Įvadas
Kūrybiškumas - tai ne tik menininkų privilegija, bet ir kasdienis įgūdis, reikalingas įvairiose gyvenimo srityse. Nuo laisvalaikio organizavimo iki straipsnio rašymo, nuo namų puošimo iki problemų sprendimo darbe - kūrybiškumas padeda mums atrasti naujus kelius ir pasiekti geresnių rezultatų. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologų rekomendacijas, kaip žaidimų pagalba ugdyti kūrybiškumą.
Lauko Žaidimai: Neišsemiamas Kūrybiškumo Šaltinis
Lauko žaidimai yra ne tik linksmas laiko praleidimo būdas, bet ir puiki priemonė pasirūpinti, kad vaikų kūrybiškumas būtų lavinamas. Gamta ir laisvė judėti suteikia vaikams galimybių atrasti, tyrinėti ir eksperimentuoti, o tai skatina jų vaizduotę ir kūrybinį mąstymą.
Gamta - įkvėpimo šaltinis
Gamtoje vaikai susiduria su įvairiais vaizdiniais, garsais ir pojūčiais, kurie stimuliuoja jų vaizduotę. Akmenys, lapai, gėlės ar smėlis tampa „žaliava“ kūrybiniams projektams - nuo lauko meno kūrinių iki improvizuotų žaidimų. Vaikai gali sukurti namus vabzdžiams iš lapų ir šakų arba statyti pilis iš smėlio.
Vaizduotės žaidimai
Lauke nėra griežtų ribų ar taisyklių, todėl vaikai gali patys kurti žaidimų pasaulius. Vaikai įsivaizduoja, kad yra piratai, ieškantys lobio, ar mokslininkai, tyrinėjantys neatrastas teritorijas. Paprastas medžių guotas gali virsti paslaptingu mišku ar tvirtove nuo įsivaizduojamų priešų.
Problemų sprendimo įgūdžiai
Žaidžiant lauke, vaikai dažnai susiduria su iššūkiais, kuriems spręsti reikia kūrybingumo. Jie mokosi, kaip pastatyti tvirtą smėlio pilį, kaip išspręsti konfliktą su draugais ar kaip pasiekti aukštą medžio šaką. Vaikas, susidūręs su griūvančia smėlio pilimi, eksperimentuoja, kaip ją pastatyti tvirtesnę.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Komandiniai žaidimai
Žaisdami lauke grupėse, vaikai dalijasi idėjomis, kuria bendrus planus ir bendradarbiauja. Komandiniai žaidimai, tokie kaip slėpynės ar „gaudynės“, lavina ne tik fizinius gebėjimus, bet ir kūrybišką mąstymą, kaip sukurti strategijas. Grupė vaikų gali kartu sugalvoti, kaip paversti medžio namelį paslaptinga slėptuve.
Fizinis aktyvumas
Judėjimas, pvz., bėgimas, laipiojimas ar šokinėjimas, didina kraujo apytaką smegenyse, o tai teigiamai veikia kūrybiškumą. Fizinis aktyvumas taip pat mažina stresą ir nerimą, leidžiant vaikui labiau atsipalaiduoti ir pasinerti į kūrybinę veiklą.
Smalsumo ugdymas
Gamtoje vaikai susiduria su įvairiais gamtos reiškiniais, kurie skatina juos tyrinėti ir mokytis. Jie mokosi atpažinti paukščius, vabzdžius ar augalus, o tai skatina jų kūrybišką mąstymą ir žinių plėtrą. Vaikas, pastebėjęs keistai atrodantį vabzdį, gali kurti istorijas apie jo gyvenimą ar net piešti jį įsivaizduojamame pasaulyje.
Kūrybinės veiklos laisvė
Lauke vaikai turi galimybę žaisti be griežtų taisyklių ar struktūrų. Ši laisvė leidžia jiems eksperimentuoti, klysti ir mokytis iš savo bandymų, stiprinant kūrybinį mąstymą. Vaikas gali sugalvoti naujų būdų, kaip panaudoti paprastą kamuolį, pvz., išrasti naują žaidimą.
