Šiame straipsnyje nagrinėjami psichosomatikos ir pozityviosios psichoterapijos skirtumai, siekiant suprasti holistinį požiūrį į sveikatą. Straipsnyje pateikiama informacija, kuri padės geriau suprasti šias dvi sritis ir jų taikymą.
Įvadas į Psichosomatiką
Psichosomatika tiria ryšį tarp psichikos ir kūno, aiškinasi, kaip emociniai ir psichologiniai veiksniai gali paveikti fizinę sveikatą. Tai apima supratimą, kaip stresas, emocijos ir elgesys gali prisidėti prie įvairių ligų atsiradimo ar paūmėjimo.
Apie psichosomatiką. Jei vaikas skundžiasi skausmais, tačiau jokios aiškios priežasties tam nerandate, greičiausiai įtakos turi psichosomatiniai veiksniai. Kas yra psichosomatika, kokią įtaką ji daro?
Pozityviosios Psichoterapijos Esmė
Pozityvioji psichoterapija orientuojasi į stipriąsias žmogaus puses, jo resursus ir galimybes. Ji siekia padėti asmeniui atrasti ir panaudoti savo stiprybes, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę ir įveiktų sunkumus. Šis metodas pabrėžia optimizmą, viltį ir teigiamą požiūrį į gyvenimą.
Pagrindiniai Skirtumai
Nors abi sritys pripažįsta psichikos ir kūno ryšį, jos skiriasi savo požiūriu ir metodais. Psichosomatika daugiau dėmesio skiria ligų psichologinėms priežastims, o pozityvioji psichoterapija - stiprinant psichologinį atsparumą ir gerovę.
Taip pat skaitykite: G. Petronienės atsiliepimai apie psichoterapiją
Slapukų Naudojimas Internetinėse Svetainėse
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobiliojo prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Slapukai prisitaiko prie jų poreikių ir norų, funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt., sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete, reklamą.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas, vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje, persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę, atliekate mūsų svetainėje.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų, slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę, teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai, susisiekę su mumis el.
Žmogaus Psichologinė Sandara
Vienareikšmiškai apibūdinti, kas yra žmogus, nėra lengva, nes žmonės pernelyg skirtingi. Turbūt dėl tos priežasties sunku būtų rasti visiems vienodai gerai tinkančią švietimo sistemą, visuomenės santvarką, religiją ir t. t. Žmogus labai sudėtinga struktūra, turinti didžiulį vidinį potencialą, kuris dažniausiai lieka nerealizuotas. Su kažkuo susipažindami turbūt dažniausiai visų pirma atkreipiame dėmesį į žmogaus kūną, kuris jį išskiria iš kitų savo odos, plaukų, akių spalva, balso tembru ir kit. Tai gana svarbūs išoriniai skirtumai, tačiau yra ir kitų, ne mažiau svarbių, bet ne taip gerai matomų. Kalbame apie žmogaus psichiką, kuri savo požymiais yra net labiau unikali ir skirtinga nei fiziniai parametrai. Tačiau šie skirtumai nėra tokie akivaizdūs ir matomi plika akimi. Apie tuos skirtumus galime įtarti stebėdami žmogaus kūną, t.y. jo elgesį. Šį klausimą tiria medicina, psichologija, filosofija, religija ir visa eilė kitų mums prieinamų pažinimo sričių.
