Įvadas
Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) yra didžiausia psichologus vienijanti organizacija Lietuvoje. Jos prezidentas atlieka svarbų vaidmenį atstovaujant psichologų interesams, užtikrinant psichologinių paslaugų kokybę ir skatinant psichologijos mokslo bei praktikos plėtrą. Šiame straipsnyje aptarsime LPS prezidento vaidmenį, sąjungos tikslus ir iššūkius, su kuriais susiduria psichologų bendruomenė Lietuvoje.
Lietuvos Psichologų Sąjungos Veikla ir Tikslai
Lietuvos psichologų sąjunga buvo įkurta siekiant vienyti Lietuvos psichologus sprendžiant bendruomenei aktualius klausimus. LPS siekia:
- Atstovauti psichologams įvairiose institucijose įgyvendinant bendrus tikslus.
- Rūpintis psichologinių paslaugų kokybe.
- Konsultuoti įvairias valstybės ir nevalstybines institucijas rengiant dokumentus, susijusius su psichologų vaidmeniu ar psichologų tiriamais reiškiniais.
- Inicijuoti įstatymus ir ar jų pataisas, užtikrinančius psichologinių paslaugų kokybę ir kvalifikuotą psichologo praktiką.
- Rūpintis psichologų profesine kompetencija ir kvalifikacija.
- Skatinti psichologijos mokslo ir profesijos plėtrą, programas, projektus ir dalyvauti juose.
- Bendradarbiauti su kitomis Lietuvos ir tarptautinėmis psichologijos bei jai artimų sričių organizacijomis.
LPS nariu gali tapti psichologas, baigęs psichologijos bakalauro ir magistrantūros studijas. Taip pat į Lietuvos psichologų sąjungą gali stoti bei tapti asocijuotais nariais ir turintys tik psichologijos bakalauro ar magistro išsilavinimą. Šiuo metu Lietuvos psichologų sąjungoje yra apie 600 narių.
Aina Adomaitytė ir Bendradarbiavimas su Lietuvos Šaulių Sąjunga
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS). Šios sutarties tikslas - rūpintis šaulių psichologine gerove ir stiprinti jų psichologinį atsparumą.
LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis įsitikinęs, kad:
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
- Kuo šauliai bus atsparesni psichologiškai, tuo bus stipresni ištikus kokiai nors krizei ar karo grėsmės atveju, sugebės elgtis adekvačiai ir galės padėti ne tik savo artimiesiems, bet ir kitiems žmonėms.
- Mums labai reikia stiprių lyderių, kad visuomenė žinotų, kuo gali pasitikėti ir kuo sekti tiek taikos metu, tiek ekstremaliose situacijose.
A. Adomaitytė teigia, kad Lietuvos psichologų sąjungai šios sutarties pasirašymas labai svarbus. Tikimasi, kad psichologų žinios bus naudingos rengiant bendrą ekstremalių situacijų valdymo planą, integruojant pirmąją psichologinę pagalbą į medicininės pagalbos modelį.
Psichologų Praktinės Veiklos Reglamentavimas Lietuvoje
Vienas iš pagrindinių LPS iššūkių yra psichologų praktinės veiklos reglamentavimo stoka Lietuvoje. Iki šiol nėra priimtas Psichologų praktinės veiklos įstatymas, nors buvo jau ne vienas bandymas dirbti ties jo rengimu. Šiuo metu psichologo veikla kažkiek reglamentuojama ministrų įsakymais atskirose sistemose - švietimo, sveikatos.
Šį pavasarį Seimą pasieks naujojo Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas. Priėmus šį Psichologų praktinės veiklos įstatymą psichologines paslaugas galės teikti tik tie specialistai, kurie turės licenciją. Šis įstatymas nėra skirtas apriboti šarlatanus ar būrėjus. Jie ir toliau galės daryti tai, ką daro, tik tai negalės būti vadinama psichologo paslaugomis. Taip klientai nebus klaidinami ir aiškiai žinos, kad jeigu kreipiasi psichologinės konsultacijos, tai ją suteiks psichologas.
Licencijavimas
Jeigu licencijavimas bus įtvirtintas kaip psichologų praktinės veiklos reglamentavimo forma, visi psichologines paslaugas teikiantys asmenys turės turėti licenciją. Dabartiniame Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekte licencijavimas yra atiduodamas savivaldai, tai yra pačiai psichologų bendruomenei. Kaip licencijuojanti institucija yra numatyta Lietuvos psichologų sąjunga (LPS).