Sensorinis kūrybiškumas
Vaikai mėgsta liesti, uosti ir matyti gamtą, o tai lavina jų sensorinius pojūčius. Smėlio, molio, vandens ar purvo naudojimas skatina jų gebėjimą kurti iš to, ką jie randa aplinkoje. Vaikai gali kurti purvo pyragus, piešti smėlyje ar statyti tiltus iš šakų.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Nepriklausomumas ir saviraiška
Lauko žaidimai suteikia vaikams galimybę savarankiškai spręsti, ką veikti ir kaip tai įgyvendinti.
Kūrybiškumas ir Asmenybės Bruožai
Profesoriaus O. L. Martinseno vadovaujama grupė atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 481 žmogus, suskirstytas į tris grupes: „pagrindinę“ (vadybininkai, lektoriai) ir dvi „kūrybingas“ (menų ir reklamos programų studentai). Tyrimas atskleidė reikšmingus skirtumus tarp šių grupių, leidžiančius išskirti septynis pagrindinius požymius, būdingus kūrybingoms asmenybėms.
Asociatyvus mąstymas
Kūrybingiems žmonėms būdingas turtingas ir aktyvus vaizduotė. Švedų psichologas O. L. Martinsenas teigia, kad „jų svajonės persipina su realybe“. Jie geba įsigilinti į darbą, pamiršdami net elementarius poreikius, pavyzdžiui, pavalgyti. Tyrimas parodė, kad reklamos studijų studentai pasižymėjo geresniais rezultatais nei menų studentai, tačiau abi grupės pranoko „pagrindinę“ grupę.
Originalumo troškimas
Kūrybingi žmonės trokšta būti originalūs ir išsiskirti.
Ambicingumas
Meną studijuojantys studentai mažiau troško būti pripažinti nei reklamą studijuojantys. Tyrėjai teigia, kad tai gali būti dėl to, kad meniški žmonės yra labiau intravertiški.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Lankstumas
Kūrybiškumu pasižymėję tyrimo dalyviai elgėsi kaip naujosios kartos, prisitaikiusios prie pokyčių, atstovai. Jie buvo optimistiškesni ir labiau linkę matyti pusiau pilną stiklinę.
Emocinis nepastovumas
Kūrybingumu pasižymėjusios grupės parodė ir didesnį nervingumą bei emocinį nestabilumą. Kūrybingos asmenybės jautriau į viską reaguoja ir labiau rūpinasi.
Bendravimo sunkumai
Kalbant apie asmeninius santykius, kūrybingesnės grupės pasižymėjo šiek tiek didesniu kritiškumu, nedraugiškumu ir rodė mažesnį rūpestį kitais. O. L. Martinseno teigimu, kūrybingoms asmenybėms reikia šiokios tokios distancijos, kad galėtų visapusiškai atsiskleisti. Pavyzdžiui, Steve'as Jobsas kūrė tobulus produktus, tačiau su juo nebuvo lengva dirbti.
Kūrybiškumo Lavinimas
Nors asmenybė susiformuoja apie 25-30-uosius gyvenimo metus, ir iki to amžiaus turėtų išryškėti įgimtas kūrybingumas, nenusivilkite, jei neturite įgimto kūrybingumo.
Aplinkos įtaka
Kūrybingumo lavinimui labai didelę reikšmę turi aplinka. Jei aplinka skatina kūrybingą mąstymą, žmogus nėra varžomas taisyklių, ir net nekūrybingi asmenys gali tapti kūrybingais. Specialistai teigia, kad neaišku, ar kūrybingos asmenybės gali tapti standartiškai mąstančiomis, jei jų aplinka pasikeičia, tačiau galimas daiktas, kad sumažėjus kūrybiškumui, pagerės santykiai su aplinkiniais.
