Psichologijos Etikos Kodeksas Lietuvoje: Apžvalga, Principai ir Reglamentavimas

Psichologo profesija yra unikali tuo, kad specialistas dirba su pačiais subtiliausiais žmogaus patirties aspektais - jo vidiniu pasauliu, emocijomis, mintimis, elgesiu ir tarpasmeniniais santykiais. Dėl šios priežasties, psichologo darbas yra neatsiejamas nuo aukštų etikos standartų, kurie užtikrina kliento gerovę, pasitikėjimą ir profesijos patikimumą. Psichologų etikos kodeksas yra esminis dokumentas, reglamentuojantis psichologo veiklą ir padedantis jam priimti etiškai pagrįstus sprendimus.

Įvadas

Psichologo veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais ir etikos kodeksais, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys psichologų veiklą, kvalifikacijos reikalavimai, etikos principai ir atsakomybė už jų pažeidimus.

Etikos Kodekso Samprata ir Tikslai

Etikos kodeksas, kilęs iš lotynų kalbos žodžio "Codex" (knyga), yra moralinių normų ir nurodymų, kurių privalo laikytis tam tikros profesijos ar organizacijos atstovai, visuma. Psichologų etikos kodeksas apibrėžia principus ir taisykles, kuriomis vadovaujasi psichologai savo profesinėje veikloje.

Pagrindiniai etikos kodekso tikslai:

• Užkirsti kelią neetiškam elgesiui: Kodeksas nustato aiškias ribas, kas yra laikoma etišku ir neetišku elgesiu, tokiu būdu apsaugant klientus nuo galimos žalos.
• Nubrėžti atsakomybės ribas: Kodeksas apibrėžia psichologo atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus, užtikrinant, kad jis prisiimtų atsakomybę už savo klaidas.
• Skatinti būti etiškus: Kodeksas ne tik draudžia neetišką elgesį, bet ir skatina psichologus siekti aukščiausių etikos standartų, nuolat tobulinti savo kompetencijas ir būti sąžiningais savo darbe.
• Atlikti moralinio švietimo funkcijas: Kodeksas yra svarbi priemonė psichologų švietimui, padedanti jiems suprasti etikos principus ir jų taikymą praktikoje.
• Drausminti profesijos atstovus ar organizacijos narius: Kodeksas numato sankcijas už etikos pažeidimus, tokiu būdu užtikrinant, kad psichologai laikytųsi etikos standartų.
• Padėti priimti sprendimus: Kodeksas suteikia psichologams gaires, kaip priimti etiškai pagrįstus sprendimus sudėtingose situacijose, kai nėra aiškaus atsakymo.
• Didinti visuomenės pasitikėjimą: Laikydamiesi etikos kodekso, psichologai didina visuomenės pasitikėjimą profesija ir užtikrina, kad psichologinės paslaugos būtų teikiamos atsakingai ir profesionaliai.

Antraeiliai etikos kodekso tikslai:

Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera

• Padidinti profesijos įvaizdį visuomenės akyse: Etikos kodeksas padeda sukurti teigiamą psichologo profesijos įvaizdį, parodant, kad psichologai yra atsakingi ir profesionalūs specialistai.
• Ugdyti organizacijos etiką: Etikos kodeksas skatina etikos kultūrą organizacijose, kuriose dirba psichologai, tokiu būdu užtikrinant, kad etikos principai būtų integruoti į visus organizacijos veiklos aspektus.
• Suteikti profesijai monopoliją: Etikos kodeksas padeda apibrėžti psichologo profesijos ribas ir užtikrinti, kad psichologines paslaugas teiktų tik kvalifikuoti specialistai.

Psichologo Kvalifikacijos Reikalavimai ir Registracija

Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija.

Siekiant užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę, 2015 m. buvo patvirtintas Psichologijos studijų krypties aprašas, reglamentuojantis psichologų rengimo kokybę. Šiame apraše nurodoma, kad užsiimti nepriklausoma profesine psichologo veikla gali tik asmenys, baigę ir psichologijos bakalauro, ir psichologijos magistro studijas, kurios yra specializuotos pagal konkrečią psichologijos sritį.

Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.

Anot projekto autorių, siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.