Taip pat skaitykite: Jolanta Zilienienė: psichoterapijos metodai
Taigi, kūną galime apibūdinti, kaip vykdomąjį organą, sudėtinę žmogaus modelio dalį, kurią valdo kitos dalys,kartais net konkuruojančios tarpusavyje. Kokios jos yra? Viena iš šių dalių tai Protas, racionalus ir loginis pradmuo, kuris, kaip paprastai manoma, susijęs su kairiojo smegenų pusrutulio veikla. Dabar, kai jūs skaitote šį tekstą, jus valdo Protas (bent jau norėtųsi tikėti, kad taip ir yra). Tai pirmoji žmogaus valdymo struktūra. Tarkime, skaitydami šias eilutes, jūs staiga užuodėte keptų bulvių kvapą ir prisiminėte, kad bulves, šiaip jau, pastatėte virti. Ką darysite? Žinoma, susidomėjimas žmogaus modeliu tuojau pat praeis, nes ateinantys dūmai yra grėsmė jūsų gyvybei. Kas atsako už mūsų išlikimą? Protas? Ne, jis dirba per lėtai, kad sugebėtų atlikti šią funkciją. Genami gyvybės išsaugojimo instinkto ir pamiršę knygą, šį tekstą jūs pašoksite ir imsite ieškoti dūmų šaltinio. Kūno valdymą visiškai perėmė Instinktų struktūra, Protas nustumtas į antrą planą. Kai kuriuos žmones ši struktūra valdo labai stipriai, ji jiems svarbiausia, Proto jiems prisireikia nedažnai.
Įsivaizduokite, kad prie jūsų dabar priėjo žmogus, kuris yra jums svarbus, pažiūrėjo, ką jūs skaitote, ir pareiškė: „Gėda skaityti tokius kliedesius! Kaip siureaguosite į tokį visiškai netikėtą akibrokštą? Greičiausiai atsitrauksite nuo teksto ir labai jausmingai tam žmogui pasakysite, ką apie jį manote ir kas jis toks yra pats. O gal patylėsite ir visa tai jam pasakysite mintimis. Kur tada bus jūsų Protas? Visai ne ten, kur jis paprastai būna. Tai kas jus (jūsų kūną) valdo tomis audringomis akimirkomis? Tai yra Emocijos. Emocijų struktūra. Yra itin emocingų žmonių, kuriuos visų pirma valdo emocijos. Tai svarbiausia jų valdymo struktūra. Tokie žmonės iš pradžių ilgai pyksta ar verkia, paskui pradeda galvoti. Arba galvoti jie nepradeda iš viso. Kartais taip nutinka, kad žmogų ima valdyti Emocijos drauge su Instinktais, o Protas nedalyvauja.
Sandėlis kuriame saugoma visa mūsų informacija ir patirtis ir kuriuo pasinaudoja Protas vadinamas Pasąmone. Pasąmonė, vadovaudamasi savo ypatinga logika, skatina mus telkti dėmesį į vienus dalykus ir nepastebėti kitų. Pavyzdžiui, jei kelis kartus skyrėtės su brangiais žmonėmis ir dėl to išgyvenote stiprų stresą, tai imatate suprasti, kad meilė yra negeras dalykas, netgi pavojingas gyvybei. Todėl kai sutinkate kitą kandidatą į mylimuosius, Pasąmonė priverčia jus sutelkti dėmesį į jo nevalytus batus ar dar kokią „siaubingą” detalę. Ir jūs nusprendžiate, kad tas žmogus jums netinka, ne tas variantas, reikia ieškoti toliau. Atrodo, kad sprendimą padarėte jūs patys, visiškai sąmoningai. Tačiau iš tikrųjų čia suveikė pasąmonė. Sunku užfiksuoti tas akimirkas, kai mes ką nors darome tiesiogiai veikiami Pasąmonės. pavyzdžiui, reikia atlikti kokį nemalonų darbą, bet mes netikėtai susergame. Valio! Dirbti nereikės! Tačiau ar liga atsirado atsitiktinai? Žinoma, ne. Ligą „suorganizavo” Pasąmonė, kad jūs be reikalo negadintumėte sau nervų. Tai ji liepia kūnui vykdyti Proto nurodymus. Galima sakyti, kad Valia ir Protas sudaro vieną valdymo bloką, nes visad veikia drauge, tačiau jie nėra tapatūs. Stipri valia gali numalšinti Emocijų aktyvumą ar nuslopinti bet kokį Instinktą. Pabandykite nustatyti, kaip jūsų elgesį valdo Protas, Instinktai ir Emocijos. Kaip darote sprendimus naujose situacijose? Ką jautėte skaitydami šį straipsnį? Išanalizuokite dviejų trijų savo pažįstamų žmonių elgesį. Kas dažniausiai valdo jų elgesį? Ar dažnai pritariate jų poelgiams? Pagal: Aleksandras Svijašas (2012). Atvira pasąmonė. Vilnius: Luceo.
