Šiame straipsnyje apžvelgiama gydytojo psichiatro Lauryno Bukelskio nuomonė apie psichozę, psichikos sveikatos gydymo iššūkius ir galimybes Lietuvoje. Remiantis jo įžvalgomis, pateikiamas išsamus požiūris į psichikos sveikatos problemų sprendimą, atkreipiant dėmesį į priklausomybių, gydymo prieinamumo ir visuomenės požiūrio svarbą.
Psichozė: realybė ir mitai
Laurynas Bukelskis pabrėžia, kad psichozė yra sunkus ir liguistas išgyvenimas, kuris neturi nieko bendro su visuomenėje paplitusiais apibūdinimais. Tikrosios psichozės metu iškreipiamas realybės suvokimas, gali pasireikšti įvairūs balsai, vaizdiniai ir įtarimai. Šiuos potyrius lydi baimė ir siaubas, kurie kartais būna tokie stiprūs, kad žmogus gali bandyti nusižudyti.
Psichozės priežastys ir rizikos veiksniai
Gydytojas psichiatras atkreipia dėmesį, kad psichozės priežasčių gali būti daug: paveldimumas, asmens atsparumas stresui, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir kiti faktoriai. Jis pabrėžia, kad vartojant psichoaktyvias medžiagas, tikimybė susirgti psichoze žymiai padidėja. L. Bukelskis pastebi, kad vis daugiau žmonių, patenkančių į ūmių psichiatrinių susirgimų skyrių, mini, kad vartojo psichoaktyvias medžiagas.
Psichoaktyvios medžiagos ir psichikos sutrikimai
L. Bukelskis įspėja, kad pavojų kelia ne tik narkotinės medžiagos, bet ir įvairūs papildai, kurie, kaip teigiama, lieknina ar suteikia žvalumo. Šių papildų sudėtyje esančios „natūralios“ medžiagos gali išbalansuoti jautrų organizmą ir sukelti psichozės reiškinius. Gydytojas paneigia mitą, kad yra „lengvų“ arba „nekaltų“ narkotinių medžiagų, tokių kaip kanapės, kurių vartojimas neturi ilgalaikių padarinių. Jis įsitikinęs, kad kanapės toli gražu nėra nekaltos, ir nurodo, kad apie 10 procentų marichuanos vartotojų išsivysto priklausomybė. Be to, vartojant kanapes, pablogėja dėmesys ir atmintis, sumenksta motyvacija, padidėja šizofrenijos išsivystymo rizika.
Ūmios psichiatrijos skyriaus realybė
LRT.lt interviu metu L. Bukelskis atskleidė Vasaros ligoninės Ūmios psichiatrijos skyriaus realybę. Jis apgailestauja dėl netinkamų sąlygų skyriuje, kuriame pacientai guli aštuoniese palatoje. Gydytojas pabrėžia, kad 2024-aisiais pacientai neturėtų būti gydomi tokiomis sąlygomis. Skyriaus pastatas apjuostas aukšta vieline tvora, o pacientų lankymas trunka vos 15 minučių.
Taip pat skaitykite: Vaikų psichologinė gerovė: Vaido Arvasevičiaus perspektyva
Sprendimų priėmimo sunkumai
L. Bukelskis pabrėžia, kad dideliu iššūkiu tampa sprendimas, ar žmogui tikrai reikia priverstinio gydymo, ar ne. Kartais pacientas neatitinka priverstinio gydymo kriterijų, bet išleisti iš ligoninės nėra saugu, nors jis ir atsisako gydymo. Gydytojas pasakoja, kad neretai sulaukia pasipiktinusių artimųjų skambučių ir kaltinimų, jei pacientui kas nors nutinka po išleidimo iš ligoninės.
Šizofrenijos diagnostikos iššūkiai
L. Bukelskis teigia, kad šizofreniją diagnozuoti sudėtinga. Tai daroma atmetimo būdu, pirmiausia atmetant kitas ligas ar sutrikimus. Gydytojas neskuba diagnozuoti šios ligos, nes ji labai stigmatizuojama ir palieka žmogui niūrų antspaudą. Ypač sudėtinga diagnozuoti, kai žmogaus psichika būna paveikta psichoaktyvių medžiagų.
Įsimintini atvejai ir sunkumai darbe
L. Bukelskis prisipažįsta, kad labiausiai įsimena tie pacientai, kurie, nepaisant visų pastangų, nusižudo. Taip pat tie, kurie bandė nusižudyti skyriuje. Gydytojas pasakoja apie pacientus, kurie žalojasi ir kelia pavojų sau ir aplinkiniams. Jis prisimena atvejį, kai vienas pacientas net pats save išsikastravo, kitas - nusikirto pirštą. L. Bukelskis pripažįsta, kad darbas Ūmios psichiatrijos skyriuje reikalauja didelio atsidavimo, kantrybės ir gebėjimo susidoroti su emocijomis.