Pagrindiniai Etikos Principai

Lietuvos Psichologų Sąjungos Etikos Kodeksas

Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) etikos kodeksas buvo patvirtintas 1996 m. lapkričio 23 d. LPS suvažiavime. Šis kodeksas yra pagrįstas visuotinai pripažintais etikos principais ir atspindi specifinius Lietuvos konteksto ypatumus. Kodeksas reglamentuoja psichologų santykius su klientais, kolegomis, visuomene ir moksline bendruomene.

Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą

Pagrindiniai LPS etikos kodekso principai:

• Pagarba žmogaus teisėms ir orumui: Psichologas privalo gerbti kiekvieno žmogaus teisę į privatumą, konfidencialumą, savarankiškumą ir orumą.
• Kompetencija: Psichologas privalo teikti tik tas paslaugas, kurioms yra kompetentingas, nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius.
• Atsakingumas: Psichologas privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus, vengti žalos klientams ir visuomenei.
• Sąžiningumas: Psichologas privalo būti sąžiningas ir atviras savo santykiuose su klientais, kolegomis ir visuomene, vengti apgaulės ir manipuliavimo.
• Profesinis solidumas: Psichologas privalo gerbti savo profesiją, laikytis etikos standartų ir vengti veiksmų, kurie galėtų pakenkti profesijos įvaizdžiui.

REETA Etikos Kodeksas

REETA (pavadinimas pilnas nenurodytas) taip pat turi savo etikos kodeksą, kurio laikosi visi nariai nuo įstojimo į asociaciją dienos. Šis kodeksas apima įvairius aspektus, susijusius su psichoterapeuto profesine veikla:

• Atsakomybė: Psichoterapeutas privalo aiškiai suvokti atsakomybę už savo profesinius veiksmus, rekomendacijas, teiginius ir pareiškimus, kylančius iš jo profesinio vaidmens. Jis taip pat atsižvelgia į asmenybės, socialinį ir organizacinį savo darbo kontekstą.
• Kompetencija: Psichoterapeutas privalo nuolatos palaikyti ir gilinti profesinę kompetenciją, susipažindamas su naujausiais psichoterapijos teorijos ir praktikos, taip pat ir kitų su psichoterapija susijusių mokslų pasiekimais. Jis privalo rūpintis nuolatiniu savo profesinių ir asmeninių savybių tobulinimu. Prisistatydamas bet kokiame kontekste, tiksliai ir teisingai nurodo savo išsilavinimą, profesinį pasirengimą, kompetencijos ribas ir patirtį.
• Konfidencialumas: Informacijos, gautos teikiant psichoterapinę pagalbą, konfidencialumas yra esminė psichoterapeuto pareiga. Šis reikalavimas galioja ir užbaigus ar nutraukus terapinius santykius. Perduoti informaciją apie klientą tretiesiems asmenims galima tik klientui (ar jo teisėtam globėjui) leidus, išskyrus ypatingus atvejus.
• Santykiai su klientais: Psichoterapeutas turi suvokti galimą savo įtaką klientams, studentams ir kitiems asmenims, kurie kokiu nors būdu yra priklausomi nuo jo profesinių veiksmų. Jis susilaiko nuo piktnaudžiavimo savo autoritetu, profesiniu vaidmeniu ir kompetencija, vengia sukelti kliento priklausomybę arba emociškai, materialiai arba kitaip jį išnaudoti. Vengia dvigubų santykių, kurie gali turėti įtakos psichoterapeuto profesiniams sprendimams ir veiksmams (neteikia psichoterapijos bendradarbiams, studentams, artimiems draugams arba giminaičiams ir pan.).
• Finansiniai susitarimai: Psichoterapeutas laiku, aiškiai ir suprantamai klientui susitaria su juo dėl paslaugų apmokėjimo. Bet koks atlygis klientui už gerus jo atsiliepimus apie psichoterapeuto darbą laikomas prieštaraujančiu etikos principams.

AIPPAA Etikos Kodeksas

AIPPAA (pavadinimas pilnas nenurodytas) etikos kodeksas susideda iš dviejų dalių: paties Etikos kodekso ir Etikos konfliktų sprendimo reglamento. Kodeksas atspindi bendrąsias žmogiškąsias vertybes, svarbiausius psichoterapijos principus bei įsipareigojimus profesijai ir visuomenei. Jis apibrėžia bendrąsias profesinio elgesio nuostatas, kurios taikytinos visose profesinės veiklos sferose. Etikos Kodekso principai taikomi visiems AIPPAA nariams.