Psichologiniai Įgūdžiai Sporte
Viena iš psichologinio darbo su sportininkais dalių - psichologinių sportininkų įgūdžių įvertinimas ir ugdymas. Psichologiniai įgūdžiai yra kažkas, ko negalime pačiupinėti, tačiau tai, kas gali veikti sportininko rezultatus. Psichologiniai įgūdžiai yra gana plati sąvoka, kadangi pagal jos prasmę, praktiškai bet kokie kognityviniai veiksmai, kurie reguliuoja mūsų elgesį ar būsenas, gali būti pavadinti psichologiniais įgūdžiais. Tam tikra painiava gali kilti dėl lietuviškos terminologijos. Anglų kalboje egzistuoja dvi sinonimiškos sąvokos: psychological skills ir mental skills. Abiejų sąvokų prasmė panaši, tačiau pagrdindinis jų vartojimo skirtumas, jog antroji sąvoka dažniausiai naudojama sporto kontekste ir kartais mokymosi kontekste (nors kai kuriuose moksliniuose straipsniuose apie psichologinius įgūdžius sporte galima susidurti ir su pirmąja sąvoka).
Kalbant apie sportininkus, sąvoka „psichologiniai įgūdžiai“ turima omenyje psichologinius įgūdžius, kurie įprastai naudojami sporte ir kurie apibrėžiami kaip išmokti pajėgumai ar gebėjimai atlikti specifinę su treniruotėmis susijusią užduotį (pvz., dėmesio sutelkimas, streso įveikimas). Panašu, kad psichologinių įgūdžių samprata tam tikru laipsniu persidengia ir psichologinio tvirtumo (angl. mental toughness) samprata. Patį psichologinio tvirtumo konstruktą sudėtinga apibrėžti vieningai, kadangi priklausomai nuo autorių, į apibrėžimą įtraukiami skirtingi aspektai. Pavyzdžiui, Jones, Hanton ir Connaughton (2007) į psichologinio tvirtumo sampratą įtraukė net 30 skirtingų aspektų. Psichologiniai įgūdžiai sporte ir jų ugdymas dažniausiai naudojami siekiant geresnių sportinių rezultatų. Taip pat kai kurių psichologinių įgūdžių taikymas, pavyzdžiui, vaizdinių kūrimo, yra naudojamas sportininkų reabilitacijos procese po traumų.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
Kai kurie mokslininkai skiria Birrer ir Morgan (2010) psichologinių įgūdžių konstruktą išskiria į 2 dalis: psichologinius įgūdžius ir psichologines technikas. Psichologiniais įgūdžiais apibūdinamos įvairios savybės, kurias galima tobulinti (pavyzdžiui, gebėjimas reguliuoti sujaudinimą). Tuo tarpu psichologinėmis technikomis apibrėžiami konkretūs veiksmai, kurių galima imtis, norint tobulinti psichologinius įgūdžius. Pavyzdžiui, psichologine technika galima įvardyti atsipalaidavimo gebėjimus, kurie gali padėti tobulinti skausmo valdymo įgūdžius. Nors toks skirstymas moksle, atrodo, gali būti prasmingas, bet labiau skamba kaip sviestas sviestuotas ir praktikoje paprasčiau tai tiesiog vadinti psichologiniais įgūdžiais. Kad psichologiniai įgūdžiai būtų išmatuoti, pasitelkiami klausimynai. Kadangi psichologinių įgūdžius galima išskaidyti į daug dalių ir jų būtų daug, klausimynuose pasirenkama, kurie psichologiniai įgūdžiai bus vertinami, autoriai taip pristato savo psichologinių įgūdžiu sampratas. Vienas naujausių psichologinių įgūdžių sporte klausimynų, išleistas 2017 m. Gebėjimo kurti vaizdinius mintyse įgūdžiai parodo, kaip dažnai sportininkas mintyse kuria vaizdinius, kurie padeda pasiruošti varžyboms (pvz., jei tai krepšinio