Praktiniai patarimai kūrybiškumui lavinti
Yra daugybė būdų, kaip lavinti kūrybiškumą. Štai keletas iš jų:
- Klausykitės muzikos: Improvizacinė džiazo ar roko muzika stimuliuoja smegenų dalį, kuri atsakinga už emocijas ir kūrybiškumą. Klasikinė muzika taip pat turi teigiamą poveikį.
- Rašykite ranka: Rašymas šratinuku ar parkeriu gali būti malonesnis ir skatinti kūrybiškumą labiau nei rašymas kompiuteriu.
- Medituokite: Meditacija padeda sumažinti stresą ir pagerinti kūrybiškumą.
- Išklausykite kito žmogaus nuomonę: Nebijokite paprašyti pagalbos ar patarimo.
- Žaiskite asociacijų žaidimą: Tai padeda lavinti asociatyvų mąstymą.
- Galvokite apie praeitį ar ateitį: Svarstymas apie tai, kas įvyko tolimoje praeityje ar dar tik bus ateityje, tobulina problemų sprendimo įgūdžius.
- Pasvajokite: Įdomios idėjos dažnai pasirodo tada, kai galime leisti savo mintims nuklysti ir pasvajoti apie įvairius dalykus.
- Ieškokite mėlynos ir žalios spalvų: Šios spalvos siejamos su vandeniu, dangumi, atvirumu ir augimu.
- Išbandykite sąmonės srauto techniką: Skirkite tam 10 minučių, atsisėskite ir rašykite viską, kas tik tuo metu ateina į galvą.
- Gestikuliuokite rankomis: Gestikuliavimas rankomis suaktyvina smegenis ir padeda atrasti įdomių idėjų.
- Pasėdėkite atviroje erdvėje: Buvimas atviroje ir didesnėje patalpoje gali padidinti kūrybiškumą.
- Prigulkite: Gulėdami žmonės geriau sprendžia logines užduotis ir anagramas negu atsisėdę.
- Pasirinkite kokį nors daiktą ir išskaidykite į kelias dalis: Tai padeda pažvelgti į daiktą iš naujos perspektyvos.
- Juokitės į sveikatą: Teigiamos emocijos pagerina kūrybinius sugebėjimus.
- Darykite akių mankštą: Akių judinimas aukštyn žemyn ir į šonus gali padėti suaktyvinti smegenis.
- Naudokitės rankomis: Kūryba rankomis suaktyvina lytėjimo pojūtį ir kūrybiškumą.
- Pabūkite lauke: Buvimas gamtoje atgaivina ir įkvepia.
- Pabendraukite: Bendravimas su kitais žmonėmis gali padėti atrasti naujų idėjų.
- Sportuokite: Fizinis aktyvumas atpalaiduoja kūną ir sielą, todėl tampa lengviau priimti sprendimus ir sugalvoti naujų idėjų.
- Išbandykite ką nors naujo: Nauji pomėgiai ir veikla gali paskatinti naujas mintis.
- Praktikuokite jogą: Tam tikros pozos pabudina kūrybiškumą ir vaizduotę.
- Žaiskite video žaidimus: Kai kurie video žaidimai gali skatinti kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius.
- Išsimiegokite: Miegas teigiamai veikia atmintį ir padeda kitaip pažvelgti į problemas.
- Neieškokite tobulybės: Perfekcionizmas gali trukdyti kūrybiškumui.
- Keliaukite: Kelionės plečia akiratį ir skatina kūrybiškumą.
- Užrašykite savo problemas: Užrašinėjimas dalykų, kurie erzina, gali padėti rasti būdus, kaip juos išspręsti.
- Žaiskite darbe: Darbo aplinka, kurioje skatinami žaidimai ir kūrybiškumas, gali padidinti produktyvumą.
- Surinkite įkvėpimo dėžutę: Viskas, kas įkvepia, - nuotraukos, žymių žmonių mintys ir panašios smulkmenos, - turėtų būti vienoje vietoje.
