Depresija - tai rimta liga, paveikianti ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius. Pastaruoju metu Vakarų pasaulyje pasipylė diagnozuojamų depresijos ir nerimo sutrikimų lavina. Apytikriais apskaičiavimais, daugiau nei 5 proc. Vakarų šalių gyventojų šiuo metu kenčia nuo depresijos ar nerimo sutrikimų. Be to, prognozuojama, kad dar bent 25 proc. žmonių su šia problema gyvenime susidurs. Todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti depresiją ir kaip padėti sergančiam jaunam žmogui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip galite padėti savo mylimam žmogui įveikti depresiją, taip pat pateiksime patarimų, kaip patiems nuraminti depresiją ir sumažinti streso lygį.
Depresijos poveikis ir pagalbos svarba
Depresija dažnai atskiria sergantįjį nuo aplinkinio pasaulio ir artimųjų. Artimieji, norėdami padėti, susiduria su iššūkiu, kad sergantis žmogus gali nenorėti priimti pagalbos. Nors negalite išgydyti kito žmogaus, jūsų veiksmai ir žodžiai gali reikšmingai prisidėti prie jo gerovės ir pasveikimo. Kai šeimoje yra alkoholikas, kitų šeimos narių gyvenimas dažniausiai priklauso nuo jo savijautos, panašiai ir sergant depresija. Visiems sunku planuoti savo laiką, darbus ir pramogas, nes sergančiojo pažadai - tai dulkės vėjyje. Viskas gali pasikeisti bet kurią akimirką.
Kaip padėti artimajam, sergančiam depresija
Svarbu suprasti, kad depresija yra reali kančia, o sergančiojo jausmai ir mintys gali būti iracionalūs. Štai keletas patarimų, kaip galite padėti:
Pabrėžkite, kad "vilties visuomet yra"
Vienas iš pagrindinių depresijos simptomų yra beviltiškumo jausmas. Žmogus, sergantis depresija, ne tik jaučiasi blogai, bet ir mano, kad ši būsena yra amžina. Viltis yra būtina, kad sergantysis galėtų pasveikti. Net jei jūsų artimajam atrodo, kad vilties nebėra, jūs galite galvoti kitaip. Pavyzdžiui, sakykite: "Žinau, jog dabar galvoji, kad niekas nepasikeis ir visuomet taip jausiesi. Bet juk esu matęs tave įveikiantį ir išgyvenantį tokias sunkias akimirkas. Viliuosi, kad ir dabar tau pavyks."
Užjauskite
Užuojauta susideda iš empatijos ir veiksmo. Alkoholizmas - toli gražu ne atskiro žmogaus problema, kaip ir depresija.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Atkreipkite dėmesį į savižudiškas tendencijas
Daugelis žmonių, sergančių depresija, nenusižudo. Tačiau žmonės, linkę į psichinės sveikatos sutrikimus, visada yra rizikos grupėje, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip žmogus elgiasi ir ką jis kalba. Dažniausiai destrukcinės ir savižudiškos mintys apninka, kai asmenį kamuoja depresija. Į ją niekada nereikėtų numoti ranka.
Kalbėkitės apie gydymosi galimybes
Depresiją galima išgydyti. Bandykite su artimuoju kalbėtis apie galimybes, kaip jis galėtų gydytis: vaistus, individualią, grupinę terapiją, gyvenimo būdo pokyčius (sportą ar miegą), kurie galėtų padėti. Jūs neturite diagnozuoti ar sugalvoti gydymosi plano, bet galite pasidalinti savo žiniomis apie tai, kas galėtų padėti žmogui.
Pasiūlykite konkrečią pagalbą
Paūmėjus depresijai, net labai savarankiškas ir atsakingas žmogus gali patirti sunkumų atlikdamas pačias paprasčiausias užduotis (paskambinti gydytojui, susitarti dėl susitikimo su psichologu, nuvykti į susitikimą, jeigu dėl jo susitarė).
Akcentuokite mažas pergales
Kai kurie nuolat bėga vis ilgesnes distancijas ir tuo labai didžiuojasi, tačiau sergant depresija net mažiausias veiksmas yra didžiulis pasiekimas.