atsytovas, mintyse vizualizuoja sėkmingą baudos metimą arba tritaškį), reguliuoti emocinius išgyvenimus. Svarbu pabrėžti, kad vaizdinys nebūtinai turi būti regimas, tai gali susidėti iš kurio nors vieno žmogaus pojūčio, pvz., vaizdo, tačiau gali būti vaizdas + garsas arba tik garsas. Savikalba apibūdinama kaip vidinis dialogas, kuriame asmuo sau sako tam tikras frazes ar sakinius. Toks kalbėjimas sau gali būti tiek negatyvus, tiek pozityvus. Vienas svarbiausių sportininko psichologinių įgūdžių - kalbėjimas su savimi. Jis gali būti tiek pozityvus, tiek negatyvus. Pozityvi savikalba apskritai siejama su didesne psichologine gerove. Savikalbos tyrimai, kurie nukreipti į sporto psichologiją, atkleidžia, kad šis psichologinis įgūdis yra teigiamai susijęs su geresniu pasirodymu sporte. Savikalba ir jos pobūdis su emociniais patyrimais gali būti susijęs skirtingai. Pavyzdžiui, neigiamo pobūdžio kalbėjimas su savimi susijęs su daugiau nerimo, tačiau skirtingas nerimo suvokimas taip pat susijęs su pačios savikalbos pobūdžiu.
Psichologiniai įgūdžiai nėra kažkas, ką galima išsiugdyti labia greitai. Jų ugdymas yra procesas, kuri labiausiai priklauso nuo sportininko motyvacijos šiuos įgudžius lavinti. Sporto treneris gali padėti ugdyti psichologinius įgūdžius, tačiaus geriausius būdus tai daryti dažniausiai išmano su sportininkais dirbantys psichologai. Įdomu tai, kad į psichologinių įgūdžių lavinimą palankiai žiūri dažniausiai tie sportininkai, kurie jau yra su tuo susipažinę. Taigi čia iškyla labai svarbus edukacijos elementas. Specialistai, dažniausiai psichologai, turėtų sportininkus šviesti ir supažindinti su tuo, kas yra psichologiniai įgūdžiai ir kaip juo galima lavinti. Behncke, L. (2004). Mental skills training for sports: A brief review. Online J Sport Psychol, 6(1). Behnke, M., Tomczak, M., Kaczmarek, L. D., Komar, M., & Gracz, J. (2017). The Sport Mental Training Questionnaire: Development and Validation. Birrer, D., & Morgan, G. (2010). Psychological skills training as a way to enhance an athlete’s performance in high‐intensity sports. Hamson-Utley, J. J., Martin, S., & Walters, J. (2008). Athletic trainers’ and physical therapists’ perceptions of the effectiveness of psychological skills within sport injury rehabilitation programs. Journal of athletic training, 43(3), 258-264. Hatzigeorgiadis, A., & Biddle, S. J. (2008). Negative self-talk during sport performance: Relationships with pre-competition anxiety and goal-performance discrepancies. Hatzigeorgiadis, A., Zourbanos, N., Galanis, E., & Theodorakis, Y. (2011). Self-talk and sports performance: A meta-analysis. hology. Jones, G. (2002). What is this thing called mental toughness? An investigation of elite sport performers. Journal of applied sport psychology, 14(3), 205-218. Jones, G., Hanton, S., & Connaughton, D. (2007). A framework of mental toughness in the world’s best performers. The Sport Psychologist, 21(2), 243-264. Wrisberg, C. A., Simpson, D., Loberg, L. A., Withycombe, J. L., & Reed, A. (2009). NCAA Division-I student-athletes’ receptivity to mental skills training by sport psychology consultants.