Pagrindiniai principai:

• Pagarba: Gerbiamas žmogiškumas, kiekvieno žmogaus vertė ir orumas, pripažįstamas ir gerbiamas žmonių individualus, kultūrinis, religinis, biologinis, socialinis ekonominis skirtingumas ir nediskriminuojama.
• Konfidencialumas: Gerbiamas paciento privatumą ir nevaržomos jo teisės, saugomas gautos informacijos bei dokumentų konfidencialumas.
• Etinė atsakomybė: Santykiai su pacientais grindžiami abipusiai priimtinu ir lygiateisiu susitarimu, psichoterapeutai yra atsakingi už terapinės aplinkos ir ribų išlaikymą.
• Išnaudojimas: Psichoterapeutai neturi teisės išnaudoti savo pacientų emociškai, finansiškai, seksualiai.
• Kontraktas: Kontraktas su pacientu turi būti realistiškas ir aiškus, pagrįstas paciento problemų psichodinaminiu supratimu.
• Atsakomybė sau: Psichoterapeutas yra atsakingas už savo profesinių sugebėjimų palaikymą, ir už asmeninio funkcionavimo įvertinimą.
• Atsakomybė prieš kolegas: Tarpusavio santykius psichoterapeutai grindžia atviru viešu pasitikėjimu, siekia nepakenkti bei nenuvertinti kitų kolegų autoriteto ar darbo stiliaus, pasiektų rezultatų.
• Socialinė atsakomybė: Psichoterapeutai dirba LR įstatymų numatytose ribose, imasi tinkamų žingsnių, kad susipažintų su esamu metu galiojančiais LR įstatymais.
• Santykiai su nepilnamečiais: Galutinis sprendimas apie psichoterapinio proceso pradžią, pabaigą ar nutraukimą visada priklauso nuo nepilnamečio paciento tėvų (globėjų), jei kitaip nėra nusprendęs LR teismas.
• Kompetencija: Psichoterapeutai paiso profesinės kompetencijos ribų, įpareigojančių dirbti pirmiausia patirties, gautos IP analitinės psichoterapijos mokymosi bei su tuo susijusios praktikos, ribose.
• Sąžiningumas: Psichoterapijos procese psichoterapeutas siekia paisyti visų pirma savo paciento interesų, savo profesinėje veikloje vadovaujasi atvirumo, garbingos diskusijos ir teisingos informacijos suteikimo principais.

Etikos Kodekso Struktūra ir Turinys

Etikos kodeksas gali būti sudarytas iš įvairių dalių ir skyrių, priklausomai nuo organizacijos ar profesijos specifikos. Paprastai etikos kodeksas apima šias sritis:

Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai

• Bendrieji principai: Ši dalis apibrėžia pagrindinius etikos principus, kuriais vadovaujasi psichologai savo veikloje.
• Profesinė kompetencija: Ši dalis nustato reikalavimus psichologo kvalifikacijai, patirčiai ir nuolatiniam tobulėjimui.
• Konfidencialumas: Ši dalis apibrėžia psichologo pareigą saugoti kliento informaciją ir nustato konfidencialumo ribas.
• Santykiai su klientais: Ši dalis reglamentuoja psichologo santykius su klientais, įskaitant informuoto sutikimo gavimą, dvigubų santykių vengimą ir kliento interesų gynimą.
• Reklama ir viešieji pareiškimai: Ši dalis nustato reikalavimus psichologo reklamai ir viešiesiems pareiškimams, siekiant užtikrinti, kad jie būtų sąžiningi ir neklaidintų visuomenės.
• Moksliniai tyrimai: Ši dalis reglamentuoja psichologo veiklą atliekant mokslinius tyrimus, įskaitant informuoto sutikimo gavimą, dalyvių apsaugą ir tyrimo rezultatų skelbimą.
• Etikos pažeidimų nagrinėjimas: Ši dalis nustato procedūras, kaip nagrinėti skundus dėl etikos pažeidimų ir kaip taikyti sankcijas už etikos pažeidimus.

