Psichoterapija, kaip atskira mokslo ir praktikos sritis, turi turtingą istoriją, kurią formavo įvairūs mąstytojai, gydytojai ir mokslininkai. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius psichoterapijos pradininkus ir kūrėjus, jų indėlį į šios srities raidą ir įtaką šiuolaikinei psichoterapijos praktikai.
Psichologijos Mokslo Raida ir Pirmieji Žingsniai
Psichologija, kaip atskiras mokslas, pradėjo formuotis XIX a. antroje pusėje Vokietijoje. Tuometinė psichologija buvo glaudžiai susijusi su gamtos mokslais ir fiziologija, o pagrindinis tyrimo metodas buvo eksperimentas. Formaliu psichologijos mokslo įkūrėju laikomas Wilhelmas Wundtas (1832-1920), kuris 1879 m. Leipcige įkūrė pirmąją pasaulyje eksperimentinės psichologijos laboratoriją. 1889 m. pradėtas leisti pirmasis psichologijos žurnalas „Filosofinės studijos“. Wundtas sąmonę paskelbė naujojo mokslo tyrimo objektu, o savistabos metodą - tinkamiausiu sąmonei tirti.
Wundto mokinys Edwardas Bradfordas Titcheneris (1867-1927) išskyrė psichikos elementų tipus, teigdamas, kad psichiką sudaro jutimai, vaizdiniai ir jausmai. Beveik tuo pat metu atsirado funkcionalizmas, kuris domėjosi psichikos ir sąmonės funkcijomis, kaip organizmas panaudoja psichiką prisitaikymui prie aplinkos. Williamas Jamesas, laikomas pagrindiniu funkcionalizmo lyderiu, kritikavo struktūralizmą už atitrūkimą nuo praktikos. Didelę įtaką funkcionalizmui turėjo Darvino evoliucijos teorija, o adaptacija tapo centriniu dėmesio objektu.
Psichoanalizės Įkūrimas ir Zigmundas Freudas
Beveik tuo pat metu Europoje pradėjo vystytis psichoanalizė. Jos įkūrėjas Zigmundas Freudas (1856-1939) buvo gydytojas, kuris kūrė psichologinę teoriją remdamasis darbu su psichiniais ligoniais. Pagrindinis psichoanalizės tikslas buvo psichikos ir elgesio sutrikimų paaiškinimas ir koregavimas. Tai pirmoji psichoterapinė mokykla psichologijoje, kurios pagrindas - „gydymas pokalbiu“. Freudas duomenis teorijai rinko analizuodamas atskirus pacientus, naudodamas atvejo analizės metodą.
Psichoanalizė įvedė naują ir svarbią sąvoką - pasąmonę. Freudas tikėjo, kad pasąmonė ir socialiai nepriimtini potraukiai, prieštaraujantys socialiniams standartams ir moralinėms normoms, lemia mūsų elgesį. Jis sukūrė asmenybės modelį, kurį sudarė trys komponentai: Id (atsakingas už potraukių ir fiziologinių poreikių patenkinimą), Superego (apimantis visuomenės moralines ir socialines normas) ir Ego (tarpininkaujantis tarp Id ir Superego).
Taip pat skaitykite: Namų geštalto psichoterapija
Individo pasąmonės turinys buvo tiriamas naudojant laisvos asociacijos, hipnozės, sapnų analizės ir kalbos klaidų analizės metodus. Psichoanalizė padarė didelę įtaką psichinių ligų supratimui ir psichoterapiniam gydymui. Freudas turėjo daug mokinių, kurie vėliau sukūrė savo teorijas ir psichoterapines mokyklas. Psichoanalizė taip pat padarė didelį postūmį raidos psichologijai, įrodydama, kad žmogaus asmenybė vystosi, o ne yra nulemta gimimo metu, ir kad šiam vystymuisi svarbūs santykiai su kitais žmonėmis, ypač su tėvais.
Biheviorizmas ir Elgesio Terapijos Kūrimas
XX a. pradžioje Amerikoje pradėjo vystytis biheviorizmas, kuris prieštaravo psichologijos subjektyvumui. Biheviorizmo pradininkas Johnas B. Watsonas skatino psichologus atsisakyti tokių sąvokų kaip jausmai, paskatos ar sąmonė, nes jų neįmanoma stebėti. Elgesys yra tai, ką galime stebėti, todėl psichologija biheviorizmo požiūriu yra mokslas apie žmogaus elgesį. Didelę įtaką biheviorizmui turėjo Pavlovo darbai ir sąlyginių refleksų teorija. Watsonas tikėjo, kad žmogus yra tik gausybės gyvenimo eigoje surinktų pastiprinimų ir nuobaudų rezultatas.
