Psichologija - tai mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų psichiką bei psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, dėsnius, reiškimosi formas ir mechanizmus. Šis mokslas apima platų spektrą krypčių ir taikymo sričių, pradedant nuo fundamentaliųjų tyrimų ir baigiant praktiniu pritaikymu įvairiose gyvenimo srityse.
Psichologijos Šakos: Pagrindinės Kryptys
Pagal bendrą psichologijos objekto tyrimo aspektą skiriamos įvairios psichologijos šakos. Jų skaičius ir pavadinimai nėra griežtai nusistovėję, nuolat atsiranda naujų krypčių, atspindinčių besikeičiančius visuomenės poreikius ir mokslinius atradimus.
Bendroji Psichologija
Bendroji psichologija tiria bendriausius suaugusio sveiko žmogaus psichikos reiškinius ir jų dėsningumus. Ji apibendrina kitų psichologijos šakų duomenis, analizuoja tyrimo metodus, teorinius principus ir psichologijos sąvokas. Ši šaka yra tarsi pagrindas, ant kurio remiasi kitos psichologijos sritys.
Diferencinė Psichologija
Diferencinė psichologija nagrinėja individualius ir grupinius žmonių skirtumus. Ši šaka padeda suprasti, kodėl žmonės skiriasi vieni nuo kitų pagal asmenybės bruožus, intelektą, gebėjimus ir kitas charakteristikas.
Biopsichologija
Biopsichologija tiria psichikos ir elgesio biologinius pagrindus. Ji apima lyginamąją psichologiją, psichofiziologiją, ekologinę psichologiją, geografinę psichologiją, psichofarmakologiją ir psichogenetiką. Biopsichologija siekia nustatyti, kaip smegenų veikla, genai ir kiti biologiniai veiksniai veikia mūsų mintis, jausmus ir elgesį.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Žmogaus Raidos Psichologija
Žmogaus raidos psichologija tiria psichinių procesų ir asmenybės ontogenezę. Ji skirstoma į vaiko psichologiją, paauglio psichologiją, suaugusio subrendusio žmogaus psichologiją ir gerontopsichologiją. Ši šaka analizuoja, kaip keičiasi mūsų psichika ir elgesys per visą gyvenimą.
Patopsichologija
Patopsichologija tiria psichinės veiklos ir psichikos raidos sutrikimus. Ji padeda suprasti įvairių psichikos ligų priežastis, mechanizmus ir simptomus.
Specialioji Psichologija
Specialioji psichologija tiria organizmų įvairių anomalijų - aklumo, kurtumo - įtaką psichikos raidai ir funkcionavimui, protinį atsilikimą. Ji skirstoma į tiflopsichologiją ir surdopsichologiją.
Neuropsichologija
Neuropsichologija tiria psichinių funkcijų mechanizmus ir jų lokalizaciją smegenyse. Ši šaka padeda nustatyti, kaip smegenų pažeidimai veikia mūsų pažintinius gebėjimus, emocijas ir elgesį.
Socialinė Psichologija
Socialinė psichologija tiria žmonių grupių ir asmenybės elgesio grupėse psichinius reiškinius. Ji analizuoja, kaip socialinė aplinka veikia mūsų mintis, jausmus ir elgesį.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Zoopsichologija
Zoopsichologija tiria žemesniųjų gyvūnų psichikos reiškinių ypatybes. Ši šaka padeda suprasti gyvūnų elgesį ir kognityvinius gebėjimus.
Taikomoji Psichologija
XX amžiuje atsirado taikomosios psichologijos šakos, kurių tikslas - tirti konkrečios veiklos, tam tikrų veiksnių psichologines problemas, dėsningumus, paaiškinti ir pateikti konkrečias rekomendacijas. Tai apima:
- Darbo psichologija
- Inžinerinė psichologija
- Kriminalinė psichologija
- Medicininė psichologija
- Meno psichologija
- Mokslo psichologija
- Muzikos psichologija
- Pedagoginė psichologija
- Propagandos psichologija
- Religijos psichologija
- Sporto psichologija
- Tanatopsichologija
- Teisės psichologija
- Teismo psichologija
- Ekonominė psichologija
Ši psichologijos diferenciacija rodo jos ryšius su kitais mokslais ir atspindi platų jos taikymo spektrą.
Psichologijos Metodai
Moksliniais psichologiniais tyrimais siekiama nustatyti psichikos ir psichinio gyvenimo faktus, įvairių faktų ir reiškinių ryšius, suformuluoti hipotezes, dėsnius, kurti ir tikslinti psichologines teorijas. Svarbiausi psichologijos metodai:
- Eksperimentas: Leidžia kontroliuojamomis sąlygomis tirti priežasties ir pasekmės ryšius tarp įvairių veiksnių.
- Stebėjimas: Natūraliomis sąlygomis stebimas ir fiksuojamas tiriamųjų elgesys.
- Koreliacinis tyrimas: Apskaičiuojant statistinius ryšius aptinkami natūraliai egzistuojantys ryšiai, įvertinama, kaip tiksliai vienas kintamasis numato kitą.
