Įvadas
Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį vyksta diskusijos dėl psichologų praktinės veiklos įstatymo, kuris turėtų reglamentuoti šių specialistų darbą. Šis įstatymas, kurio tikslas - užtikrinti teikiamų psichologinių paslaugų kokybę ir apsaugoti klientus, vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis ir nesutarimais tarp suinteresuotų šalių. Šiame straipsnyje apžvelgsime įstatymo projekto eigą, pagrindinius nesutarimus ir galimas pasekmes.
Įstatymo projekto kelias: dešimtmetis diskusijų
Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) jau daugiau nei dešimt metų siekia, kad būtų priimtas psichologų praktinės veiklos įstatymas. Pasak LPS prezidentės Ainos Adomaitytės, įstatymą priimti buvo bandoma jau keletą kartų, tačiau dėl tam tikrų kliūčių vis nepavykdavo. Seimo narys Linas Slušnys vėl registravo projektą. „Projektas jau keliauja per papildomus komitetus ir dar nepasiekė pagrindinio - Sveikatos reikalų“ - patikslino L.Slušnys.
Pagrindiniai nesutarimai
Nors visi sutaria, kad įstatymas reikalingas, nuomonės išsiskiria dėl jo turinio ir įgyvendinimo mechanizmų.
Vyriausybės išvados ir psichologų pozicija
Pagrindinis nesutarimas kyla dėl Vyriausybės išvadų, kurios, pasak psichologų, esmingai keičia reglamentavimą. LPS išsako poziciją, kad įstatymas reikalingas, bet ne tokiu formatu. Organizacija nori toliau prie to dirbti ir rengti tokį, kuris leistų atliepti visus svarbius psichologo praktinės veiklos punktus.
Psichologų rūmų steigimas
Vienas iš didžiausių nesutarimų - siūlymas įsteigti Psichologų rūmus. LPS kelia daug klausimų ir abejonių dėl šio darinio. Tuo tarpu, pasak R.Šalaševičiūtės, be Psichologų rūmų kito kelio tiesiog nėra. Ji teigia, kad šie specialistai išsibarstę švietimo, sveikatos, teisingumo, vidaus reikalų ministerijų žinybose, kurios kiekviena turi specifinius reikalavimus. Be to, yra didesnis procentas privačia praktika užsiimančių psichologų, kurie nepriklauso jokiai žinybai.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Valstybės reguliavimas ir finansavimas
L.Slušnys teigia, kad psichologai nori, jog valstybė juos reguliuotų, bet ir nereguliuotų, ir finansuotų tą nereguliavimą. Pavyzdžiui, psichologai nori įsteigti Etikos komitetą, Psichologų registrą, kur baigusieji registruotų diplomą ir kas kelerius metus tą registraciją atnaujintų. Tačiau valstybė tokiais dalykais neužsiims. Anot jo, įgyvendinti LPS norus valstybei kainuotų šimtus tūkstančių.
Licencijavimas ir kvalifikacijos reikalavimai
Pasak R.Šalaševičiūtės, kyla įtarimų, kad maža grupė psichologų nenori magistro, vengia licencijuojamos veiklos ir kitų reikalavimų. Būtent ši grupė laimi, kad projekto nėra, procesas nevyksta.
Esama situacija: psichologo paslaugas gali teikti bet kas?
Šiuo metu psichologo praktinė veikla valstybiniu lygiu nėra reglamentuota. Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktuose apibrėžiama mokyklos psichologo profesija, pernai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino medicinos psichologo normą, tačiau nėra įstatymo, nustatančio minimalius profesinius reikalavimus ir apibrėžiančio, kas gali teikti psichologines paslaugas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.
Psichologų rengimo kokybė
Siekiant užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę, 2015 m. buvo patvirtintas Psichologijos studijų krypties aprašas, reglamentuojantis psichologų rengimo kokybę. Šiame apraše nurodoma, kad užsiimti nepriklausoma profesine psichologo veikla gali tik asmenys, baigę ir psichologijos bakalauro, ir psichologijos magistro studijas, kurios yra specializuotos pagal konkrečią psichologijos sritį.