Sprendimų Priėmimas ir Konfliktų Sprendimas

Sprendimų priėmimas:

Kai psichologas susiduria su etikos dilema, jis turėtų vadovautis šiais žingsniais:

1. Identifikuoti etikos dilemą: Pirmiausia, psichologas turi aiškiai identifikuoti etikos dilemą ir suprasti, kokie etikos principai yra susiję su šia dilema.
2. Surinkti informaciją: Psichologas turi surinkti visą reikiamą informaciją apie situaciją, įskaitant kliento poreikius, kontekstą ir galimus sprendimų variantus.
3. Pasikonsultuoti su kolegomis: Psichologas turėtų pasikonsultuoti su kolegomis ar etikos ekspertais, kad gautų jų nuomonę ir patarimus.
4. Įvertinti sprendimų variantus: Psichologas turi įvertinti visus galimus sprendimų variantus, atsižvelgdamas į etikos principus, kliento poreikius ir galimas pasekmes.
5. Priimti sprendimą: Psichologas turi priimti sprendimą, kuris yra etiškai pagrįstas ir atitinka kliento interesus.
6. Dokumentuoti sprendimą: Psichologas turi dokumentuoti savo sprendimą ir jo pagrindimą, kad galėtų jį apginti, jei kiltų klausimų.

Konfliktų sprendimas:

Etikos kodeksas taip pat padeda spręsti konfliktus, kylančius tarp psichologų, klientų ar kitų suinteresuotų šalių. Kodeksas nustato procedūras, kaip nagrinėti skundus dėl etikos pažeidimų ir kaip taikyti sankcijas už etikos pažeidimus.

AIPPAA Etikos konfliktų sprendimo reglamentas nustato Etikos komisijos darbo tvarką, kuri atlieka Etikos kodekso priežiūrą. Komisija svarsto pasiūlymus tobulinti Kodeksą, inicijuoja jo papildymus bei pataisas, priima ir svarsto skundus, pranešimus ar informaciją apie galimus etikos pažeidimus.

Etikos Kodeksas ir Teisinis Reglamentavimas

Nors etikos kodeksas yra svarbus instrumentas, reglamentuojantis psichologo veiklą, jis nėra teisinis dokumentas. Lietuvoje, psichologo praktinės veiklos įstatymas, kuris numatytų psichologų veiklos licenzijavimą, iki šiol nėra priimtas. Tai sukuria situaciją, kai psichologines paslaugas gali teikti asmenys, neturintys tinkamos kvalifikacijos ar patirties.

LPS siekia, kad toks įstatymas būtų priimtas, nes jis užtikrintų psichologinių paslaugų kokybę ir apsaugotų visuomenę nuo nekompetentingų specialistų. Įstatymas nustatytų reikalavimus psichologams, tokius kaip universitetinis išsilavinimas, kvalifikacijos kėlimas ir etikos standartų laikymasis.

Psichologų Praktinės Veiklos Įstatymo Projektas

Šį pavasarį Seimą pasieks naujojo Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas. Įstatymo projekte numatyta, jog psichologų praktinė veikla atliekama vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu. Galimus profesinės etikos pažeidimus vertintų Etikos komitetas, kurio išvados būtų teikiamos Licencijavimo komitetui.

Jeigu licencijavimas bus įtvirtintas kaip psichologų praktinės veiklos reglamentavimo forma, visi psichologines paslaugas teikiantys asmenys turės turėti licenciją. Dabartiniame Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekte licencijavimas yra atiduodamas savivaldai, tai yra pačiai psichologų bendruomenei. Kaip licencijuojanti institucija yra numatyta Lietuvos psichologų sąjunga (LPS). Svarstyti ir kiti savivaldos variantai, pvz., Psichologų rūmai (kaip Advokatų rūmai, Antstolių rūmai, Architektų rūmai ir pan.).

Priėmus šį Psichologų praktinės veiklos įstatymą psichologines paslaugas galės teikti tik tie specialistai, kurie turės licenciją. Šis įstatymas nėra skirtas, kaip kartais teigiama, apriboti šarlatanus ar būrėjus. Jie ir toliau galės daryti tai, ką daro, tik tai negalės būti vadinama psichologo paslaugomis.

EuroPsy Sertifikatas: Kokybės Garantas

Kol nėra psichologų praktinę veiklą reglamentuojančio įstatymo, EuroPsy sertifikatas yra vienas iš kriterijų, leidžiančių suprasti, jog psichologas bent jau turi kvalifikaciją ir reikiamą patirtį. Norint įgyti EuroPsy sertifikatą psichologui keliami tokie reikalavimai: baigtos universitetinės psichologijos studijos (bakalauro ir magistro laipsnis), 3 metai darbo patirties savo srityje arba metų trukmės prižiūrima praktika. Šį sertifikatą įgiję psichologai privalo nuolat tobulintis, dalyvauti mokymuose, seminaruose. Įgiję EuroPsy sertifikatą psichologai pasirašo, kad laikysis psichologo profesinės etikos kodekso.

