Lietuvoje jau ne kartą buvo mėginama Seime priimti įstatymą, kuris reglamentuotų psichologų veiklą. Šį pavasarį Seimą pasieks naujasis Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas, kuris, tikimasi, pagaliau įtvirtins aiškias taisykles ir standartus šios profesijos atstovams. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra psichologų etikos kodeksas, kodėl jis reikalingas ir kaip naujasis įstatymas gali pakeisti psichologinių paslaugų teikimą Lietuvoje.
Kas yra psichologų etikos kodeksas?
Psichologų etikos kodeksas - tai dokumentas, kuriame išdėstyti profesinės etikos principai ir taisyklės, kurių privalo laikytis psichologai savo darbe. Šis dokumentas skirtas užtikrinti, kad psichologai elgtųsi atsakingai, sąžiningai ir etiškai, gerbdami klientų teises ir orumą. Kodeksas apibrėžia, kaip psichologai turėtų elgtis įvairiose situacijose, pradedant konfidencialumo užtikrinimu ir baigiant profesinės kompetencijos palaikymu.
Lietuvos psichologų sąjunga (LPS), didžiausia psichologus vienijanti asociacija Lietuvoje, priklausanti Europos psichologinių asociacijų federacijai, turi savo profesinės etikos kodeksą, kurio turi laikytis visi nariai. Tačiau ne sąjungos nariai nėra įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso.
Pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai:
- Pagarba žmogaus teisėms ir orumui: Psichologas privalo gerbti kiekvieno žmogaus orumą ir individualumą, nepriklausomai nuo jo lyties, orientacijos, tapatybės, amžiaus, religijos, socialinės padėties ar funkcionavimo lygmens.
- Profesinė kompetencija: Psichologas turi nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, kad galėtų teikti kvalifikuotas paslaugas.
- Atsakomybė: Psichologas turi suprasti savo socialinę atsakomybę, numatyti galimas savo veiklos pasekmes ir siekti apsaugoti klientą nuo galimos žalos.
- Profesinis garbingumas: Psichologas turi elgtis sąžiningai ir etiškai, vengdamas bet kokio elgesio, kuris galėtų pakenkti psichologo profesijos reputacijai.
Kodėl Lietuvai reikalingas Psichologų praktinės veiklos įstatymas?
Šiuo metu psichologo praktinė veikla valstybiniu lygiu nėra reglamentuota. Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktuose apibrėžiama mokyklos psichologo profesija, pernai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino medicinos psichologo normą, tačiau nėra įstatymo, nustatančio minimalius profesinius reikalavimus ir apibrėžiančio, kas gali teikti psichologines paslaugas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.
Anot projekto autorių, šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. „Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai“, - teigiama aiškinamajame rašte.
Taip pat skaitykite: Profesionalus psichologų elgesys
Dėl šios priežasties susidaro situacija, kai psichologo paslaugas gali teikti bet kuris, pasivadinęs psichologu. Kažin ar visi, susiruošę pas privačias paslaugas teikiantį psichologą, atranda laiko pasidomėti jo kompetencija ir kvalifikacija? Tai kelia riziką, kad žmonės gali patekti į nekompetentingų asmenų rankas, o tai gali turėti neigiamų pasekmių jų psichinei sveikatai.
Įstatymo projekto tikslai:
- Užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę: Įstatymas nustatys minimalius kvalifikacinius reikalavimus psichologams, siekiant užtikrinti, kad paslaugas teiktų tik kompetentingi specialistai.
- Apsaugoti klientų teises: Įstatymas apibrėš psichologų teises ir pareigas, įskaitant konfidencialumo užtikrinimą ir informacijos apie paslaugas teikimą.
- Sukurti priežiūros ir atsakomybės sistemą: Įstatymas numatys psichologų praktinės veiklos priežiūrą ir atsakomybę už profesinės etikos pažeidimus.
- Sudaryti atvirą Psichologų registrą: Tai leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.
Kaip naujasis įstatymas veiks?
Pagal naujausią projekto variantą, psichologu būtų laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija būtų suteikiama tiems, kas universitete įgijo psichologijos magistro laipsnį arba baigė vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas, arba turi šiai kvalifikacijai lygiavertę užsienyje įgytą psichologo kvalifikaciją.
Psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso. Šiuo atžvilgiu jų veiklą vertintų Lietuvos psichologų etikos komitetas, jį tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė etiką, tai yra šiurkščiai elgėsi, žemino paciento orumą, seksualiai prie jo priekabiavo, pasinaudojo pareigomis, sukčiavo ar atliko vagystę, apsvaigęs teikė paslaugas, atliko kitą neleistiną veiką, - jis netektų teisės vienus metus verstis praktika.
Psichologo registracija būtų panaikinama įsigaliojus atitinkamam teismo sprendimui, taip pat paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai ar juose nurodyti klaidingi duomenys.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Licencijavimas
Dabartiniame Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekte licencijavimas yra atiduodamas savivaldai, tai yra pačiai psichologų bendruomenei. Kaip licencijuojanti institucija yra numatyta Lietuvos psichologų sąjunga (LPS). Svarstyti ir kiti savivaldos variantai, pvz., Psichologų rūmai (kaip Advokatų rūmai, Antstolių rūmai, Architektų rūmai ir pan.).
Jeigu licencijavimas bus įtvirtintas kaip psichologų praktinės veiklos reglamentavimo forma, visi psichologines paslaugas teikiantys asmenys turės turėti licenciją. Priėmus šį Psichologų praktinės veiklos įstatymą psichologines paslaugas galės teikti tik tie specialistai, kurie turės licenciją.
Konfidencialumas
Įstatymas taip pat įpareigotų psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą.
Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos. Taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.
Etikos pažeidimų vertinimas
Įstatymo projekte numatyta, jog psichologų praktinė veikla atliekama vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu. Galimus profesinės etikos pažeidimus vertintų Etikos komitetas, kurio išvados būtų teikiamos Licencijavimo komitetui.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Kalbant apie viešus pasisakymus, naudojantis psichologo vardu, reikėtų paminėti, jog psichologų etikos kodeksuose pirmiausia nurodoma, kad psichologo profesija remiasi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui ir kt. Todėl nepagarbūs pasisakymai, kai prisistatoma ne privačiu asmeniu, o profesijos atstovu, yra nepriimtini profesinės etikos požiūriu. Be abejo, psichologų bendruomenė turėtų į tokio pobūdžio pasisakymus reaguoti. Reagavimo būdai turės būti apibrėžti poįstatyminiuose aktuose, bet paprastai griežčiausios priemonės, tokios kaip licencijos stabdymas, yra skiriamos tik po to, kai nepadeda švelnesnės priemonės. Priemonės turėtų būti skiriamos individualiai, atsižvelgus į etikos kodekso pažeidimo prigimtį, žalos, kylančios dėl neetiško elgesio, lygį ir į informaciją, galinčią sušvelninti nusižengimą.
Ar įstatymas apribos šarlatanus?
Šis įstatymas nėra skirtas, kaip kartais teigiama, apriboti šarlatanus ar būrėjus. Jie ir toliau galės daryti tai, ką daro, tik tai negalės būti vadinama psichologo paslaugomis. Taip klientai nebus klaidinami ir aiškiai žinos, kad jeigu kreipiasi psichologinės konsultacijos, tai ją suteiks psichologas.
tags: #psichologu #etikos #kodeksas