Įvadas
Socialinė rizika šeimose kelia didelį iššūkį vaikų raidai ir socializacijai. Dėl tėvystės įgūdžių stokos nesukuriamos saugios sąlygos fiziniam ir emociniam vaikų vystymuisi. Nesėkminga socializacija vaikystėje ir paauglystėje, iš biologinės šeimos perimtas tėvų elgesio modelis neigiamai atsiliepia jauno žmogaus savarankiškame ir jo sukurtos šeimos gyvenime. Šiame straipsnyje gilinamasi į vaikų socializacijos ypatumus socialinės rizikos šeimose, aptariamas ikimokyklinio ugdymo svarba, pozityvios tėvystės mokymų nauda ir specialistų vaidmuo identifikuojant bei sprendžiant raidos problemas.
Socialinės rizikos šeimų iššūkiai vaikų socializacijai
Šeimose, patiriančiose socialinę riziką, vaikų socializacija susiduria su ypatingais iššūkiais. Tėvystės įgūdžių stoka, nestabili aplinka ir ribotos galimybės neigiamai veikia vaikų raidą. Vaikai iš tokių šeimų dažnai neįgyja reikiamų socialinių įgūdžių, patiria emocinių sunkumų ir susiduria su mokymosi problemomis.
Ikimokyklinio ugdymo svarba
Vaikų darželis yra vienas efektyviausių būdų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas galimybes. Tai ypač reikšminga vaikams iš socialinės rizikos šeimų, nes darželis jiems tampa ne tik mokymosi, bet ir socialinės įtraukties vieta. Ankstyvasis ugdymas padeda suvienodinti įgūdžių skirtumus, mažina socialinę izoliaciją ir ruošia vaikus sėkmingam mokymuisi mokykloje bei gyvenime. Tyrimai rodo, kad ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį vaikų mokymosi pasiekimams, socialinei ir emocinei raidai. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiama informacija atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis socialinės rizikos šeimose augančių vaikų iki 5 metų nedalyvauja ikimokyklinio ugdymo procese - šie vaikai praranda galimybę geriau pasirengti mokyklai ir ateities iššūkiams.
Renata Bruožė, „SOS vaikų kaimų“ koordinuojanti atvejo vadybininkė, pabrėžia, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų namuose gali neįgyti tiek socialinių įgūdžių, kiek jų gautų darželyje bendraudami su bendraamžiais. Tokiose šeimose suaugusieji kartais nelavina tam tikrų vaikų įgūdžių, pavyzdžiui, higienos - tiek asmeninės, tiek aplinkos. „Kadangi maži vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, labai svarbu lavinti šiuos įgūdžius. Būtent higienos ir kiti kasdienio gyvenimo įgūdžiai galėtų būti ugdomi darželyje. Jei vaikas nelanko darželio ir pradeda lankyti priešmokyklinę grupę, kuri yra privaloma, per tuos metus šie įgūdžiai gali likti neišlavinti iki galo. Be to, mes žinome, kokie būna vaikai - tie, kurie neturi tam tikrų įgūdžių, pavyzdžiui, nemoka nusiprausti ar ateina nešvarūs, gali tapti patyčių taikiniu tarp kitų vaikų“, - teigia R. Bruožė.
Vaikai, kurie nelanko ankstyvojo ugdymo įstaigų, nelavina savo bendravimo įgūdžių nei su kitais vaikais, nei su suaugusiaisiais. Todėl atėję į privalomą ugdymą jie dažnai negeba bendrauti, tinkamai išreikšti ar parodyti savo emocijų. Taip pat jiems gali trūkti savarankiškumo, kurį tam tikro amžiaus vaikai jau turėtų būti įgiję. Tėvams dažnai nėra lengva pasakyti, kad jų vaikas gali turėti tam tikrų sunkumų ir dėl to verta lankyti darželį, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip juos paskatinti priimti šį sprendimą. Be finansinės paramos socialiniai darbuotojai aktyviai konsultuoja tėvus aiškindami jiems galimas rizikas vaikui augant bei pabrėždami ugdymo įstaigų teikiamą naudą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
„Vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, dažnai trūksta kokybiškų socialinių ryšių. Jie gali patirti atskirtį, nes neturi galimybės bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti ugdomosiose veiklose ar išmokti bendravimo normų. Darželyje vaikai ugdosi svarbiausius socialinius įgūdžius: kaip susidraugauti, dalintis, spręsti konfliktus ir būti bendruomenės dalimi. Tai itin svarbu jų emocinei gerovei ir vėlesnei sėkmei mokykloje“, - priduria „SOS vaikų kaimų“ atstovė.
