Įvadas
Socialinis suvokimas yra esminė žmogaus socialinio gyvenimo dalis. Tai procesas, kurio metu mes formuojame įspūdžius apie kitus žmones, suprantame jų elgesį ir numatome jų reakcijas. Tačiau šis procesas nėra tobulas ir dažnai patiria įvairias klaidas, kurios gali iškreipti mūsų suvokimą ir neigiamai paveikti tarpasmeninius santykius. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias socialinio suvokimo klaidas, jų priežastis ir galimus būdus, kaip jų išvengti.
Kas Yra Socialinis Suvokimas?
Socialinis suvokimas - tai psichologijos sritis, kurios tikslas yra suprasti psichikos reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant, sąveikaujant grupėse arba kai žmogus tampa grupės nariu. Žmogus yra socialinė būtybė, todėl socialinis suvokimas teigia, kad žmogaus elgesio pilnai suprasti neįmanoma, jei nebus atsižvelgta į tai, kokią įtaką daro situacija, socialinė aplinka. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis, apimantis pasaulio pažinimą per regos, klausos ir kitus pojūčius bei interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją.
Kodėl Mums Reikalingas Socialinis Suvokimas?
Socialinis suvokimas atlieka keletą svarbių funkcijų:
- Kad prisimintume faktus: Tyrimai rodo, kad geriau prisimenama struktūruota, organizuota medžiaga, tokia, kurią galima „sudėlioti į lentynėles", turinčias tam tikrus pavadinimus. Todėl suvokiama medžiaga nuolat tvarkoma, ieškant atsakymų į klausimus: „kas ji(s)?", „ko siekia?", „kodėl?".
- Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę.
- Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą.
Pagrindiniai Išoriniai Požymiai, Lemianys Mūsų Suvokimą
Pagrindiniai išoriniai požymiai, iš kurių mes sprendžiame apie kitų žmonių ypatybes, yra šie:
- Išvaizda.
- Elgesys.
- Bendravimo būdas.
Įtakos kito asmens pažinimui turi ir bendravimo kontekstas. Išskiriamas fizinis ir psichologinis kontekstas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- Fizinis: Tai aplinka, kurioje bendraujama. Pavyzdžiui, pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose, manysime, jog jis yra pasiturintis, o jei būtume sutikę jį darbo vietoje, gal būtume to nepastebėję.
- Psichologinis: Asmenybės ypatybės. Tai jos charakteris, temperamentas, pažiūros, įsitikinimai, vertybės. Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname, priskirdami asmenybei bruožus: nuolaidus užsispyręs, švelnus šiurkštus, geranoriškas savanaudis, santūrus emocingas, linkęs bendrauti uždaras. Kiti individualūs ypatumai. Visų pirma asmens gebėjimai ir įpročiai.
Dažniausios Socialinio Suvokimo Klaidos
Socialinio suvokimo klaidos atsiranda dėl įvairių priežasčių, įskaitant informacijos trūkumą, kognityvinius šališkumus ir socialines nuostatas. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų:
1. Išankstinė Nuomonė
Išankstinė nuomonė yra nuomonė apie asmenį (arba grupę), dažniausiai nepalanki, susiklosčiusi neįvertinus visais atžvilgiais. Nuomonę mes susidarome apie daugybę skirtingų dalykų, taigi ir išankstines nuostatas susikuriame daugybės skirtingų dalykų atžvilgiu.
Išankstinės nuostatos gali būti įvairios:
- Dėl amžiaus: Kai kas nors iš anksto yra nusistatęs prieš kitus dėl jų amžiaus.
- Dėl negalios: Kai kas nors iš anksto yra nusistatęs prieš kitus dėl jų fizinių trūkumų (aklumas, kurtumas, luošumas ir t.t.).
- Dėl lyties: Kai kas nors iš anksto yra nusistatęs prieš kitus dėl vyriškos ar moteriškos lyties.
- Dėl socialinės padėties: Kai kas nors iš anksto yra nusistatęs prieš turtingus ar neturtingus.
2. Stereotipai
Stereotipai yra supaprastinti ir apibendrinti įsitikinimai apie tam tikrą žmonių grupę. Jie gali būti teigiami arba neigiami, tačiau dažniausiai jie ignoruoja individualius skirtumus ir grindžiami ribota informacija.
Pavyzdžiai:
Taip pat skaitykite: Bromazepamo vartojimas ir rizika
- Socialiniai stereotipai (moterys - prastos vairuotojos, visi vyrai - storžieviai, gydytojai - kyšininkai, darbininkai - neišprusę ir t.t.)
- Nacionaliniai (etniniai) stereotipai (japonai - darbštuoliai, čigonai - vagys, skandinavai - šalti it ledas, vokiečiai - pedantiškai tvarkingi ir mėgstantys alų, prancūzai - išmanantys meilės reikalus, geriantys daug vyno ir pan.).