Reglamentavimo trūkumas
Psichologų rengimo kokybė Lietuvoje jau suderinta su europiniais reikalavimais, tačiau vadintis psichologu ir sakyti, jog teikia psichologines paslaugas, gali kiekvienas, ypač dirbantis privačiai. Tik atsiradus teisiniam reglamentavimui ir apibrėžus kvalifikacijos ir atsakomybės reikalavimus bus galima apsaugoti klientus.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Galimos pasekmės priėmus įstatymą
Priėmus šį Psichologų praktinės veiklos įstatymą psichologines paslaugas galės teikti tik tie specialistai, kurie turės licenciją. Šis įstatymas nėra skirtas apriboti šarlatanus ar būrėjus. Jie ir toliau galės daryti tai, ką daro, tik tai negalės būti vadinama psichologo paslaugomis. Taip klientai nebus klaidinami ir aiškiai žinos, kad jeigu kreipiasi psichologinės konsultacijos, tai ją suteiks psichologas.
Licencijavimas ir savivalda
Dabartiniame Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekte licencijavimas yra atiduodamas savivaldai, tai yra pačiai psichologų bendruomenei. Kaip licencijuojanti institucija yra numatyta Lietuvos psichologų sąjunga (LPS). Svarstyti ir kiti savivaldos variantai, pvz., Psichologų rūmai (kaip Advokatų rūmai, Antstolių rūmai, Architektų rūmai ir pan.). Dėl licencijų galės kreiptis tik Lietuvos psichologų sąjungos nariai.
Psichologų etika ir atsakomybė
Lietuvos psichologų sąjunga, didžiausia psichologus vienijanti asociacija Lietuvoje, priklausanti Europos psichologinių asociacijų federacijai, turi profesinės etikos kodeksą, kurio turi laikytis visi nariai. Tačiau ne sąjungos nariai nėra įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso. Jei psichologas nepriklauso LPS ir dirba pagal darbo sutartį, jo veikla yra apibrėžta pareiginėmis instrukcijomis, kuriose profesinės etikos klausimas neminimas arba nėra detalizuotas. Na, o privačiai dirbančio ir profesinei asociacijai nepriklausančio psichologo veikla niekur nėra apibrėžta, todėl jis gali visiškai nejausti būtinybės savo veikloje vadovautis profesine etika.
Etikos principai
Kodekse yra išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai: pagarba žmogaus teisėms ir orumui, profesinė kompetencija, atsakomybė ir profesinis garbingumas. Psichologo veikloje svarbi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui, kuris gali būti susijęs su asmens lytimi, orientacija, tapatybe, amžiumi, religija, socialine padėtimi, asmens funkcionavimo lygmeniu. Kodekse nurodoma, jog psichologas turi suprasti savo socialinę atsakomybę, numatyti galimas savo veiklos pasekmes, siekti apsaugoti klientą nuo galimos žalos ir suprasti, kad savo pasisakymais ir veikla formuoja požiūrį į psichologus ir psichologiją apskritai.
Etikos pažeidimų vertinimas
Įstatymo projekte numatyta, jog psichologų praktinė veikla atliekama vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu. Galimus profesinės etikos pažeidimus vertintų Etikos komitetas, kurio išvados būtų teikiamos Licencijavimo komitetui. Kalbant apie viešus pasisakymus, naudojantis psichologo vardu, reikėtų paminėti, jog psichologų etikos kodeksuose pirmiausia nurodoma, kad psichologo profesija remiasi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui ir kt. Todėl nepagarbūs pasisakymai, kai prisistatoma ne privačiu asmeniu, o profesijos atstovu, yra nepriimtini profesinės etikos požiūriu. Be abejo, psichologų bendruomenė turėtų į tokio pobūdžio pasisakymus reaguoti. Reagavimo būdai turės būti apibrėžti poįstatyminiuose aktuose, bet paprastai griežčiausios priemonės, tokios kaip licencijos stabdymas, yra skiriamos tik po to, kai nepadeda švelnesnės priemonės. Priemonės turėtų būti skiriamos individualiai, atsižvelgus į etikos kodekso pažeidimo prigimtį, žalos, kylančios dėl neetiško elgesio, lygį ir į informaciją, galinčią sušvelninti nusižengimą.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
tags: #psichologu #praktines #veiklos #istatymo #projekto #nr