Gyvenimas kartais gali atrodyti nepakeliamas, o mintys apie jo prasmę - miglotos ir skausmingos. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, savižudybės išlieka rimta problema, ypač tarp jaunų žmonių. Tačiau svarbu žinoti, kad yra veiksmingų būdų, kaip įveikti šią krizę ir susigrąžinti norą gyventi. Psichoterapija yra vienas iš jų.
Savižudybės - Skaudi Realybė
2021 metais Lietuvoje užfiksuoti 565 savižudybių atvejai. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną daugiau nei vienas žmogus atima sau gyvybę. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, savižudybė yra antra pagal dažnumą mirties priežastis tarp 15-29 metų amžiaus žmonių. Ši statistika atspindi didžiulį skausmą ir neviltį, kurią jaučia daugybė žmonių.
Depresija: Kai Liūdesys Užvaldo Gyvenimą
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmogui gali nebesinorėti gyventi, yra depresija. Tai ne tik liūdna nuotaika, bet ir liga, kuri pasireiškia daugybe simptomų:
- Liūdesys ir prislėgtumo jausmas.
- Greitas nuovargis ir ašaros.
- Savęs nuvertinimas ir menkavertiškumo jausmas.
- Nepaaškinamas nerimas ar pastovi įtampa.
- Sunkumai mąstant, kalbant, veikiant.
- Sustingusi kančios išraiška veide.
- Sunkumai susikaupti darbe, dėmesio koncentracijos sutrikimai.
- Įkyrios savęs kaltinimo mintys.
- Niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas.
- Nemalonūs kūno pojūčiai ir skausmai galūnėse, kakle, krūtinėje, vidaus organuose (somatinis depresijos komponentas).
Kartais depresija gali pasireikšti ir atipine forma, kai nuotaika nėra labai pažeminta, bet žmogus jaučia dirglumą, impulsų kontrolės sutrikimus, pykčio priepuolius, nerimą, nemigą. Depresija gali turėti ir „besišypsantį veidą“, kai žmogus stengiasi nuslėpti savo vidinę savijautą ir atrodo linksmas bei pasitempęs.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys gali būti įvairios:
Taip pat skaitykite: G. Petronienės atsiliepimai apie psichoterapiją
- Paveldimumas: Manoma, kad depresija gali būti genetiškai apspręstas smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas, kai sutrinka biologiškai aktyvių cheminių medžiagų (serotonino, noradrenalino, dopamino ir kt.) koncentracija galvos smegenyse.
- Skaudūs išgyvenimai: Depresija gali atsirasti po patirtų prievartos, praradimų, nusivylimų bei kitų psichologinių traumų.
- Depresinis charakteris: Kai kurie žmonės yra jautresni, lengviau pažeidžiami, sunkiau ištveria įvairias gyvenimiškas krizes ir linkę kaltinti save dėl visų nesėkmių.
- Sezoniškumas: Geografiniu požiūriu, kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau žmonių serga depresija. Tamsiuoju metų laiku sumažėjęs šviesos intensyvumas gali paveikti biocheminius procesus galvos smegenyse ir sukelti prislėgtą nuotaiką, nedarbingumą, nuolatinį nuovargį.
- Stresas ir nerimas: Šiuolaikinis gyvenimas dažnai yra labai įtemptas, pilnas streso, nuolatinio nerimo ir aplinkos spaudimo, kas taip pat gali prisidėti prie depresijos.
Sunkia depresija sergantis žmogus nebegali tvarkyti savo gyvenimo, pradeda neadekvačiai elgtis, iškrenta iš socialinio konteksto, nebesugeba bendrauti su draugais, artimaisiais, nebesugeba atlikti net smulkių buities darbų.
Psichoterapija: Kelias Į Sveikimą
Psichoterapija yra gydymo būdas, kuris padeda žmonėms įveikti emocines ir psichologines problemas, įskaitant depresiją ir mintis apie savižudybę. Yra įvairių psichoterapijos rūšių, kurios gali būti veiksmingos skirtingiems žmonėms.