Pagalbiniai metodai:
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
- Anketavimas: Tiriamiesiems pateikiami klausimai, į kuriuos jie atsako raštu.
- Interviu: Tiesioginis pokalbis su tiriamuoju, siekiant išsiaiškinti jo nuomonę, patirtį ir jausmus.
Taikomiesiems tyrimams ir praktiniams tikslams taikomi psichodiagnostikos metodai, iš jų svarbiausi - psichologiniai testai.
Psichologijos Istorija: Nuo Filosofijos Iki Mokslo
Su psichiniais reiškiniais susijusius faktus kaupė ir aiškino senovės šalių (Indijos, Kinijos, Egipto, Babilonijos, Persijos, Graikijos) filosofai. Iki XIX a. antros pusės psichologijos problemas daugiausia nagrinėjo filosofai, remdamiesi loginio protavimo principais, bet nebandė tų išvadų patikrinti arba įrodinėti.
Senovės Filosofija
Aiškindami pasaulio atsiradimą ir gamtos reiškinius, senovės filosofai nagrinėjo ir sielos (iki XIX a. antros pusės taip buvo vadinama psichika) problemą, materialistiškai ir idealistiškai gvildeno sielos prigimties, jos substancionalumo, struktūros, sielos ir kūno santykio, pažinimo gebėjimų problemas.
- Demokritas: Teigė, kad siela materiali ir sudaryta iš smulkių dalelyčių - atomų, bet jų forma kitokia negu kūno atomų, jos panašios į ugnies atomus.
- Platonas: Sielą laikė dieviškąja žmogaus dalimi ir nepriklausoma nuo kūno. Ji yra nemirtinga ir iki žmogui gimstant egzistuoja idėjų pasaulyje.
- Aristotelis: Pirmasis sistemingai psichinius reiškinius aprašė veikale „Apie sielą“. Teigė, kad siela neatskiriama nuo kūno: siela esanti gyvybės principas, kūną formuojanti jėga (entelechija), ją turi visi gyvieji organizmai.
Viduramžiai
Viduriniais amžiais psichikos tyrimai mažai plėtoti, labiau domėtasi raganavimu, chiromantija, astrologija. Iš tų laikų labiausiai psichologijai nusipelnė katalikų filosofas ir teologas Tomas Akvinietis.
Naujieji Amžiai
Psichologijos problemų svarstymas labai suaktyvėjo naujaisiais amžiais.
- R. Göckelis: Knygoje "Psichologija - žmogaus elgesys, siela, raida" pirmasis pavartojo psichologijos terminą, pavadino ją sielos mokslu.
- M. de Montaigne’is: Pabrėžė psichologijos svarbą ir nurodė, kad šiam mokslui medžiagos reikia semtis daugiausia iš savo paties sąmonės.
- R. Descartes’as: Teigė, kad žmogaus sielą ir kūną sudaro 2 nepriklausomos substancijos. Sukūrė reflekso sąvoką ir elgesio aiškinimą reflekso principu.
- Dž. Lokas: Teigė, kad žmogus gimsta kaip "tabula rasa" (švari lenta), kurią užpildo patirtis.
- G. W. Leibnizas: Iškėlė hipotezę, kad yra psichinių reiškinių, nepriklausančių nuo reflektuojančios sąmonės, t. y. neįsisąmonintų.
- I. Kantas: Neigė eksperimento reikšmę psichologijai.
- J. F. Herbartas: Rekomendavo psichologijai taikyti matematiką ir kritikavo galių teoriją.
- J. P. Mülleris: Sukūrė specifinės energijos dėsnį, pagal kurį, skirtingais dirgikliais veikiant tą patį jutimo organą, pojūtis būna toks pat.
XIX Amžius: Psichologija Tampa Savarankišku Mokslu
XIX amžiuje sparčiai plėtojantis gamtos mokslams pagausėjo tyrimų, susijusių su psichologijos problematika. Tiriant jutimo organų fiziologiją kartu buvo tiriamos ir psichinės funkcijos. Fiziologai pradėjo tyrinėti žmogaus nervų sistemos problemas, psichiką tyrė specialiais moksliniais metodais. Atsirado požiūris, kad psichika yra smegenų funkcija.
XIX a. viduryje fiziologijos laboratorijose atlikus elementariųjų psichikos funkcijų (pojūčių, suvokimų, reakcijos) tyrimus, psichologija susiklostė kaip savarankiškas mokslas.
- W. M. Wundtas: 1879 m. Leipcige įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją, kuri laikoma eksperimentinės psichologijos pradžia. W. M. Wundtas sujungė introspekciją su eksperimentiniu metodu.
- H. Ebbinghausas ir G. E. N. Mülleris: Atliko atminties tyrimus.
- F. Galtonas, A. Binet, A. Lazurskis, W. L. Sternas: Sukūrė testų metodą asmenybės individualiems skirtumams tirti.