Vieši Psichologų Pasisakymai ir Etikos Kodeksas

Kalbant apie viešus pasisakymus, naudojantis psichologo vardu, reikėtų paminėti, jog psichologų etikos kodeksuose pirmiausia nurodoma, kad psichologo profesija remiasi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui ir kt. Todėl nepagarbūs pasisakymai, kai prisistatoma ne privačiu asmeniu, o profesijos atstovu, yra nepriimtini profesinės etikos požiūriu. Be abejo, psichologų bendruomenė turėtų į tokio pobūdžio pasisakymus reaguoti. Reagavimo būdai turės būti apibrėžti poįstatyminiuose aktuose, bet paprastai griežčiausios priemonės, tokios kaip licencijos stabdymas, yra skiriamos tik po to, kai nepadeda švelnesnės priemonės. Priemonės turėtų būti skiriamos individualiai, atsižvelgus į etikos kodekso pažeidimo prigimtį, žalos, kylančios dėl neetiško elgesio, lygį ir į informaciją, galinčią sušvelninti nusižengimą.

Etikos Kodeksas ir Nuolatinis Tobulėjimas

Etikos kodeksas nėra statinis dokumentas. Jis turi būti nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus, visuomenės poreikius ir etikos dilemas. Psichologai turi nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, kad galėtų etiškai ir kompetentingai teikti psichologines paslaugas.

Psichologinė literatūra, tiek verstinė, tiek lietuvių autorių, nuolat pildosi naujais analitinės psichologijos darbais, straipsniais ir knygomis, kurios gali būti naudingos specialistams ir besidomintiems jungiškomis idėjomis.

Socialinių Paslaugų Namų Psichologo Veikla

Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

Specialūs reikalavimai

Socialinių paslaugų namų psichologas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją (specialybė) ir ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją. Psichologas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos švietimo, sveikatos ir socialine politika, LR įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais socialinę paramą ir globą, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis. Taip pat jis turi laikytis profesinės psichologo etikos normų.

Veiklos kryptys

Socialinių paslaugų namų psichologo veikla yra kompleksinė ir apima šias kryptis:

• Konsultavimas: tai pagrindinė socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti socialinių paslaugų namų kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Socialinių paslaugų namų psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
• Psichologinis įvertinimas: tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie socialinių paslaugų namų kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
• Profesinis kuravimas: tai socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
• Tyrimas: tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
• Psichologinis švietimas: pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.

Darbo turinys ir funkcijos

Socialinių paslaugų namų psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus.

Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis. Spręsdamas socialinių paslaugų namų klientų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais, policija ir kt.), administracija.

Socialinių paslaugų namų psichologas tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja grupių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones.

Teisės ir pareigos

Socialinių paslaugų namų psichologas turi teisę susipažinti su įstaigoje tvarkoma dokumentacija apie socialinių paslaugų namų klientus, gauti mokslinę, metodinę, informacinę paramą iš Švietimo pagalbos tarnybos, medicinos įstaigų, pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiką.

Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius, neperžengti savo kompetencijos ribų, laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją. Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, nuolat tobulinti kvalifikaciją.

Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims, įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas. Taip pat tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą.

Atsakomybė

Socialinių paslaugų namų psichologas atsako už aptarnaujamos įstaigos klientams teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi.

Kiti Svarbūs Dokumentai ir Teisės Aktai

Be jau minėtų dokumentų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja ir kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip:

• Švietimo įstatymas
• Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
• Socialinių paslaugų įstatymas
• Logopedo bendraisiais pareiginiai nuostatai
• LR Archyvo įstatymas
• Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas

Taip pat įvairūs švietimo ir mokslo ministro įsakymai, reglamentuojantys švietimo pagalbą, poveikio priemones mokiniams, privalomą ikimokyklinį ugdymą ir kt.

Taip pat svarbu atsižvelgti į rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą, Lietuvos higienos normas, bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų pakeitimus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašą, specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašą, psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą.

tags: #psichologijos #etikos #leidimu #paraiska