintys reikiamą išsilavinimą ir patirtį.
Klientų apsauga
Licencijavimas leistų apsaugoti klientus nuo neetiško ar neteisėto psichologų elgesio. Įstatymas numatytų profesinės etikos kodeksą, kurio privalėtų laikytis visi licencijuoti psichologai. Jei psichologas pažeistų etikos normas, jam galėtų būti taikomos sankcijos, įskaitant licencijos atėmimą. Tai suteiktų klientams galimybę skųstis dėl netinkamo elgesio ir užtikrintų, kad jų teisės būtų ginamos.
Profesijos prestižo kėlimas
Įstatymo priėmimas padidintų psichologo profesijos prestižą ir pripažinimą visuomenėje. Licencijavimas parodytų, kad psichologas yra kvalifikuotas specialistas, kuris atitinka tam tikrus standartus. Tai paskatintų žmones labiau pasitikėti psichologais ir drąsiau kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Teisinio reguliavimo poreikis
Švietimo ir mokslo ministerija apibrėžia mokyklos psichologo profesiją, o Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino medicinos psichologo normą. Tačiau nėra įstatymo, kuris nustatytų minimalius profesinius reikalavimus ir apibrėžtų, kas gali teikti psichologines paslaugas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Tik atsiradus teisiniam reglamentavimui ir apibrėžus kvalifikacijos ir atsakomybės reikalavimus bus galima apsaugoti klientus.
Argumentai PRIEŠ įstatymo priėmimą
Perteklinis reguliavimas
Lietuvos psichologų profesinė sąjunga (LPPS) teigia, kad įstatymo priėmimo poreikis nepagrįstas jokiais tyrimais. Nėra objektyvių duomenų apie skundų dėl nekokybiškų paslaugų gausą ar kitų įrodymų, kad nelicencijuojama veikla daro žalą. LPPS mano, kad psichologo veikla sveikatos apsaugos ir švietimo sistemoje jau yra reguliuojama, o organizacijų ir darbo/verslo psichologų darbas nesusijęs su visuomenės sveikata, todėl jų veiklos reglamentavimas yra perteklinis.
Korupcijos rizika ir interesų konfliktas
LPPS įspėja, kad įstatymo projekte numatytos mokestinės prievolės ir prievartinis stojimas į vieną organizaciją gali sukurti korupcinės veiklos prielaidų ir interesų konfliktą. Baiminamasi, kad licencijavimas gali tapti priemone kontroliuoti psichologų veiklą ir riboti jų laisvę.
Paslaugų brangimas ir prieinamumo mažinimas
Įstatymo projekte numatytos papildomos išlaidos (už LPS narystę, licencijavimą, supervizijas, mokymus) gali priversti psichologus didinti paslaugų įkainius. Be to, numatytą 1500 val. prižiūrimą praktiką atlikti būtų sudėtinga, nes COVID-19 pandemijos metu organizacijos bei dirbantys specialistai tiesiog nebepriima praktikantų, o kitu metu darbdaviai neįdarbina specialistų be magistro kvalifikacinio laipsnio. Tai gali sumažinti psichologinių paslaugų prieinamumą, ypač tiems žmonėms, kurie neturi pakankamai lėšų.
Negatyvus poveikis psichologijos mokslui ir studijoms
LPPS mano, kad įstatymas gali pakenkti psichologijos mokslo raidai ir specialistų paruošimui Lietuvoje. Dėl aukščiau minėtų priežasčių gali nunykti kai kurios psichologijos studijų programos (pavyzdžiui, organizacinės psichologijos, verslo psichologijos, teisės psichologijos), būtų nuvertintas aukštojo mokslo vaidmuo ruošiant psichologus, auginamas nepagrįstas nepasitikėjimas universitetinėmis bakalauro, magistro ir doktorantūros studijomis.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Savireguliacijos problemos
Įstatymu numatyta psichologų savireguliacijos forma. Tačiau jau nuskambėjo Odontologų praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo pakeitimas, kuriame numatomas valstybės reguliavimas, nes savireguliacija ir licencijų išdavimas nepasiteisino. Tai kelia abejonių, ar savireguliacija bus veiksminga ir ar ji nevirsianti formaliu procesu, kuris neapsaugos visuomenės nuo nekompetentingų psichologų.
Nuomonės išsiskyrimas
Seimo narys Linas Slušnys teigia, kad psichologai jau dešimt metų diskutuoja dėl šio įstatymo ir pagaliau turi apsispręsti. Tačiau Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė Aina Adomaitytė teigia, kad LPS nepatinka, jog įstatyme išdygsta naujas darinys - Psichologų rūmai. Pasak jos, norisi toliau prie to dirbti ir rengti tokį, kuris leistų atlieptų visus svarbius psichologo praktinės veiklos punktus. Tuo tarpu R.Šalaševičiūtė įsitikinusi, kad be Psichologų rūmų kito kelio tiesiog nėra.
Galimos pasekmės
Jei įstatymas bus priimtas, psichologines paslaugas galės teikti tik tie specialistai, kurie turės licenciją. Tai reikš, kad žmonės turės būti atidesni renkantis psichologą ir pasidomėti, ar jis turi reikiamą kvalifikaciją. Įstatymas neapribos šarlatanų ar būrėjų veiklos, tačiau jie negalės vadintis psichologais ir teikti psichologinių konsultacijų.
Etikos klausimai
Psichologų etikos kodeksas įpareigoja gerbti kiekvieno žmogaus orumą ir individualumą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai psichologai viešoje erdvėje nevengia klijuoti įžeidžiamų etikečių kitiems asmenims. Toks elgesys kelia klausimą, ar toks psichologas dar labiau nesužalos sunkioje krizėje atsidūrusio žmogaus, ieškančio pagalbos. Įstatymo projekte numatyta, jog psichologų praktinė veikla atliekama vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu. Galimus profesinės etikos pažeidimus vertintų Etikos komitetas, kurio išvados būtų teikiamos Licencijavimo komitetui.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
tags: #psichologo #praktines #veiklos #istatymas