Depresija ir Tikslų Siekimas
Kognityvinio elgesio terapeutė Arline Curtis yra pasakiusi, kad depresija - gyvenimas skausmo kambaryje. Kaip pakilti iš lovos, ir palikti šį kambarį, kai gyvenimas šiame skausmo kambaryje tampa nebepakeliamas? Nėra lengvo atsakymo. Kiekvienas žmogus savo gyvenime susiduria su sunkumais: darbo netektis, artimojo mirtis, skyrybos, sudėtingi santykiai šeimoje, finansiniai sunkumai, liga. Vieni šiuos iššūkius išgyvena lengviau, kiti - itin sunkiai ir, susitelkę į savo jausmus, pernelyg ilgai užsibūna negatyvioje būsenoje, kuri, jei niekas nedaroma, gali išsivystyti į depresiją, nerimo sutrikimus ir panikos priepuolius. Šie požymiai atrodo pažįstami? Depresiją ir jos sunkumo laipsnį galima įsivertinti naudojant „Burnso depresijos skalę“ (angl. Depresijos gydymo centras savo interneto svetainėje nurodo, kad daugiau nei 80 proc. Šis straipsnis neskatina savigydos.
Tai, kad asmeninių tikslų siekimas gali padėti įveikti sunkias emocines būsenas ir net depresiją - nėra naujiena. Tikslų išsikėlimas ir įgyvendinimas gydant depresiją pasitelkiamas kognityvinio elgesio bei elgesio aktyvavimo terapijoje. 2016 metais Liverpulio universiteto mokslininkai Joanne M. Dickson, Nicholas J. Minėtų autorių tyrime buvo stebimi 42 depresija sergantys asmenys iš dviejų Jungtinės Karalystės ligoninių. Ir sergantys depresija, ir sveiki asmenys išsikėlė pakankamai didelį tikslų skaičių. Nors abi grupės vienodai pripažino išsikeltų tikslų svarbą, tačiau sergantys depresija, mažiau tikėjo savo galimybėmis įgyvendinti pozityvius tikslus. Depresija dažniausiai aplanko kartu su Apatija ir Atidėliojimu. Sergant depresija daug sunkiau susikaupti, išsikelti ir siekti savo tikslų. Kartais gali atrodyti sunku net pagalvoti apie savo ateitį. Pirmiausia gali pradėti nuo nedidelio tikslo išsikėlimo kiekvienai dienai. Nepamiršk suskaidyti savo tikslus į smulkesnius. Toks tikslas, kaip „persikelti į naują miestą“ yra itin abstraktus ir jį bus sunku susiplanuoti. Sukonkretink jį ir pagalvok, kada tiksliai norėtum ten būti? Kur norėtum persikelti? Tiems, kuriems trūksta tikslų išsikėlimo ir planavimo įgūdžių gali padėti tikslų planavimo įrankiai. Vienas jų - tikslų įgyvendinimo planas „Kasdien arčiau savo tikslo“. Tikslų įgyvendinimo plane pateikiama glausta ir trumpa informacija apie tai, kaip išsikelti ir užrašyti pasiekiamus, aiškius, konkrečius tikslus. Kadangi depresija sergantys asmenys jautriai išgyvena tikslo siekimo kelyje užklupusias nesėkmes, tikslų įgyvendinimo plane siūloma iš anksto, dar tikslo įgyvendinimo planavimo etape įsivardinti galimas kliūtis ir numatyti jų įveikimo būdus. Taip pat siūloma pagalvoti, kokių savybių, įgūdžių, žinių reikėtų įgyti siekiant tikslo. Tikslų įgyvendinimo planas sudarytas taip, kad sukurtų kasdieninę rutiną (kuri itin svarbi sergant depresija) ir padėtų planuoti bei siekti dienos, savaitės, mėnesio ir ilgalaikio užsibrėžto tikslo.