Kognityvinė ir Elgesio Terapija (KET)
KET yra viena iš populiariausių ir moksliškai pagrįstų psichoterapijos rūšių. Ji padeda žmogui atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesio modelius, kurie prisideda prie depresijos ir kitų psichologinių problemų. KET terapeutai moko pacientus įvairių įgūdžių, kurie padeda jiems geriau valdyti savo emocijas, spręsti problemas ir susidoroti su stresu.
Dėmesingu Įsisąmoninimu (Mindfulness) Grįstos Metodikos
Dėmesingas įsisąmoninimas yra praktika, kuri padeda žmogui sutelkti dėmesį į dabarties akimirką, be vertinimo ir teismo. Šios metodikos gali padėti sumažinti stresą, nerimą ir depresiją, taip pat pagerinti emocijų valdymą ir savęs pažinimą.
Psichodinaminė Psichoterapija
Psichodinaminė psichoterapija siekia suprasti pasąmonines priežastis, kurios lemia žmogaus elgesį ir emocijas. Ši terapija padeda žmogui įsisąmoninti pasikartojančias tendencijas gyvenime, gynybos mechanizmus ir suprasti simptomų prasmę. Psichodinaminė psichoterapija fokusuojasi į jausmų raišką, tyrinėja žmogaus pastangas išvengti nemalonių jausmų ar minčių, analizuoja praeities patirtį ir jos įtaką dabartiniams santykiams.
Taip pat skaitykite: Jolanta Zilienienė: psichoterapijos metodai
Terapijos Pradžia: Pirmasis Žingsnis Į Pokyčius
Pirmasis „susitikimas“ su psichoterapeutu dažnai įvyksta dar prieš susitinkant gyvai - telefonu ar elektroniniu paštu. Atėjus į pirmą susitikimą, psichoterapeutas dažniausiai klausia, dėl ko kreipėtės pagalbos. Pirmieji susitikimai yra skirti suprasti jūsų problemą, įvertinti, ar psichoterapeutas jums gali padėti, ir kelti pirmąsias hipotezes apie tai, iš kur kyla jūsų problemos. Labai svarbu stebėti save, kaip jaučiatės konsultacijų metu - ar jaučiatės išgirstas, suprastas, ar jaučiate, jog šis žmogus jums tinka ir galėsite juo pasitikėti. Jeigu ne, galbūt verta apie tai pasikalbėti su psichoterapeutu. Pirmųjų susitikimų metu svarbu paklausti visų rūpimų klausimų - kokia susitikimų kaina, kokios pagalbos galite tikėtis, koks yra psichoterapeuto išsilavinimas, su kokiomis problemomis jis dažniausiai dirba.
Reguliarūs ir pastovūs terapiniai susitikimai tampa svarbiu sėkmingos terapijos pagrindu. Susitikimai kas savaitę kuria saugumo jausmą ir padeda išlaikyti darbo tęstinumą, dirbti su labiau vidiniais nei išoriniais dalykais.
Ką Daryti, Kai Nebesinori Gyventi?
Jei jaučiate, kad nebesinori gyventi, svarbu suprasti, kad nesate vienas. Daugybė žmonių patiria panašius jausmus. Štai keletas patarimų, ką galite daryti:
- Kreipkitės pagalbos: Nebijokite kreiptis į psichologą, psichoterapeutą ar kitą psichikos sveikatos specialistą. Jie gali padėti jums suprasti savo jausmus ir rasti būdus, kaip juos įveikti.
- Kalbėkite su artimaisiais: Pasikalbėkite su draugais, šeimos nariais ar kitais žmonėmis, kuriais pasitikite. Pasidalinkite savo jausmais ir paprašykite jų paramos.
- Rūpinkitės savimi: Stenkitės sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir pakankamai miegoti. Tai gali padėti pagerinti jūsų nuotaiką ir savijautą.