- Susikurkite kūrybišką aplinką: Susikurkite kūrybos kampelį, kuriame rašysite, piešite ir užsiimsite saviraiška.
- Dirbkite tada, kai esate pavargę: Kartais smegenys mažiau filtruoja mintis, kai esame pavargę, todėl galime sugalvoti kažką naujo.
- Prisėskite kavinėje: Vidutinis triukšmingumo lygis kavinėje gali paskatinti intensyviau galvoti.
- Bendraukite su sarkastiškais žmonėmis: Sarkastiškos pastabos gali būti naudingos jūsų pačių kūrybiškumui.
- Susitaikykite su atstūmimu: Atstūmimas gali būti skausmingas, bet jis taip pat gali būti kūrybiškumo variklis.
- Užrašykite savo idėjas: Nešiokitės užrašų knygelę ir rašykitės idėjas, planus ir sumanymus.
- Pabūkite vieni: Buvimas su savimi ir savo mintimis gali padėti atrasti naujų idėjų.
Neigiamos Emocijos ir Kūrybiškumas
Sielvartas - vienas iš svarbiausių žmonijos kūrybiškumo variklių. Psichologijoje egzistuoja keletas teorijų, aiškinančių, kaip ir kodėl neigiamos emocijos gali sustiprinti kūrybiškumą. Esminė idėja ta pati: nemaloni savijauta, psichologinis skausmas, nepasitenkinimas, sielvartas, kančia - išlaisvina energiją ir pastūmėja veikti. Emociniai sunkumai - tarsi neišsenkantis kūrybinės medžiagos šaltinis. Tvirtas užsispyrimas emocinių sunkumų akivaizdoje - ko gero, svarbiausias kūrybiškumo komponentas. Ypač kūrybingi žmonės dėl išsiskiriančio, „nestandartinio" mąstymo dažnai priversti dorotis su nuolatiniais prieštaravimais - tiek vidiniais, tiek išoriniais.
Tyrimai rodo, kad nemalonių emocijų poveikis būna nevienodas: tam tikrais atvejais jos kūrybiškumą blokuoja, bet dažniausiai, kai jos sukrečia „saikingai", - kūrybingumas išauga. Svarbiausia, ar emocija kyla iš didelio susijaudinimo, ar ne. Kitais žodžiais tariant, platus įvairių emocijų spektras, įskaitant ir skausmingus išgyvenimus, ko gero, yra geriausias receptas kūrybiškumui ugdyti.
Kūrybiškumo Barjerai
Kūrybiškumui trukdo dalykai, kurių dažnai nė neįtariame esant.
Kaip įveikti kūrybiškumo barjerus?
- Paverskite problemą į kažką paprastesnio, suprantamesnio: Tam labai tinka metaforos, analogijos.
- Laisvumas mąstyme: Lavinamas smegenų šturmo principu: reikia per trumpą laiką sugeneruoti kuo daugiau pačių įvairiausių idėjų. Svarbiausia tuo metu idėjų nevertinti, o tik stengtis jų pagaminti daug. Atrinkti, kurios idėjos tinka, bus galima vėliau.
- Inkubacija: Idėjos laukimas, brandinimas, leidimas kad pasąmonėje atsirastų sprendimas. Svarbu nustoti atkakliai ieškoti sprendimo, surasti jus atitraukiančių dalykų.
Kūrybiškumo Metodikos
Neseniai sužinota apie metodikas, padedančias kiekvienam generuoti kūrybines idėjas bet kokiu klausimu. Šių metodikų pradininkas psichologijoje - Alexas Osbornas, aprašęs jas garsioje knygoje „Taikomoji vaizduotė”.
Kūrybinių idėjų generavimo pavyzdžiai
- Padidinimas, sumažinimas, pertvarkymas: Naudojant padidinimo metodiką, galima pakviesti daugiau žmonių, padidinti patiekalų kiekį. Po to variantai atsitiktinai sumaišomi.