Klausydamiesi neteiskite
Sergantieji depresija nori užsidaryti. Tamsa aplink juos atrodo viską apimanti ir bauginama. Sergantys žmonės dažnai yra linkę kitus atstumti, bet niekada negalvokite, kad užsidarymas yra būdas jiems pasveikti. Gebėjimas ir galėjimas pasidalinti tuo, kaip jie jaučiasi, gali tapti išsigelbėjimu. Paklauskite, kaip jis jaučiasi. Jeigu jis jums atsako, jog "nieko nejaučia", pabandykite savo atsakymą suformuluoti taip, kad jis pasijustų, jog jo klausomasi.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Rūpinkitės savimi
Sergantysis depresija nėra blogas žmogus, bet jo elgesys ir simptomai gali varginti aplinkinius, todėl visada rūpinkitės savimi. Darykite tai, kas jums įdomu, patinka, kur jaučiatės saugus. Jeigu jaučiate, kad jums sunku, prašykite specialistų pagalbos, visada brėžkite ribas ir pabandykite neprarasti savęs.
Domėkitės klausimais apie depresiją ir stenkitės nepasiduoti mitams
Gyvenimas ir buvimas su į depresiją linkusiu žmogumi gali būti sunkus. Dažnai ir jums gali atrodyti, jog negalite kontroliuoti situacijos arba kad joje nėra išeities. Vienas iš būdų jausti, kad galite suvaldyti aplinkybes: daugiau domėtis šia liga.
Kaip patiems nuraminti depresiją ir sumažinti stresą
Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir daugybė kasdienių iššūkių dažnai sukelia stresą, kuris tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į aplinkos pokyčius ir iššūkius, kuri padeda mobilizuoti jėgas ir susidoroti su sunkumais. Tačiau nuolatinis, ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Judėkite nuolat
Judėjimas vyksta keliomis kryptimis: fizine, emocine, dvasine ir profesine. Nebūtina visomis kryptimis judėti. Praktikoje pasiteisina judėjimas dvejom kryptims, kad įvyktų pokytis. Jei trūksta energijos, svarbu bent pradėti judėti. Kol judame, tol siunčiame sau (savo kūnui, protui, dvasiai) signalus, kad esame gyvi ir, kad gyvename. Tai priešingas veiksmas apatijai. Kol judame, mumyse vyksta procesai, kurie išveda iš sąstingio ar užburto rato. Po visų savų išbandymų ir išklausytų mokslinių paskaitų, seminarų, drąsiai sakau, kad depresijoje privalu laikytis judėjimo nuostatos.
Eikite į pasimatymą su savimi - tai akistatas su savimi
Turime suprasti, kad depresija išryškėja tada, kai organizmui pritrūksta resursų susidoroti su iškilusiais iššūkiais. Ir jei neišmokstame kiekvieną dieną įsisąmoninti savo poreikių ir jų valdyti - atliepti, vėl sukaupsime neišpildytų poreikių bagažą, kuris gali virsti per didele kančia. Man pasimatymai su savimi būna kiekvieną dieną, kai rašau, medituoju ar meldžiuosi. Kiekvienas galime pasirinkti kokie sustojimo būdai kasdienybėje šiai dienai priimtini.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Rūpintis kitais arba apsidairyti aplinkui - tai reiškia pamatyti kitus
Depresija susiaurina matymo lauką ir dėmesį nukreipia tik į save. Dėl šios priežasties depresijoje esantys žmonės tampa jautresni, uždaresni, tačiau pameta ryšį su aplinka. Tai suprasdami, galima sąmoningai apsispręsti ir kelis kartus per dieną dėmesį nuo savo vidinių būsenų perkelti į aplinką (kolegas, šeimos narius) ir nuoširdžiai pasidomėti jų gyvenimais, dėti pastangas įsitraukti į pokalbius, bendras veiklas.
Stiprinti dvasinį centrą: dėkoti, mylėti, priimti ir kovoti - tai yra išėjimo iš depresiško mąstymo, matymo ir elgsenos raktas
- Dėkoti. Kiekvieną dieną galime surasti už ką padėkoti. Dėkokime sau, Dievui, Visatai. Dėkokime už dienos šviesą, už garsus, kuriuos girdime, už savo patirtis, už išmintį, kad dėkojame … Dėkojimas yra priešnuodis negatyvioms mintims.
- Mylėti - tai pirmiausia yra išmintinga rūpesčio savimi išraiška.
- Priimti - tai kiekvienos dienos ar net akimirkos procesas. Situacijas ypač keliančias sunkumus priimti, kaip naują patyrimą su smalsumu ir tikslu pažinti. Įsisąmoninti, kad priėmimas yra nuolatinis procesas. Ir kartais būna labai sunku, kai kančia ar skausmas kartojasi.