Kognityvinio elgesio terapeutė Arline Curtiss savo knygoje „Brain-swich: kelias iš depresijos“ pastebi, kad kuo greičiau visas dėmesys yra perkeliamas nuo emocijų ir susikoncentruoja į pasirinktus tikslus, tuo geresnė bus ir emocinė būsena. Arline Curtiss pataria per penkias minutes sudarykite sąrašą dalykų, kurių šiuo metu gyvenime stinga, bet norisi turėti. Tada kitoje to paties lapo pusėje reikėtų išvardinti dalykus, kuriuos darai, nors to visai nesinori. Šie dalykai taip pat yra norai, nors ir nepasirinkti. Tikslų įgyvendinimo plane „Kasdien arčiau savo tikslo“ siūloma atlikti užduotis, kuriose prašoma aprašyti savo norimą, įsivaizduojamą ateitį ir, sugrįžus į dabartį, pagalvoti, ką reikėtų padaryti dabar, norint pradėti ją įgyvendinti. Terapeutė siūlo pagalvoti, kokius standartus turėtų atitikti mintys. Pavyzdžiui, ar tai, ką ruošiamės daryti, atitinka mūsų gyvenimo tikslus? O galbūt tai net tiesiogiai nesusiję su jais? Tikslų įgyvendinimo plane „Kasdien arčiau savo tikslo“ išsikeliant tikslus prašoma sau pripažinti, kodėl norima įgyvendinti išsikeltą tikslą. Tai vėliau taps motyvacija ir paskatinimas judėti į priekį, susidūrus su sunkumais. Kiekviena savaitės ir mėnesio pabaiga - skirta savęs stebėsenai ir progreso siekimui.
Ji taip pat pataria kasdien tuo pačiu metu atlikti nedidelį namų ruošos darbą, kurio nenorima daryti, tokį, kurį padarius supanti aplinka taps šiek tiek tvarkingesnė. Šis darbas turėtų užtrukti ne daugiau nei dvi minutes. Nebūtina daryti iš karto viso darbo, pavyzdžiui, galima nesugebėti surūšiuoti visų savo dokumentų, bet galima sudėti visas sąskaitas į vieną aplanką ir kaip nors jį pavadinti. Visą dėmesį patariama sutelkti į procesą, o ne į turinį. Visai nesvarbu, kas daroma. Svarbu tik tai, kad daroma. Tikslų įgyvendinimo plane „Kasdien arčiau savo tikslo“ kiekvienos dienos veikloms planuoti yra vos 5 punktai. Arline Curtiss siūlo pasirengti kasdienio aktyvumo tvarkaraštį, kuris taptų kovos su letargija ir apatija planu. Jo principas - stulpeliu surašyti, kas numatoma šiandien nuveikti ir kurią valandą to bus imamasi. Planas nebūtinai turi būti detalus. Šios užduotys pačioje pradžioje neturėtų trukti ilgiau nei 5 minutes ir jos gali būti nuo „apsirengti“ iki „parengti CV“. Dienos pabaigoje kitame stulpelyje surašyta, kas kokiomis valandomis įvykdyta. Numatytos veiklos ir įvykdytos gali skirtis. Ji taip pat siūlo kiekvieną užduotį pažymėti „V“ (veikla) arba „M“ (malonumas). Veikla - išsivalyti dantis, paruošti vakarienę, nuvažiuoti į biurą ir t.t. Malonumams galima priskirti knygos skaitymą, valgymą, ėjimą į kiną ir kt. Kiekvieną veiklą siūloma įvertinti, kiek malonumo iš jos gauta arba kiek pastangų pareikalavo veikla. Tam gali būti naudojama penkių balų sistema. Pavyzdžiui, ypač lengvai veiklai, tokiems kaip rengimasis, galima skirti V-1, o V-4 arba V-5 rodytų, kad darbas buvo sudėtingesnis, tikras iššūkis, pavyzdžiui, pateikti prašymą dėl darbo. Panašiai galima įvertinti ir malonumus. Jeigu veikla, kuri anksčiau prieš depresiją buvo maloni, o dabar neteikia malonumo, reikėtų pažymėti M-0. Kai kuri veikla, pavyzdžiui, vakarienės ruošimas, gali būti pažymėta ir „V“, ir „M“ raidėmis. Tikslų įgyvendinimo plane „Kasdien arčiau savo tikslo“ prie kiekvienos dienos užduočių galima pažymėti, ar jos įvykdytos. Šią Arline Curtiss užduotį galima atlikti ir tikslų įgyvendinimo plane su sąlyga, kad nebus planuojamas itin nuoseklus kiekvienos valandos planas. Joanne M. Dickson et al.
