Įvadas
Valgymo sutrikimai yra kompleksinė problema, apimanti ne tik fizinius, bet ir psichologinius aspektus. Šiame straipsnyje apžvelgsime valgymo sutrikimus psichologiniu požiūriu, nagrinėjant mentalizacijos teorijos svarbą. Mentalizacija - tai gebėjimas suprasti savo ir kitų psichikos būsenas, įskaitant mintis, jausmus, norus ir ketinimus. Sutrikusi mentalizacija gali būti reikšmingas veiksnys, prisidedantis prie valgymo sutrikimų atsiradimo ir palaikymo.
Mentalizacija ir Jos Svarba
Mentalizaciją galima apibrėžti kaip procesą, kurio metu suprantame, kad mūsų psichikos būsenas (mintis, jausmus) lemia mūsų turėta patirtis. Mentalizacija stipriai susijusi su savirefleksija, dalyvavimu visuomenėje ir ryšiais su žmonėmis, kuriuose dalinamasi savo unikaliais gebėjimais. Reflektyvioji funkcija yra itin svarbi mentalizacijos susiformavimui, nes ji apima gebėjimą interpretuoti žmogų ne tik stebint jo elgesį, bet ir atsižvelgiant į jo įsitikinimus, jausmus, norus, viltis, žinias, vaizduotę, apsimetinėjimą, apgaulę, ketinimus ir planus.
Mentalizacija Valgymo Sutrikimų Kontekste
Mentalizacijos kontekste valgymo sutrikimų pagrindinės problemos apibūdinamos kaip savireguliacijos ir emocijų reguliacijos nepakankamumas. Simptomai atsiranda užgožiant skausmingas savo būsenas. Kalbant apie valgymo sutrikimus, svarbu atkreipti dėmesį į kūną, nes šie sutrikimai laikomi savireguliacijos ir emocijų reguliacijos nepakankamumu, dėl ko psichinė realybė yra prastai integruojama. Kūnas, šiuo atveju, atlieka pagrindinį vaidmenį suvokiant save.
Sergant valgymo sutrikimais, atsiranda negatyvus susikoncentravimas į išorę ir negebėjimas nuo to atsiriboti. Kūnas patiriamas sveriantis, žiūrint į veidrodį, matuojant kūno apimtis ir fantazuojant, kaip kiti žiūri į asmens kūną, o ne galvojant apie tai, kaip pats asmuo patiria savo kūną.
Dažnai sutrikusi mentalizacija, valgymo sutrikimų atveju, yra vidinio pasaulio konkretizavimas. Tai reiškia, kad psichinė būsena priklauso nuo suvartotų kalorijų kiekio, kilogramų, kūno išmatavimų, kūno masės indekso ar kūno riebalų procentinės dalies. Sergantieji pasižymi padidėjusiu skausmo slenksčiu ir sumažėjusiu savo kūno signalų suvokimu. Žmogus, kuris yra labiausiai susirūpinęs išoriniu kūnu, tuo pačiu gali nekreipti dėmesio į signalus, kuriuos siunčia kūnas.
Taip pat skaitykite: Kaip studentams maitintis sveikai ir įveikti stresą
Kas Pirmiau: Prasta Mentalizacija ar Valgymo Sutrikimai?
Gali kilti klausimas: kas pasireiškia pirmiau - prasta mentalizacija ar valgymo sutrikimai? Simptomai gali taip įtraukti, jog mentalizacija yra slopinama. Badavimas ar persivalgymas veikia smegenis, o tai veikia mentalizaciją. Tačiau teoriniai samprotavimai rodo, kad problemos raidoje, ypač tos, kurios trukdo įgyti mentalizacijos gebėjimus ir juos palaikyti, gali atsirasti prieš valgymo sutrikimus bei prisidėti prie sutrikimo atsiradimo. Žemi mentalizacijos gebėjimai yra valgymo sutrikimų rizikos veiksnys, o aukšti gebėjimai - apsauginis veiksnys.
Mentalizacijos Teorija Grįsta Terapija
Palaipsniui dažnėja mentalizacijos teorija grįsta terapija. Toks gydymas laikomas daug žadančia terapija valgymo sutrikimų gydymui. Mentalizacijos teorija yra viena iš naujesnių valgymo sutrikimų interpretacijų. Tai yra šiuolaikinis požiūris, skirtas apibūdinti ir suprasti sutrikimus kaip reguliacijos sunkumus. Šioje teorijoje ypač pabrėžiamas gebėjimas tinkamai suprasti save ir kitus bei atitinkamai tai priimti.
Tyrimai ir Perspektyvos
Šiuo metu atliekami tyrimai, siekiant geriau suprasti valgymo sutrikimų rizikos ir apsauginius veiksnius. Vienas iš analizuojamų veiksnių yra mentalizacija.
Išvados
Mentalizacija atlieka svarbų vaidmenį suprantant valgymo sutrikimus. Sutrikusi mentalizacija gali prisidėti prie valgymo sutrikimų atsiradimo ir palaikymo, o mentalizacijos teorija grįsta terapija gali būti veiksmingas gydymo būdas. Tolesni tyrimai šioje srityje padės geriau suprasti valgymo sutrikimų priežastis ir tobulinti gydymo metodus.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti bulimiją: mitybos gairės
Taip pat skaitykite: Sveikos mitybos gairės bulimijos atveju
tags: #mitybos #sutrikimai #psichologija