Dažniausiai stereotipus įgyjame iš grupės, kuriai priklausome, ypač iš žmonių, kurių stereotipai jau yra susiformavę (tėvų, draugų, mokytojų), taip pat iš žiniasklaidos, kuri dažniausiai pateikia supaprastintą tam tikrų grupių vaizdą, taigi stereotipai dažniausiai būna kolektyviniai, retai būna mūsų asmeninės patirties vaisius. Tyrimai rodo, kad net vaikai gerai žino bruožus, kurie sudaro tam tikrų tautų stereotipų turinį. D. Milneris savo tyrimuose parodė, kad nacionaliniai stereotipai ir prietarai susiformuoja dėl socialinio išmokimo. Pavyzdžiui, vaikas gali girdėti iš savo tėvų, kad „anglams nepatinka vokiečiai“. Žiūrint istoriškai, esam stereotipų, kurių šaknys glūdi labai giliai - žmonijos evoliucijos pradžioje.
Nors ir lėtai, stereotipai vis dėlto gali keistis ir tai vyksta dėl realių ekonominių, socialinių ir politinių permainų. Pavyzdžiui, panaikinus vergovę Amerikos pietuose, pradėjus juodaodžiams keltis į miestus, prasidėjus konkurencijai dėl darbo vietų, stereotipai apie juodaodžius pasikeitė. Iš pradžių juodaodžiai buvo laikomi nesubrendusiais, tingiais, impulsyviais, juokingais, žaismingais, apskritai mielais, bet žemesnio lygio padarais. Paskui jie pradėti vertinti kaip agresyvūs, seksualūs, akiplėšos, purvini, pavojingi ir klastingi. Šiuolaikinė visuomenė, komunikacijos technologijos suteikia galimybių daugiau bendrauti, pažinti vieniems kitus, todėl stereotipai palengva keičiasi. Kai žmonėms neleidžiama elgtis pagal susidarytus stereotipus ir kai pateikiama tiems stereotipams prieštaraujanti informacija, jie gali atsisakyti ankstesnių savo nuostatų. Bet net pateikiant priešingą informaciją, stereotipus pakeisti labai sunku. Tyrimai patvirtino, kad žmogus pirmiausia ieško informacijos, patvirtinančios jau susidariusius stereotipus, ir nepastebi informacijos, prieštaraujančios stereotipui. Kartais stereotipiniai nusistatymai sustiprėja ir tampa ypač priešiški. Tada stereotipas virsta prietaru. Prietarų negalima įveikti ir išsklaidyti netgi pasitelkus svarbiausius argumentus ir įrodymus. Tai ypač kategoriškas nusistatymas. Teoriškai gali būti teigiami ir neigiami, bet praktiškai daugiau pasitaiko neigiami. Mūsų visuomenė yra gana kategoriškai nusistačiusi psichikos ligonių atžvilgiu. Žmogui, turinčiam psichikos sutrikimų, sunku gauti darbą ir apskritai įsitvirtinti visuomenėje. Nerimą kelia stiprėjanti nuostata, kad psichikos ligoniai tampa pavojingi visuomenei. Dėl prietarų gali atsirasti diskriminacija.
3. Diskriminacija
Dėl prietarų gali atsirasti diskriminacija. Diskriminacija - tai nepagrįstas ir neteisingas elgesys su asmeniu ar grupe dėl jų priklausymo tam tikrai kategorijai (pvz., rasės, lyties, amžiaus, religijos).
4. Pirmasis Įspūdis ir Pirmumo Efektas
Pirmasis įspūdis yra ypač svarbus, nes jis gali nulemti, kaip mes suvokiame tolimesnę informaciją apie žmogų. Solomon Asch (1946) pirmasis atkreipė dėmesį į šį reiškinį. Jis pademonstravo eksperimentu kokią įtaką suvokimui turi informacijos pirmumas - tai vadinama pirmumo efektu. S. Asch sudarė 2 sąrašus žodžių apie hipotetinį žmogų. Abu sąrašai visiškai identiški, skirtumas tik tas, jog pirmame sąraše būdvardžiai išrikiuoti nuo teigiamo link neigiamo (1 sąrašas), antrame sąraše atvirkščiai - nuo neigiamo link teigiamo (2 sąrašas). Vėliau jis 1 sąrašą pateikė vienai žmonių grupei, 2 sąrašą - kitai. Tiriamųjų užduotis buvo apbūdinti (hipotetinį) žmogų pagal pateiktą jo aprašymą. S. Asch gavo, kad tiriamieji, gavę 1 sąrašą, buvo linkę suvokti tą žmogų kaip labiau laimingą , socialų, turintį humoro jausmą, negu gavę 2 sąrašą. Tiriamųjų logika buvo tokia: pavyzdžiui, žodis “kritiškas” pirmame sąraše buvo interpretuojamas pozityvia prasme. Vėlesni tyrimai taip pat patvirtino šio efekto egzistavimą, kuris rodo, jog pirmas įspūdis, informacijos pirmumas sukuria šališkumą, t.y. vėliau ateinanti informacija nėra objektyviai priimama, ko pasekoje atsiranda suvokimo klaidos, iškreiptas realybės suvokimas. Pirmo įspūdžio sudarytai nuostatai paneigti dažnai reikia daug laiko ir kitų resursų. Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju įspūdžiu galima pasikliauti, tačiau svarbu būti atidiems ir nepasiduoti pirminiam vertinimui.