Gydymo metodai ir iššūkiai
L. Bukelskis pasakoja apie įvairius gydymo metodus, taikomus Ūmios psichiatrijos skyriuje. Pacientai, kurie kelia pavojų sau ir aplinkiniams, paguldomi į specialią lovą ir fiksuojami keturiose vietose. Reikalingi ne tik medikamentai, bet ir stebėjimas kiaurą parą. Taikoma ir elektrotraukulinė terapija, kuri, pasak gydytojo, šiuolaikinėje versijoje nesukelia pacientui tokio diskomforto kaip ankstesnės versijos.
Medikamentinis gydymas ir artimųjų lūkesčiai
L. Bukelskis atkreipia dėmesį, kad pacientų artimieji dažnai kelia nepagrįstus reikalavimus. Neretai artimieji prašo, kad įtikintų pacientą gerti vaistus. Tačiau statistika rodo, kad iš dešimties šizofrenija sergančių žmonių tik vienas po metų juos vartoja. Gydytojas pabrėžia, kad stengiamasi parinkti leidžiamus vaistus ir niekada nededama vaistų į maistą.
Taip pat skaitykite: Psichoterapija meilės ligai gydyti
Priverstinis gydymas ir visuomenės lūkesčiai
L. Bukelskis teigia, kad visuomenėje vis dažniau kalbama, kad pas mus per retai taikomas priverstinis gydymas. Pasigirsta nuomonių, kad kai kurie žmonės jaučiasi nesaugūs, gyvendami šalia tokių žmonių. Gydytojas įspėja, kad negalima perlenkti lazdos ir paversti valstybės totalitarine. Jis pabrėžia, kad visoje Europoje taikomi labai panašūs priverstinio gydymo kriterijai ir negalima uždaryti žmogaus, jei jis, pavyzdžiui, tiki sąmokslo teorijomis.
Finansiniai iššūkiai ir socialinė pagalba
L. Bukelskis atkreipia dėmesį į finansinius iššūkius, su kuriais susiduria sergantys psichikos ligomis. Pavyzdžiui, sergantys šizofrenija, kuriems nustatytas nedarbingumas, gauna apie 300 eurų per mėnesį. Gydytojas klausia, kaip galima išgyventi už tokią sumą. Jis siūlo labiau rūpintis sergančiais ir užkardyti nusikaltimus, kuriuos jie gali įvykdyti, suteikiant jiems reikiamą pagalbą ir dėmesį.
Pokyčiai psichikos sveikatos centre
L. Bukelskis pastebi, kad jei prieš dešimtmetį daug asmenų buvo gydomi dėl alkoholio sukeltų psichozių, tai dabar situacija keičiasi. Šiuo metu labai daug jaunų žmonių, kurių psichikos sutrikimai yra provokuoti psichoaktyviųjų medžiagų. Gydytojas prisimena atvejį, kai į gydymo įstaigą buvo paguldytas vos aštuoniolikos sulaukęs jaunuolis iš prestižinės sostinės mokyklos, kuris pasakojo, kad narkotikus vartojo nuo septintos klasės.
Meno terapijos svarba
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre taikomos ir meno terapijos, tarp jų - dailės, muzikos, tekstilės užsiėmimai. Dienos stacionare - ir audiovizualinės terapijos. Ergoterapeutai pasakoja, kad kartais pats pacientas negali tiek apie save pasakyti žodžiais, kiek pasako jų sukuriami kūriniai.
Depresijos gydymo galimybės
L. Bukelskis mano, kad depresija galėtų būti gydoma dar efektyviau. Jis pabrėžia, kad pirmą kartą atėjusiam pacientui reikia išgirsti visą jo istoriją, surinkti anamnezę, diagnozuoti, paskirti gydymą, išaiškinti medikamentinio gydymo naudą, psichoterapijos galimybes. Tačiau, pasak gydytojo, to ne visada pakanka. Jei laiko ir kitų dalykų būtų galima skirti daugiau, gydyti būtų galima dar efektyviau. L. Bukelskis atkreipia dėmesį, kad pacientams, kuriems teikiamos antrinio lygio gydymo paslaugos, ligonių kasos apmoka 10 psichoterapijos seansų, tačiau to ne visada pakanka.
Taip pat skaitykite: Sveikimas nuo priklausomybių per psichoterapiją
tags: #psichoterapeutas #laurynas #bukelskis