Psichologo Profesionalumas ir Etika
Lietuvoje kol kas psichologų veikla nėra reglamentuojama, tad panašu, jog psichologo paslaugas gali teikti bet kuris, pasivadinęs psichologu. Nors profesinė etika psichologus įpareigoja gerbti kiekvieno žmogaus orumą ir individualumą, vis dėlto tarp jų atsiranda tokių, kurie viešoje erdvėje nevengia klijuoti įžeidžiamų etikečių kitiems asmenims. Tuomet kyla pagristas klausimas: ar toks psichologas dar labiau nesužalos sunkioje krizėje atsidūrusio žmogaus, ieškančio pagalbos?
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Lietuvos psichologų sąjunga, didžiausia psichologus vienijanti asociacija Lietuvoje, priklausanti Europos psichologinių asociacijų federacijai, turi profesinės etikos kodeksą, kurio turi laikytis visi nariai. Tačiau ne sąjungos nariai nėra įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso.
Etikos Principai
Kodekse yra išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai:
- Pagarba žmogaus teisėms ir orumui.
- Profesinė kompetencija.
- Atsakomybė.
- Profesinis garbingumas.
Psichologo veikloje svarbi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui, kuris gali būti susijęs su asmens lytimi, orientacija, tapatybe, amžiumi, religija, socialine padėtimi, asmens funkcionavimo lygmeniu. Kodekse nurodoma, jog psichologas turi suprasti savo socialinę atsakomybę, numatyti galimas savo veiklos pasekmes, siekti apsaugoti klientą nuo galimos žalos ir suprasti, kad savo pasisakymais ir veikla formuoja požiūrį į psichologus ir psichologiją apskritai.
Konfliktas dėl Įtraukaus Ugdymo
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto surengtuose klausymuose psichologo Edvardo Šidlausko kalba sulaukė nemažai reakcijų. Jis pasisakė prieš įtraukųjį ugdymą, teigdamas, kad vaikai su specialiais poreikiais patiria patyčias, nesiintegruoja ir jiems gėda vaikščioti su padėjėjais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas pasibaisėjo tokiu pasisakymu, teigdamas, kad tai nėra į vaikus orientuotas pasisakymas ir jam labai keista, nes ši sąjunga visuomet buvo konstruktyvus socialinis partneris.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė ir Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai” valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil kreipėsi į Lietuvos psichologų sąjungą dėl jos nario E. Šidlausko pasisakymo Švietimo ir mokslo komiteto klausymų metu ir paprašė pateikti oficialią poziciją.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė atsakė, kad LPS nario išsakyta pozicija neatspindi Lietuvos psichologų sąjungos pozicijos ir etikos kodekso vertybių. Manome, kad šiuo pasisakymu LPS narys pažeidžia pagarbos žmogaus teisei, orumui ir vertybėms principą, kuriuo teigiama, kad: psichologas savo profesinėje veikloje gerbia pagrindines žmogaus teises, orumą ir vertybes. Jis dirba taip, kad jo profesinė veikla nebūtų naudojama žalai sukelti. Kad psichologas pripažįsta individualius skirtumus ir kultūrinius ypatumus, tame tarpe ir tuos, kurie susiję su asmens funkcionavimo lygmeniu, kad psichologo pareiga yra rūpintis pažeidžiamų asmenų ir grupių psichologine gerove.
Kaip Pasirinkti Psichologą?
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas doc. dr. rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos dalykus renkantis psichologą:
- Ar psichologas turi reikiamą kvalifikaciją tam tikroje srityje.
- Ar jis baigęs psichologijos bakalauro, magistro studijas.
- Pasidomėti, kur psichologas yra tobulinęsis, kaip kelia savo kvalifikaciją, ar dalyvauja mokymuose, seminaruose, konferencijose.
- Vieni psichologai labiau specializuojasi darbui su vaikais, kiti su suaugusiais ar poromis.
Lietuvos psichologų sąjungos tinklalapyje www.psichologusajunga.lt pateikiamas LPS narių sąrašas. Jei asmuo yra LPS narys, vadinasi jis baigęs ir bakalauro, ir magistrantūros studijas, gali užsiimti savarankiška praktika. Dalis psichologų sąraše pateikia informaciją apie savo teikiamas psichologines paslaugas su kontaktais. Žinoma, jei žmogus nėra LPS narys ar neturi EuroPsy, nereiškia, kad jo kvalifikacija netinkama.
Europos trauminio streso tyrimų asociacijos (ESTSS)
Europos trauminio streso tyrimų asociacijos (ESTSS) - didžiausios Europos šalių psichotraumatologus vienijančios organizacijos pasaulyje prezidentu dvejų metų kadencijai išrinktas LTPA prezidentas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius psichologas dr. Evaldas Kazlauskas. Prof. E. Kazlauskas buvo išrinktas ESTSS prezidentu įvertinus jo ilgametį indėlį į psichotraumatologiją Europoje ir išskirtinius mokslo pasiekimus atliekant trauminio streso tyrimus.
tags: #psichologu #sajungos #prezidente