Dr. Vitalija Gražienė, Vilniaus kolegijos docentė, teigia, kad ikimokyklinio ugdymo patirtys suteikia vaikams tvirtą pagrindą lengviau įsilieti į visuomenę ir prisitaikyti prie kasdienių gyvenimo iššūkių, o pirmieji šešeri gyvenimo metai - ypač svarbūs asmenybės formavimuisi. Darželis yra svarbi socializacijos vieta, čia vaikas ugdomas kaip žmogus. Vaikų darželyje sudaromos sąlygos visapusiškam vaiko vystymuisi: bendraudamas su bendraamžiais ir padedamas rūpestingų pedagogų bei švietimo pagalbos specialistų, vaikas mokosi komunikuoti, užmegzti draugystes, pažinti save. „Tai padeda formuoti socialinius įgūdžius, kurie yra labai svarbūs vėlesniame gyvenime. Aplinka, kurioje vaikas auga, ir santykiai su kitais vaikais yra labai svarbūs, nes tai ugdo ne tik kognityvinius gebėjimus, bet ir emocinę bei socialinę brandą“, - sako V. Gražienė. Ji taip pat priduria, kad jei šeima neturi galimybių atžalų į darželį leisti visai darbo dienai, verta svarstyti darželio lankymą bent po pusdienį ar kelis kartus per savaitę, kad vaikas turėtų progą socializuotis. Be to, jei tėvai neturi galimybių savo vaiko pristatyti į ugdymo įstaigą, kai kurie darželiai ir savivaldybės siūlo pavežimo paslaugas. „Tėvams turi būti svarbu ne tik sudaryti sąlygas vaikui augti, bet ir padėti jam įgyti bendravimo įgūdžių, perprasti elgesio modelius bei mokytis svarbių gyvenimiškų įgūdžių, kuriuos jis pritaikys ateityje“, - sako ji.
Pozityvios tėvystės mokymų svarba
Straipsnyje analizuojama pozityvios tėvystės mokymų svarba šeimoms, patiriančioms socialinę riziką. Laiku suteikta pagalba šeimai užtikrina rizikos veiksnių, susijusių su vaikų auklėjimu, mažėjimą, kokybišką tėvų-vaikų santykių kūrimą, kurių pagrindu tampa abipusė pagarba, lygybė, atsižvelgimas į kiekvieno asmens išskirtinumą, šeimos narių integralumas ir atsakomybė už savo veiksmus. Straipsnyje atskleidžiami tėvų vidiniai ir išoriniai motyvai dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, iš tėvų perspektyvos pažvelgiama į pozityvios tėvystės mokymų turinį, struktūrą, organizavimo aspektus. Analizuojami tėvų elgsenos pokyčiai, susiję su padidėjusiu pasitikėjimu savo jėgomis, motyvuotu pasiruošimu keisti tarpusavio santykius šeimoje ir santykius su vaikais. Tėvų patirtys po pozityvios tėvystės mokymų yra susijusios su saviveiksmingumu - tėvų subjektyviai suvokiamu pajėgumu būti tėvais ir tinkamai vykdyti savo tėvystės pareigas.
Specialistų vaidmuo identifikuojant raidos problemas
Specialistai pastebi raidos problemas. Darželyje dažnai pastebimi vaiko raidos sutrikimai, kurie šeimoje gali likti nepastebėti - pavyzdžiui, vėluojanti kalbos raida ar kalbos sutrikimai. Ugdymo įstaigoje dirba specialistai, kurie gali padėti vaikui įveikti mokymosi ar kalbos sunkumus, todėl lankymas darželyje gali būti svarbi pagalba tiek vaikui, tiek jo šeimai. „Šias problemas svarbu pastebėti kuo anksčiau ir suteikti tinkamą specialistų pagalbą, nes tai padeda vaikams lengviau integruotis ir adaptuotis gyvenime bei ateityje spręsti kylančias problemas. Jei sutrikimai lieka neaptarti ir nesprendžiami, jie gilėja ir tampa dar sudėtingesni vėlesniame amžiuje. Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, šios problemos dažnai smarkiai išryškėja“, - dėsto pašnekovė. Jos teigimu, kai tokie vaikai pradeda lankyti privalomas priešmokyklinio ugdymo klases, specialistai gali pastebėti sutrikimus ir nukreipti tėvus į pedagogines-psichologines tarnybas ar raidos centrus.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
tags: #vaiku #socializacija #soc #rizikos #seimose