5. Save Išpildančios Pranašystės (Pigmaliono Efektas)
Save išpildančios pranašystės siejasi su pirmuoju įspūdžiu. Pigmalijono efektas pasireiškia esant teigiamiems lūkesčiams, Golemo - neigiamiems, tačiau abiem atvejais veikia tas pats mechanizmas: bendraudamas su kitu žmogumi, dėl anksčiau minėtų suvokimo “klaidų”, pavyzdžiui, veikiant kokiai nors kognityvinei schemai, priskiri žmogų tam tikrai kategorijai (pvz., jis yra čigonas, vadinasi vagis, arba jis gydytojas, vadinasi ima kyšius ir pan.). Priskirdamas jį tam tikrai kategorijai imi elgtis su juo pagal savo nesąmoningas prielaidas (jei jis čigonas, tai reikia būti su juo atsargiam, nes apvogs). Ir toks elgesys skatina kitame imtis atsako, kuris pateisina tavo lūkesčius. Rosenthal (1977) darė tyrimą, kuriame demonstruoja save išpildančios pranašystės mechanizmą. Tyrėjai mokykloje atsitiktinai atrinko iš klasės 20% mokinių ir mokytojui pasakė, jog jie yra gabiausi klasėje (neva, intelekto testai rodo juos esą gabiausius), nors realiai atrinkti mokiniai nepasižymėjo ypatingais gabumais. Po metų atvykę tyrėjai į tą pačią klasę pastebėjo, jog jų atrinkti mokiniai ėmė gauti geresnius pažymius. Tokius rezultatus tyrėjai aiškina tuo, kad mokytojų lūkesčiai skatino vaikus geriau mokytis, ėmė žiūrėti į juos kaip į gabius. Toks mokytojų požiūris taip atsiliepė ir mokiniuose - jie ėmė labiau gerbti mokytojus ir ėmė dar labiau stengtis mokytis. Golemo efektas pasireiškia išsipildant neigiamiems lūkesčiams. Jis dažniau pasitaiko nei Pigmalijono efektas ir sukelia stipresnes reakcijas, ypač konfliktinėse situacijose.
Taip pat skaitykite: Vadovo kompetencijos ugdymas
6. Pagrindinė Atribucijos Klaida
Atribucija - tai kognityvinis procesas, kurio pagalba individas interpretuoja ir priskiria elgesio priežastis kito žmogaus arba savo elgesiui. Pagrindinė atribucijos klaida (Heider, 1958) pasireiškia tendencija pervertinti vidines elgesio priežastis arba asmenybės įtaką elgesiui ir nepakankamai įvertinti išorinius veiksnius arba situacijos įtaką elgesiui. Tyrinėdami atribucijos procesą, socialiniai psichologai pastebėjo, kad egzistuoja polinkiai klaidingai priskirti elgesio priežastis.
Kitos atribucijos klaidos:
- Vertinimai iš veikėjo ir stebėtojo pozicijų (Jones & Nisett, 1971): Priklausomai nuo užimamos pozicijos - veikėjo ar stebėtojo - galimas klaidingas elgesio priežasčių priskyrimas. Veikėjas arba elgesio autorius turi tendenciją daryti labiau situacinę atribuciją, nei dispozicinę, kai stebėtojas atvirkščiai - labiau dispozicinę nei situacinę.
- Aukos kaltinimas (Lerner, 1978): Tai padidėjęs polinkis priskirti vidines elgesio priežastis, t.y. aplinkiniai bus linkę kaltinti auką dėl atsitikusio įvykio. Ši klaida dažnai stebima atsitikus nelaimingiems įvykiams, pvz., atleidimas iš darbo, fizinė, seksualinė prievarta. Pavyzdžiui, spaudoje reaguojant į išprievartavimą galima aptikti tokių reakcijų, kuriose kaltinama pati auka (“gundančiai apsirengė, tai ir išprievartavo”).