Autentiškumo Paieškos
Neįmanoma, o ir nereikia tapti visiškai autentišku per vieną naktį. Tai kupina atradimų kelionė, kuri nesibaigia visą gyvenimą.
- Ar yra didelis skirtumas tarp to, koks esi dabar ir koks norėtum būti?
- Ar užsidedi kaukę išeidamas iš namų? Kuo aiškiau įvardinsi, koks norėtum būti, ką norėtum pakeisti, tuo paprasčiau bus to siekti. Pradžiai užteks ir vieno aiškaus tikslo. Pvz., nori mokytis būti atviresnis su savo geriausiu draugu. Ko jam paprastai nepasakai?
- Kažkur giliai ar ne taip giliai viduje visi turime intuityvų balsą, pakuždantį, kuris mūsų pasirinkimas yra mums teisingas, o kuris tik pakenks. Svarbu išmokti jį atpažinti tarp kitų, slopinančių balsų (kurie paprastai mus kaltina, smerkia, auklėja, gėdina ar gąsdina…). Rask savo supratingą, įsiklausantį ir palaikantį balsą ir išmok juo vadovautis. Kartais toks rūpinimasis savimi prasideda nuo mažų kasdienių pasirinkimų. Pervargai, limpa akys?
- Nuoširdus bendravimas reiškia sakymą to, ką iš tiesų galvoji, tuo pačiu gerbiant kito žmogaus jausmus ir poreikius. Taip pat tai reiškia, kad Tu galvoji tai, ką sakai, sakai tai, ką ketini daryti ir darai tai, ką pasakei. Pavyko „pagauti“ mintį?
- Lengva gyventi nuolat turint aiškią nuomonę apie kitus: juodi - nešvarūs, gėjai - tik nešioja ligas, žydus - šaudyti, kaimynas - pijokas, neįgalus - nelaimingas, o šita blondinė - tikra višta. O jei pabandytume vengti išankstinių prielaidų ten, kur jos nebūtinos ir atsižvelgti į tikrus žmonių veiksmus nesupaprastindami situacijos? Taip, tai atveria žymiai daugiau neapibrėžtumo, nes tuomet tenka pripažinti, kad aš daug ko nežinau ir negaliu taip paprastai prognozuoti kito žmogaus elgesio. Nesaugu? Bet arčiau tiesos.
- Autentiškumas reikalauja drąsos, stiprybės ir ištvermės, ypatingai, kai aplinkiniai spaudžia elgtis kitaip, nei tu žinai esant teisinga.
- Kai gyveni autentiškai, atsižvelgi į kitų poreikius ir darai viską, ką gali, kad elgtumeisi su jais pagarbiai.
tags: #psichosomatika #ir #pozityvi #psichoterapija