- Darykite tai, kas jums patinka: Skirkite laiko veikloms, kurios jums teikia džiaugsmą ir malonumą. Tai gali būti skaitymas, muzikos klausymas, piešimas, sportas ar bet kas kita, kas jums patinka.
- Būkite su kitais žmonėmis: Stenkitės nebūti vienas. Praleiskite laiką su draugais, šeimos nariais ar kitais žmonėmis, kurie jus palaiko.
- Išreikškite savo jausmus: Neleiskite emocijoms kauptis viduje. Išreikškite savo jausmus rašydami dienoraštį, piešdami, šokdami ar kita kūrybine veikla.
- Būkite kantrūs: Gijimas užtrunka. Būkite kantrūs su savimi ir nepasiduokite, net jei jaučiatės, kad nepasiekiate jokios pažangos.
Gyvenimas Pilnu Pajėgumu
Patartina gyventi pilnu pajėgumu, su giliu įkvėpimu ir iškvėpimu. Kuo giliau kvėpuojate, tuo gyvesnis jaučiatės. Plačiąja prasme kvėpuoti pilna krūtine reiškia garsiai ir atvirai reikštis: net jeigu norisi staugti, rėkti ir raudoti arba keiktis, o to nedarėte daug metų, būtent dėl šio neišreiškimo jus gali lydėti nuobodulio ir nuovargio jausmas. Leiskite sau tai daryti, kai šalia nėra kitų žmonių.
Svarbu gyventi ne tik su savimi, bet ir su kažkuo, ir dėl kažko. Reikalinga kažkokia artima siela, kuri jums rūpėtų ir kuriai rūpėtumėte jūs, su kuria galite susitikę atsiverti, nevaidinti ir negalvoti, ką ji apie jus mano, kurią galite apkabinti užmigdami.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
Taip pat svarbu galėti būti savimi. Nuobodulys ir nuovargis gali būti ženklas, kad atsibodo vaidinti nusidėvėjusius vaidmenis. Savęs paieška yra nelengva, tačiau tęskite šį kelią ir keiskite vaidmenis. Galėjimas būti savimi reiškia „leisk sau pabūti visokiu, tame tarpe ir tokiu, kokiu mažiausiai tikiesi iš savęs“.
Turėkite ilgalaikį tikslą. Reikia idėjos ir užsispyrimo, o jūsų vidiniais priešais bus netikėjimas, nenoras ir nuovargis. Išoriniais - aplinkinių pašaipos ir netikėjimas. Tačiau jei atlaikysite, pamatysite, kas yra prasmingo gyvenimo jausmas.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Kreipkitės į specialistą, jei:
- Jaučiate nuolatinį liūdesį ar neviltį.
- Jums sunku susikaupti ar priimti sprendimus.
- Jaučiate nuolatinį nuovargį ar energijos trūkumą.
- Praradote susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau jums patiko.
- Jums sunku miegoti ar valgyti.
- Jaučiate nerimą ar įtampą.
- Turite minčių apie savižudybę.
Specialistų Pagalba Lietuvoje
Lietuvoje yra daug kvalifikuotų psichikos sveikatos specialistų, kurie gali padėti jums įveikti depresiją ir mintis apie savižudybę.
- Dr. Julius Neverauskas: Medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas.
- Psichologė - psichoterapeutė: Dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) trenerė, autobiografinio romano “Rytoj vėl patekės saulė” autorė. Teikia individualias psichologines konsultacijas ir veda palaikymo grupes. Specializacijos sritys: pagalba esant depresijai, savižudybių prevencija, emocijų valdymas, asmeninių krizių įveikimas, asmenybės augimas.
- Psichoterapeutas Olegas Lapinas
Taip pat galite kreiptis į įvairias psichologinės pagalbos linijas, kur jums bus suteikta anoniminė ir konfidenciali pagalba.
Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val.
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
tags: #psichoterapija #kai #nebesinori #gyventi