Tokios metodikos skirtos tam, kad išmuštų iš stereotipų ir paskatintų naujus ryšius ir mintis. Kadangi kūryba visada perteikia asmeninę prasmę, visos šios metodikos liks tik žaidimas, jei nesirūpinsime savo jausmais ir patyrimu. Norint kurti visada reikia „degalų” - tai nauji vaizdai, pojūčiai, susitikimai, knygos. Įdomiai gyvenant atsiranda asociacijos, iš kurių jau galima kurti naujus ryšius.
Motyvacija ir Aplinka Kūrybiškumui
Kuriant labai svarbi vidinė motyvacija - kad žmogus jaustų malonumą. Kūrybai labai svarbus ryšys su kitais žmonėmis. Kuriant reikia būti laisvam nuo vertinimų. Daug geriau, kai kūryboje dalyvauja kiti žmonės, kurie nors vertina jus teigiamai bei sukuria žaidybines sąlygas ir nespraudžia į taisykles, tačiau vis dėlto skatina rizikuoti, siūlo užduotis, mobilizuoja. Vaiko baimės ir nerimo reakcijos kelia įtampą suaugusiesiems ir pareikalauja daug kantrybės. Būdami šalia tokio vaiko, mes turime išlikti ramūs ir priimti vaiko jausmus, nesistengti jų slopinti ar skatinti, bet mokyti tinkamais būdais juos išreikšti.
Žaidimai Emocinio Intelekto Ugdymui
Mažiesiems visuomet lengviau parodyti nei pasakyti - o ypač kalbant apie emocijas. Jie jas tikrai jaučia, tačiau kartais pritrūksta žodžių. Kaip dabar jaučiuosi? Kokie tai jausmai? Kaip atpažinti emocijas? - nelengvi klausimai ir suaugusiam. O 3-11 metų amžiaus vaikams, kuomet dar tik formuojasi abstraktus - sąvokinis mąstymas ir savęs suvokimas, atpažinti kylančius jausmus, kalbėti apie savo emocijas gali būti neįveikiama užduotis. Jei pastebite, kad vaikams sunku įsitraukti į stalo žaidimus - jiems greitai pabosta pasikartojanti veikla, o energingumas neleidžia nustigti vietoje, „Zuikių miestas“ jums puikiai tiks. Norite išmokyti net mažiausią šeimos narį ne lenktyniauti, o dirbti kartu su kitais? Pyktis - aktyvi emocija, kuri gali šeimoje sukelti nemažai iššūkių, todėl apie ją geriau kalbėti ramiems. Kiekvienas žinome, ką norėtume išgirsti iš mus palaikančių žmonių - gyvenimo iššūkiuose galime sau padėti pasirinkdami sau labiausiai tinkančius, įkvepiančius žodžius - afirmacijas. O gal esate tėvai, kurie pritrūkote palaikančių ir įkvepiančių žodžių savo paaugliui ar artimajam?
Pokalbiai apie sunkias patirtis
Pradėti atvirą pokalbį apie sunkias patirtis šeimoje, tokias kaip skyrybos ar netektis, gali būti labai sudėtinga. Jautrios temos reikalauja ir pokalbį vedančiojo pasiruošimo - todėl tokie pokalbiai dažniau vyksta psichologo kabinete. Mokėjimas skaityti netolygus mokėjimui suprasti tekstą. Jei jūsų vaikui sudėtingiau sekasi atsakyti į klausimus apie perskaitytą knygą, rašiniuose sudėti nuoseklų pasakojimą ar kurti istorijas - gali būti, jog jam reikia pagalbos mokantis teksto suvokimo. Tai žaidimas visai šeimai/ klasei/ grupei - jūsų laukia smagus laikas praleistas kartu nenutylantys balsai ir juokas, nuoširdūs pasidalinimai ir atradimai. Kaip dažnai atsiduriate situacijose, kuriose su visais šeimos/ klasės/ grupės nariais dalinatės gilesnėmis įžvalgomis apie savo jausmus, jautriais pastebėjimais apie tarpusavio bendravimą, išsakote kuo tikite ir ką vertinate? Nėra gyvenimo situacijų, kuriose nebūtų naudingas kūrybiškumas. O mokytis kūrybiškumo šeimoje paprasčiau - nes kurti, dalintis naujomis idėjomis, fantazuoti saugioje ir artimoje aplinkoje daug lengviau. Nerimas, baimė, padidėjęs jautrumas - dažni vaikystės palydovai. Nuo jų nepabėgsi ir nepasislėpsi. Todėl svarbu ugdyti vaikų nusiraminimo, atsipalaidavimo, vidinės pusiausvyros atgavimo įgūdžius.
