Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) veikla, narių sąrašas, aptariami psichologų trūkumo viešajame sektoriuje iššūkiai, kvalifikacijos kėlimo svarba ir būtinybė priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą. Taip pat nagrinėjamos atskirų psichologų grupių veiklos kryptys ir organizuojami renginiai.
Psichologų trūkumas viešajame sektoriuje
Šiuo metu viešajame sektoriuje yra 2386 psichologų etatai, tačiau užimta tik 78 proc. Beveik visose ministerijoms pavaldžiose įstaigose jaučiamas psichologų trūkumas. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo patvirtinta 19 teismo psichologų etatų, tačiau šiemet užimta tik 13. Policijos departamente iš 30 numatytų etatų yra 23, Lietuvos kalėjimų tarnyboje - 25 iš 48, o savivaldybių biudžetinėse socialinių paslaugų įstaigose - 125 iš 145.
Nepaisant to, kad šalies universitetuose 2020-2023 metais paruošiamų psichologų skaičius nežymiai didėjo, problema išlieka aktuali. Pagrindinės priežastys - nepakankamas finansavimas, dideli krūviai ir nesisteminis požiūris viešajame sektoriuje, dėl ko ši profesija tampa nekonkurencinga ir nepatraukli.
Psichologų vaidmuo ikiteisminiame procese ir teismuose
Generalinės prokuratūros duomenimis, 2020-2023 metais baigta 11980 ikiteisminių tyrimų, kuriuose nepilnamečiai nukentėjusieji ir liudytojai apklausti dalyvaujant psichologui. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, apie 54 proc. vaikų apklausiami policijos pareigūnų, pasitelkus psichologus.
Teisėjai, prokurorai ir policijos pareigūnai atkreipė dėmesį į psichologų, pakviestų iš sąrašo, sudaryto 2018 metais, darbo kokybę. Dešimtadalis apklaustų vaikų yra su specialiaisiais poreikiais, todėl dalis psichologų atsisako su jais dirbti dėl žinių trūkumo.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Teismo psichologai akcentuoja didėjantį darbo krūvį ir neatitinkantį darbo užmokestį, kuris yra nekonkurencingas, palyginti su kitose srityse dirbančių specialistų atlyginimais.
Teismo psichologų veiklos organizavimas ir kvalifikacijos kėlimas
Aukštos profesinės kompetencijos ir praktikos teismo psichologo etatų įsteigimas teismuose buvo esminis veiksnys ne tik operatyvesniam ir kvalifikuotesniam teisminiam procesui, bet ir didelė pagalba vaikui kuo mažiau būti traumuotam šiame procese.
Nacionalinė teismų administracija teismo psichologų profesiniam tobulėjimui, jų kompetencijų ugdymui skiria didelį dėmesį, organizuoja centralizuotą jų kvalifikacijos kėlimą. 2022 m. patvirtintos Rekomendacijos dėl teismo psichologų veiklos organizavimo, kuriomis siekiama vienodinti teismo psichologų darbo organizavimo principus ir tvarką, aiškiau apibrėžti teismo psichologų pareigybės paskirtį, tikslus ir funkcijas, nustatyti kvalifikacijos kėlimo principus ir kt.
Nuo 2020 m. bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkėmis. Teismo psichologų kuratorės periodiškai organizuoja teismo psichologų susitikimus, kurių metu aptariami veiklos organizavimo klausimai, vyksta profesinės veiklos priežiūra (supervizijos), analizuojama teismo psichologų veikla, ugdomos jų kompetencijos ir profesinis pasitikėjimas, rengiamos išsamios diskusijos ir refleksijos. 2021 m. pabaigoje parengtas Teismo psichologo gerosios praktikos vadovas, kuris rekomenduotas kaip mokymo priemonė.
Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama, esant poreikiui teisminiame procese apklausti nepilnametį, išklausyti vaiko nuomonę ar atlikti kitus procesinius veiksmus su nepilnamečiais, pasitelkti būtent teismuose dirbančius teismo psichologus, o ne psichologus iš sąrašo.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Psichologų kvalifikacijos kėlimo svarba
LR Generalinė prokuratūra pabrėžė, kad būtina kelti baudžiamajame procese dalyvaujančių psichologų kvalifikaciją rengiant jiems atitinkamus mokymus, tačiau tam neturi pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių.
Nesėkmingi kreipimaisi į Vyriausybę
2023 m. liepos 5 d. buvo kreiptasi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, nurodant problemas ir siūlant sprendimus, tačiau atsakymai buvo aptakūs ir netikslūs. Argumentai - nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių psichologų pasitelkimo problemą ir nepakankamą jų kompetenciją, psichologų kvalifikacijos ugdymo ir mokymų poreikį.
Nors Vyriausybei buvo siūloma iš esmės spręsti ikiteisminiuose tyrimuose dalyvaujančių psichologų problemas, įtraukiant jų pareigybę į Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą, tai padaryta nebuvo.
Psichologų praktinės veiklos įstatymo būtinybė
Premjerė pripažįsta, kad Seimo narių inicijuoto Psichologų praktinės veiklos įstatymo priėmimas bei poįstatyminių teisės aktų aktualizavimas iš esmės padėtų įtvirtinti ir psichologų pasitelkimo baudžiamajame procese modelį.
LR Seimo valdybos sprendimu dar 2021 m. kovą buvo sudaryta darbo grupė alternatyviems Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymų projektams įvertinti ir tobulinti, tačiau įstatymo projektas iki šiol nesvarstytas.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Susidarius tokiai situacijai, siūloma kolegai, darbo grupės pirmininkui Linui Slušniui ir Lietuvos psichologų sąjungos prezidentei Ainai Adomaitytei imtis priemonių, kad būtų rasti tinkamiausi sprendimai ir pagaliau priimtas Psichologų praktinės veiklos įstatymas.
Finansavimo klausimai
Sprendžiant psichologų darbo teisingo atlygio klausimą, kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūne Aušrine Norkiene įregistruotas pasiūlymas kitų metų biudžetui didinti psichologų pareiginės algos koeficientą iki 12. Tam papildomai reikės 19,7 mln. eurų, tarp jų teismų psichologams - 176 tūkst. eurų.
Lietuvos psichologų sąjungos veikla
Lietuvos psichologų sąjunga buvo įkurta siekiant pradėti vienyti, telkti Lietuvos psichologus sprendžiant aktualius bendruomenei klausimus. LPS - didžiausia Lietuvoje psichologus vienijanti visuomeninė organizacija.
LPS siekia atstovauti psichologams įvairiose institucijose įgyvendinant bendrus tikslus, rūpintis psichologinių paslaugų kokybe, konsultuoti įvairias valstybės ir nevalstybines institucijas rengiant dokumentus, susijusius su psichologų vaidmeniu ar psichologų tiriamais reiškiniais, inicijuoti įstatymus ir ar jų pataisas, užtikrinančius psichologinių paslaugų kokybę ir kvalifikuotą psichologo praktiką. Stengiamasi rūpintis psichologų profesine kompetencija ir kvalifikacija, psichologinių paslaugų kokybe, skatinti psichologijos mokslo ir profesijos plėtrą, programas, projektus ir dalyvauti juose. Taip pat bendradarbiaujama su kitomis Lietuvos ir tarptautinėmis psichologijos bei jai artimų sričių organizacijomis.
Šiuo metu Lietuvos psichologų sąjungoje yra apie 600 narių. LPS nariu gali tapti psichologas, baigęs psichologijos bakalauro ir magistrantūros studijas. Taip pat į Lietuvos psichologų sąjungą gali stoti bei tapti asocijuotais nariais ir turintys tik psichologijos bakalauro ar magistro išsilavinimą.
Lietuvos psichologų sąjungos grupės ir jų veikla
Lietuvos psichologų sąjunga vienija įvairias grupes, kurios specializuojasi skirtingose psichologijos srityse. Šios grupės siekia burti specialistus, dalintis patirtimi, plėtoti mokslą ir praktiką Lietuvoje.