XX Amžius: Psichologijos Mokyklos
XX amžiuje susiformavo kelios pagrindinės psichologijos mokyklos, kurių kiekviena turėjo savitą požiūrį į žmogaus psichiką ir elgesį:
- Struktūralizmas: W. M. Wundtas ir E. B. Titcheneris teigė, kad psichologijos objektas yra sąmonė, kurios struktūrą galima atskleisti skaidant ją į elementus (pojūčius, vaizdus, jausmus) ir aiškinant jų jungimosi dėsnius.
- Funkcionalizmas: Williamas Jamesas teigė, kad psichologija turi tirti ne sąmonės struktūrą, bet jos funkcijas, t. y. kaip sąmonė padeda žmogui prisitaikyti prie aplinkos.
- Biheviorizmas: Johnas B. Watsonas teigė, kad psichologija turi tirti elgesį, nes tik jį įmanoma tiksliai užfiksuoti.
- Geštaltpsichologija: Maxas Wertheimeris, Kurtas Koffka ir Wolfgangas Köhleris akcentavo, jog pagrindinė psichikos ypatybė - organizuoti suvokiamą informaciją į tam tikras formas, konfigūracijas.
- Psichoanalizė: Sigmundas Freudas teigė, kad psichologijos tyrimo objektas - procesai, vykstantys žmogaus pasąmonėje.
- Kognityvinė psichologija: Ulrichas Neisseris teigė, kad psichologija turi tirti žmoguje vykstančius informacijos fiksavimo, apdorojimo ir perkūrimo procesus.
- Humanistinė psichologija: Abrahamas Maslow ir Carlas Rogersas teigė, kad psichologijos paskirtis - padėti žmogui atskleisti ir realizuoti savo galimybes bei gerai jaustis ir būti savo gyvenimo autoriumi.
Psichologija Lietuvoje
Atkūrus psichologijos katedrą Vytauto Didžiojo universitete 1991 metais, buvo pradėtos organizuoti studijos, priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai katedros gyvavimo metai buvo labiau skirti psichologijos studijų organizavimui.
1992 metais Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu buvo suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė.
Šiuo metu psichologija Lietuvoje yra plačiai pripažinta ir vertinama mokslo sritis, kurios specialistai dirba įvairiose srityse: švietimo, sveikatos priežiūros, verslo, teisės ir kt.
Psichologijos Studijos Lietuvoje
Psichologijos studijos skirtos žmonėms, mėgstantiems tyrinėti kitų žmonių elgesio motyvus, mintis, veiksmus ir reakcijas. Šios studijos apima žinias apie protą ir jo veiklą, taip pat suteikia teorinių ir praktinių žinių, reikalingų, norint pradėti psichologo karjerą.
Lietuvoje psichologijos studijos vykdomos trijose pakopose: bakalauro, magistro ir doktorantūros.
- Bakalauro studijos: Suteikia pagrindines žinias apie psichologijos teorijas, metodus ir taikymo sritis.
- Magistro studijos: Leidžia specializuotis konkrečioje psichologijos srityje, pavyzdžiui, klinikinėje psichologijoje, organizacinėje psichologijoje, švietimo psichologijoje ir kt.
- Doktorantūros studijos: Skirtos mokslininkams, norintiems gilinti žinias ir atlikti originalius tyrimus psichologijos srityje.
Sveikatos Psichologija Lietuvoje
Lietuvoje sveikatos psichologija kaip atskiras dalykas buvo dėstoma psichologams bei medikams. Jau kelis dešimtmečius Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose rengiami sveikatos psichologai. Šiose aukštosiose mokyklose studentai įgyja žinių ir įgūdžių, reikalingų dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos biuruose ir kitose organizacijose, kuriose reikalinga psichologinė pagalba sveikatos klausimais.
Psichologija ir Psichoterapija: Skirtumai ir Sąsajos
Psichologija ir psichoterapija yra glaudžiai susijusios, tačiau tai nėra sinonimai. Psichologija yra mokslas, tiriantis žmonių elgesį, protinius procesus ir psichikos veiklą. Psichoterapija yra psichologinės intervencijos forma, skirta padėti žmonėms išspręsti psichologines problemas, įveikti iššūkius ir gerinti psichinę gerovę.
Psichologai tyrinėja įvairias psichologijos sritis, tokias kaip klinikinė psichologija, socialinė psichologija, vystymosi psichologija ir pan. Jie gali atlikti tyrimus, testuoti hipotezes, taikyti statistinius metodus ir dalyvauti akademiniame moksliniame tyrime. Psichoterapeutai yra kvalifikuoti specialistai, kurie naudoja tam tikras terapines priemones ir metodus, kad padėtų savo pacientams su jų psichologiniais sunkumais.
Populiariausios Psichoterapijos Rūšys
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Dėmesys skiriamas neigiamų ar nenaudingų mąstymo modelių ir elgesio nustatymui ir keitimui.
- Psichoanalitinė-psichodinaminė terapija: Siekiama padėti pacientams suprasti nesąmoningus modelius ir neišspręstus konfliktus.
- Humanistinė terapija: Pabrėžia asmens asmeninį augimą ir savigarbą.
- Santykių terapija: Orientuota į tarpasmeninius santykius ir bendravimą.
tags: #psichologijos #kryptys #ir #siuolaikines #taikymo #sritys