- Kovoti - tai ryžtas gyventi. Ilgą laiką maniau, kad užtenka, tik dėkoti, mylėti ir priimti. Tačiau be kovos dvasios negalėsite tapti savo gyvenimo kūrėju. Kovoti už tai, kad esat, už tai, kad esate savimi, už tai, kad gyvenate.
Nešti viltį, kaip švyturį kiekvieną dieną ar akimirką
Jei švyturys užgęsta, ieškoti jo tol, kol jį vėl išvystate. Svajonės - atrodo paprastas dalykas, bet jos sugrąžina viltį. Jei sunku pačiam įžiebti viltį, pasirūpinkite, kad kažkas kitas padovanotų jums vilties. Ieškokite išorinės atramos. Tikėkite, mes galime vieni kitiems padėti ir būti švyturiais.
Kiti patarimai, kaip nuraminti depresiją ir sumažinti stresą
- Daugiau fizinio aktyvumo: Reguliarus kūno judėjimas gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Pradėkite nuo švelnių užsiėmimų, pavyzdžiui, vaikščiojimo ar važinėjimo dviračiu. Dabartinėse rekomendacijose rekomenduojama siekti 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę, suskirstant jį į 5 minučių, 10 minučių, 30 minučių ir t. t. Žmonės, kuriems sunku pradėti mankštintis, galėtų pabandyti vos 5 minutes vaikščioti ar užsiimti kita malonia veikla ryte ir dar 5 minutes po pietų.
- Valgykite subalansuotą maistą: Mityba turi įtakos visiems jūsų sveikatos aspektams, įskaitant psichinę sveikatą. Sumažinkite labai perdirbtų maisto produktų ir gėrimų vartojimą ir valgykite daugiau visaverčių maisto produktų. Švieži vaisiai ir daržovės suteikia antioksidantų.
- Sumažinkite laiką, praleidžiamą prie ekrano: Pernelyg dažnas išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir planšetinių kompiuterių naudojimas gali padidinti streso lygį.
- Praktikuokite savęs priežiūrą: Laiko skyrimas savigalbai gali padėti sumažinti streso lygį. Praktiniai pavyzdžiai: pasivaikščiojimas lauke, maudymasis vonioje, skaitymas, mankšta, sveiko maisto ruošimas, masažas, užsiėmimas hobiu.
- Pabandykite rašyti dienoraštį: Dienoraščio rašymas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą bei suteikti teigiamą minčių ir emocijų išraišką.
- Sumažinkite suvartojamo kofeino kiekį: Vartojant per daug kofeino gali sustiprėti nerimas.
- Leiskite laiką su draugais ir šeima: Draugų ir šeimos socialinė parama gali padėti išgyventi stresą ir susidoroti su juo.
- Nustatykite ribas ir išmokite pasakyti ne: Per didelis krūvis gali padidinti streso krūvį ir apriboti laiką, kurį galite skirti rūpinimuisi savimi.
- Venkite atidėliojimo: Atidėliojimas gali pakenkti jūsų produktyvumui ir priversti jus dairytis, kaip viską suspėti.
- Užsiimkite joga: Joga gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Be to, ji gali skatinti psichologinę gerovę.
- Praktikuokite dėmesingumą: Sąmoningumas apibūdina praktiką, kuri jus įtvirtina dabarties akimirkoje.
- Apsikabinimas: Žmogaus prisilietimas gali turėti raminamąjį poveikį ir padėti geriau susidoroti su stresu.
- Leiskite laiką gamtoje: Daugiau laiko praleidžiant lauke gali padėti sumažinti stresą.
- Praktikuokite gilų kvėpavimą: Gilus kvėpavimas gali padėti nuraminti mintis ir sumažinti įtampą.
Bipolinis sutrikimas ir depresija
Aistės istorija atskleidžia, kad depresija gali būti susijusi su bipoliniu sutrikimu. Bipolinis sutrikimas - tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys depresijos ir manijos epizodai, tarp kurių būna ir normalios nuotaikos epizodų. Jeigu kas mėnesį labai stipriai kaitaliojasi nuotaika - verta susimąstyti ir kreiptis į specialistus.