Aplinkos psichologijos grupė
Grupės tikslas - vienyti aplinkos psichologijos ar susijusiose srityse dirbančius specialistus ir sukurti aplinką bendradarbiavimui ir žinių/idėjų/patirties mainams. Tikimasi, kad ši bendradarbiavimo aplinka suteiks sąlygas plėtoti aplinkos psichologijos mokslą ir praktiką Lietuvoje bei didins Lietuvos aplinkos psichologų žinomumą pasaulyje.
Kadangi klimato kaitos ir ekologinės krizės apraiškos pasaulio regionuose skiriasi, yra svarbu burti specialistus, kurie išmanytų tiek pasaulines tiek vietines šių procesų aktualijas bei tendencijas, ir gebėtų taikyti bendrąsias aplinkos psichologijos mokslo žinias regioninėms klimato kaitos ir ekologinės krizės problemoms spręsti.
Aukštųjų mokyklų psichologų grupė
Grupės tikslas - burti aukštosiose mokyklose psichologines paslaugas teikiančius psichologus, inicijuoti ir vykdyti bendrus projektus, dalintis patirtimi ir idėjomis, plėtoti tyrimus ir praktiką Lietuvoje bei bendradarbiauti su susijusiose srityse dirbančiais specialistais, siekiant prisidėti prie aukštųjų mokyklų bendruomenės narių psichologinės ir emocinės gerovės užtikrinimo.
Neuropsichologijos grupė
Grupės tikslas - burti neuropsichologijos srityje dirbančius specialistus, sudarant erdvę dalintis patirtimi ir idėjomis, plėtoti neuropsichologijos mokslą ir praktiką Lietuvoje. Grupė skatina tarpdisciplininį bendradarbiavimą tarp specialistų, dirbančių įvairiose su neuropsichologijos mokslu susijusiose srityse.
Artėjantys renginiai
- 2023 m. lapkričio 14-15 d. Mykolo Romerio universitete vyks atvira paskaita „Ką aplinkos psichologas gali pasiūlyti verslui ir žmogui?“ (doc. dr. Aistė Balžekienė) ir seminaras „Mental Health of Personnel in the Organization During the War: How to Preserve and Support it?“ (prof. Alona Kryvovyaz).
- Lietuvos psichologų kongresas. Ankstyvioji registracija į kongresą baigiasi 2023.03.08. Į kongresą galima bus užsiregistruoti iki pat 2023.04.08, bet bilietai brangs.
Kaip pasirinkti psichologą?
Renkantis psichologą, svarbu atkreipti dėmesį į jo kvalifikaciją, specializaciją ir patirtį. Taip pat galima pasidomėti, kur psichologas yra tobulinęsis, kaip kelia savo kvalifikaciją, ar dalyvauja mokymuose, seminaruose, konferencijose.
Lietuvos psichologų sąjungos tinklalapyje www.psichologusajunga.lt pateikiamas LPS narių sąrašas. Jei asmuo yra LPS narys, vadinasi jis baigęs ir bakalauro, ir magistrantūros studijas, gali užsiimti savarankiška praktika.
Psichologų veiklos reglamentavimas
Deja, psichologų praktinės veiklos įstatymo iki šiol neturime, nors buvo jau ne vienas bandymas dirbti ties jo rengimu. Psichologo veikla kažkiek reglamentuojama ministrų įsakymais atskirose sistemose - švietimo, sveikatos.
2014 m. pavasarį Lietuvos psichologams įteikti pirmieji EuroPsy sertifikatai. EuroPsy - tai europinis kvalifikacijos standartas, patvirtinantis, kad psichologas turi reikiamą kvalifikaciją dirbti tam tikroje srityje.
Kova su neteisėta veikla
Lietuvos psichologų sąjungoje veikia Etikos komitetas. Visuomenės nariai ar patys psichologai gali pateikti Komiteto nagrinėjimui skundą, jei įtariama, kad įvyko psichologo profesinės etikos pažeidimas.
tags: #psichologu #sajunga #nariai