- Savęs pateikimo klaida (Miller, 1975): Ši klaida pasireiškia tendencingu savo elgesio aiškinimu, kuomet yra siekiama sudaryti kuo geresnį įspūdį apie save aplinkiniams. Jei elgesys buvo neigiamas ar nepageidautinas, tai asmuo bus linkęs daryti situacinę atribuciją, ir atvirkščiai, jei elgesys buvo teigiamas ar sėkmingas, tai bus polinkis daryti dispozicinę atribuciją. Pavyzdžiui, jei studentas gerai išlaikė egzaminą, jis bus linkęs manyti, jog čia jo nuopelnas, jei blogai - turės polinkį kaltinti aplinkybes.
7. Informacijos Atrankos Klaida (Pirmumo ir Baigmės Efektai)
Geriau atmintyje išsaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. Tai - pirmumo efektas. Jis lemia tai, kad dalis mūsų gautos informacijos apie žmogų ima dominuoti ir daro įtaką galutiniam sprendimui. Taip pat egzistuoja baigmės efektas. Jis lemia tai, kad paskutinė informacija, kurią gauname apie žmogų, gali turėti didesnę įtaką mūsų įspūdžiui nei ankstesnė informacija.
8. Socialinės Schemos
Kai mes renkame informaciją ar požymius apie kitą žmogų, norėdami susidaryti apie jį nuomonę, šalia jau minėtų procesų veikia kitas - aktyvuojasi socialinės schemos. Sąvoka “schema” nurodo, kad tai - kognityvinė struktūra, kuri organizuoja turimas žinias pagal specifines objektų kategorijas, pvz. kategorijai “vaisiai”, mes priskiriame tokias sąvokas kaip “obuolys’, “kriaušė”, ir kt. Socialinėje psichologijoje sąvoka “schema” suprantama kaip tam tikra kognityvinė struktūra, kuri kategorizuoja informaciją, charakteristikas apie kitą individą sociume. Kai schema susiformuoja, ji ima įtakoti ne tik mūsų suvokimą, bet ir informacijos atsiminimą apie tą žmogų.
JAV, 1976 m. buvo darytas tyrimas, kuriuo siekė įvertinti kokį poveikį daro schema “rasė”. Tyrėjai dviems baltaodžių studentų grupėms rodė filmuotą siužetą, kuriame ginčijasi 2 vaikinai, vienas buvo baltaodis, kitas - juodaodis. Siužeto pabaigoje viena stebėtojų grupė matė kaip baltaodis nustumia juodaodį, antra stebėtojų grupė matė kaip juodaodis nustumia baltaodį. Po šio siužeto tiriamieji buvo paprašyti paaiškinti kaip jie suvokė kodėl buvo taip pasielgta (ginčas baigėsi apsistumdymu). Pirmoji grupė buvo labiau linkusi pateisinti baltaodžio elgesį, priežastis priskyrė išorei (“jis pakliuvo į tokią situaciją, jis čia niekuo dėtas, jis tik dramatizuoja”) ir tik 17 % tiriamųjų manė jog baltaodis buvo ginčo kaltininkas. Antruoju atveju net 75% tiriamųjų kaltino juodaodį dėl tokios ginčo pabaigos. Tyrėjai tokius rezultatus aiškina remdamiesi socialinės schemos teorija.
9. Grupės Efektas
Psichologai (pvz., Park B., 1982) yra pastebėję ir atlikę tyrimus, kurie rodo, jog objektyvų suvokimą gali “išderinti” ir faktorius, kuris pasireiškia tuo, kad save priskiriant (socialinei) grupei (pvz., klasei, krepšinio komandai ir kt.) žmonės esantys kitoje grupėje ima atrodyti ne tokie skirtingi kaip kad savo grupėje.
Kaip Išvengti Socialinio Suvokimo Klaidų?
Nors socialinio suvokimo klaidos yra neišvengiamos, yra keletas būdų, kaip sumažinti jų įtaką:
- Būkite atidūs ir kritiški: Stenkitės atpažinti savo šališkumus ir stereotipus. Klauskite savęs, ar jūsų nuomonė apie žmogų grindžiama faktais, ar tik prielaidomis.
- Rinkite daugiau informacijos: Nesidarykite skubotų išvadų. Stenkitės sužinoti daugiau apie žmogų, jo elgesio motyvus ir aplinkybes.
- Įsiklausykite į kitų nuomonę: Pasitarkite su kitais žmonėmis, kurie pažįsta tą patį asmenį. Jų perspektyva gali padėti jums pamatyti situaciją iš kitos pusės.
- Būkite atviri pokyčiams: Nebijokite pakeisti savo nuomonės, jei gaunate naujos informacijos, kuri prieštarauja jūsų ankstesniam įspūdžiui.
- Atidumas detalėms: Socialinio suvokimo klaidų išvengti gali padėti atidumas detalėms. Bendraujant reikia atidžiai stebėti visus išorinius požymius.