Jaunystės problemos ir depresija
Straipsniai skirti jaunystės periodui, raida, aktualios šio amžiaus tarpsnio problemos. Paauglys suvokia, kad mama ir tėtis jam yra reikalingi, bet noras būti suaugusiu, santykį su tėvais komplikuoja. Daugelis tėvų pastebi, kad žengiantis į paauglystę vaikas (10-11 m.) tampa uždaresnis su suaugusiais, vengia kartu leisti laiką, o vyresnius paauglius apskritai sunku įtraukti į bendras šeimos veiklas ir net pasikalbėti. Gera savijauta, galvojant apie save, pasitikėjimas savimi, gebėjimas mokytis ar dirbti, palaikyti ryšius su kitais ir tuo džiaugtis, gebėjimas įveikti sunkumus. Jei įsidarbinti nori asmuo iki 18 metų. Vasaros metu vaikai ir paaugliai vis aktyviau ieškosi sezoninių darbų. Nenuostabu, kad įsidarbinant ar jau įsidarbinus kyla neaiškumų, taip pat tiek tėvams, vaikams, o ir darbdaviams rūpimų klausimų.
Kaip kalbėtis su paaugliu
Kokiu tonu šiandien kalbėjotės su savo paaugliu vaiku? Gal net nebuvo progos KALBĖTI, turėjote akimirką tik pabandyti prabilti. Neretai sudėtingas besiformuojančio žmogaus tarpsnis pandemijos akivaizdoje tapo dar sunkesnis.
Ieškant pagalbos
Jeigu tik jaučia, kad kažkas yra ne taip - tegul nedvejodami kreipiasi pagalbos. Tegul netempia gumos. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo lengviau ir greičiau pasveikstama…Sunku, žinoma, vienodai apibrėžti šio sutrikimo simptomus, mat jie kiekvienam pasireiškia vis kitaip.
Kaip padėti sau?
Jei pastebite, kad jūsų nuotaikos svyravimai nėra kontroliuojami, kreipkitės pagalbos į specialistus. Venkite stresinių situacijų. Išsirinkite vieną asmenį, su kuriuo galite išsikalbėti, kuriam galite išsipasakoti. Leiskite jam išsiaiškinti, kokia yra jūsų problema ir - paprašykite jo pasidomėti ja daugiau, kad, esant reikalui, jis galėtų jums padėti. Subalansuokite savo gyvenimą, darbą, laisvalaikį ir šeiminius santykius. Sportuokite bent po 15 minučių kas dieną. Sportas padeda sureguliuoti nuotaiką. Susiraskite hobį, darykite tai, kas jums teikia laimę, skirkite laiko sau. Niekada staigiai ir be gydytojo priežiūros nenutraukite vaistų vartojimo.
Kaip padėti kitam?
Kalbant su depresijos apimtu žmogumi gali būti labai sunku. Išlikite kantrūs ir pozityvūs, išklausykite ir patarkite. Manijos apimtas žmogus stiprias emocijas patiria dėl praktiškai kiekvienos situacijos. Pasistenkite žmogų apsaugoti nuo vakarėlių, įvairių karštų diskusijų ir įvairių avantiūrų. Bandykite įkalbėti kreiptis pagalbos. Nepamirškite, kad pailsėti ir atsigauti reikia ir jums. Jei įmanoma, daug domėkitės apie šį sutrikimą, lankykitės pas gydytoją kartu su sergančiu asmeniu (jei jis neprieštarauja).
Farmakologinis gydymas ir psichoterapija
Atsiradus antidepresantams, pasikeitė depresijos ir nerimo sutrikimų įveikimo pobūdis. Ilgą laiką tokiais atvejais pirmenybė buvo teikiama psichoterapijai. Žinoma, šis gydymas dažniausiai yra brangus ir ilgas, todėl dabar verčiau pasirenkamas psichofarmakologinis metodas. Paciento gydymas psichoterapija ir antidepresantais turi ir skirtumų, ir panašumų, tačiau išskiriamos dvi kertinės idėjos. Pirma, vargu ar galima daryti aiškų skirtumą tarp psichinių sutrikimų gydymo ir „savojo aš“ keitimo - tiek psichoterapija, tiek antidepresantai daro poveikį šioms sritims. Antra, naujųjų antidepresantų atsiradimas paskatino psichinių susirgimų, susijusių su depresija bei nerimo sutrikimais, srities išplėtojimą. Tai lėmė ne tik kitokį požiūrį į gydymą, tačiau ir daugybę pokyčių kitais aspektais, pavyzdžiui, atleidimą nuo tam tikrų darbų arba socialinių pašalpų išmokėjimą.
tags: #kaip #prikalbint #jaunuoli #gydytis #nuo #depresijos