Pykčio valdymas
Pyktis - aktyvi emocija, kuri gali tapti nevaldoma ar net peraugti į agresiją. Dažną suaugusį trikdo mažųjų audringa pykčio išraiška, o vaikui supykus mokytis tinkamesnių pykčio išraiškos būdų nėra laikas. Todėl daug lengviau žaidžiant mokytis tinkamai išreikšti pyktį ir taip ruoštis ateities iššūkiams. „Būk geras“ kartojame savo vaikams, net neįtardami, jog jie gali nesuprasti šio mūsų prašymo. Nerandate bendros kalbos su paaugliu? Nesuprantate vaiko elgesio priežasčių arba kiekvienas laikotės savo tiesų ir nepavyksta susitarti? Jūsų vaikui sunku atsiprašyti? Prašant atleidimo jam pritrūksta žodžių, ar nedrąsu pradėti? Kuomet su mažiausiais šeimos nariais susitarti nepavyksta - sunku tvarkytis, tinkamai elgtis, o kartais ir girdėti, gali pagelbėti žaismingas, tačiau nuoseklus susitarimų laikymasis.
Pokalbiai apie jausmus
Kalbantis su vaikais apie jausmus, kartais susipainiojame - ar mus supykdė, ar mes supykome? Emocijos yra priežastis ar pasekmė? Ar žinote, kas lemia kiekvieno mūsų elgesį? Gyventi visiems kartu tikintis, kad kiekvienas prisiims dalį atsakomybės ir įsipareigojimų gali būti sudėtinga užduotis betkuriame amžiuje. Kartais taip norisi, kad visi šeimos nariai be prašymo ar paliepimo rūpintųsi vienas kitu, namais, augintiniais. Tikimės, kad vaikai mokinsis bendruomeniškumo tiek namuose, tiek mokykloje.
Savęs pažinimas
Einant savo gyvenimo keliu, kartais norisi savęs paklausti - kas aš, kur aš, ko noriu ir ką galiu? Mokantis analizuoti konfliktines situacijas, būtų naudinga suprasti kaip mūsų mintys gali pakeisti mūsų emocinę ir fizinę savijautą situacijose. Kokios mintys lemia mūsų emocijas ir elgesį? Tai žaidimas, kuris bus kitokių pokalbių, patyrimų pradžia. Žaidimas skirtas pokalbiams apie tai, kur link norite judėti savo gyvenime, kokių tikslų pasiekti. Tai smagus žaidimas, skirtas pažinti patyčias bei ugdyti įgūdžius, reikalingus patyčioms stabdyti. Paslauga skirta besidomintiems savęs pažinimu. Būdingų asmenybės bruožų aptarimas ir jų siejimas su galimu elgesiu ateityje leis tvirčiau jaustis įvairiose gyvenimo situacijose. Paslauga skirta jaunuoliams, besidomintiems profesijos pasirinkimu. Psichologinio testavimo ir konsultacijų metu gauta informacija padės pažinti save ir skirti laiko ateities pasirinkimų analizei. Paslauga skirta ne tik vadovaujančias pareigas užimantiems, bet ir norintiems stiprinti lyderystės įgūdžius.
tags: #psichologu #siulomi #kurybiskumo #skatinimo #zaidimai