Tačiau paaiškėjo, kad paprasta stimulo ir reakcijos teorija negali paaiškinti sudėtingo žmogaus elgesio, todėl į stimulo reakcijos schemą buvo įterptas tarpinis kintamasis (stimulas - tarpinis kintamasis - reakcija). Tarpiniu kintamuoju gali būti žinios, tikslas, motyvacija, įgūdžiai ir t.t. Kitas svarbus biheviorizmo autorius, Skinneris, biheviorizmą papildė operantinio arba instrumentinio sąlygojimo schema. Operantinio sąlygojimo metu individas yra aktyvus, o sąlyginė reakcija susiformuoja tuomet, kai individo elgesys suformuoja pokyčius aplinkoje.
Biheviorizmas padarė didelę įtaką mokymosi ir išmokimo tyrimams. Biheviorizmo idėjos plačiai naudojamos pedagoginėje ir organizacinėje psichologijoje. Taip pat buvo išvystyti specifiniai terapiniai metodai, veiksmingi gydant įvairius fobinius sutrikimus bei priklausomybes.
Geštalto Psichologija ir Holistinis Požiūris
Geštalto psichologija atsirado Vokietijoje kaip opozicija struktūralizmui ir biheviorizmui. Jos atstovai Maxas Wertheimeris (1880-1943), Kurtas Koffka (1886-1941) ir Wolfgangas Kohleris (1886-1941) nesutiko, kad objektų suvokimas yra tik jutiminių elementų sumavimas, ir teigė, kad susijungdami jutiminiai elementai sukuria kokybiškai naują konfigūraciją, kad visuma yra daugiau nei dalių suma. Geštaltistai teigė, kad žmogaus išmokimas įvyksta staiga, kai žmogus perstruktūruoja informaciją. Jie taip pat aprašė suvokimo dėsnius, pagal kuriuos jutimus paverčiame prasmingais suvokiniais.
Taip pat skaitykite: VMPSC psichoterapija: kas tai?
Humanistinė Psichologija ir Asmenybės Augimas
Humanistinė psichologija atsirado po Antrojo pasaulinio karo Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip reakcija į psichologijoje vyravusią ribotą, mechanistinę tradiciją ir psichoanalizę, kuri žiūrėjo į žmogų kaip į pasąmonėje slypinčių instinktų valdomą būtybę. Humanistinės psichologijos pradininkais laikomi tokie žymūs XX a. psichologai, kaip Šarlota Biuler (Ch. Buhler), Gordonas Olportas (G. W. Allport), Henris Marėjus (H. Murray), Gardneris Merfis (G. Murphey) ir daugelis kitų.
Humanistinės psichologijos kūrėjai teigė, kad psichologija turi orientuotis į realias žmogaus gyvenimo problemas ir praktinį jų sprendimą, o ne į siaurai suprastą mokslinį objektyvumą. Jie taip pat teigė, kad psichologija neturi ignoruoti unikalios žmoniškosios prigimties, jo laisvės ir kūrybiškumo, tobulėjimo ir saviraiškos, aukščiausiųjų vertybių siekimo.
Žymiausiais humanistinės psichologijos atstovais laikomi Abrahamas Maslou (A. Maslow), Karlas Rodžersas (C. Rogers) ir Rolas Mėjus (R. May). Maslou sukūrė idėjas apie saviaktualizaciją, žmogaus poreikių hierarchinę struktūrą ir motyvaciją. Rodžersas sukūrė į klientą nukreiptą terapiją, o Mėjus tapo tarpininku tarp šiuolaikinės psichologijos ir egzistencializmo.
Kognityvinė Psichologija ir Pažinimo Procesai
Kognityvinė psichologija, kurios žymiausi atstovai yra George Milleris (1920-) ir Ulricas Neisseris (1928-), yra eklektinė mokykla, bandanti apjungti biheviorizmo ir struktūralizmo elementus. Kognityvistų nuomone, pažinimo procesai užima tarpinę padėtį tarp stimulo ir reakcijos. Mūsų reakcija į stimulą yra sąlygojama pažintinių procesų veiklos. Kognityvinės psichologijos objektas - jutimas, suvokimas, atmintis, vaizduotė, mąstymas ir kiti psichiniai reiškiniai.
Jean Piaget darbai buvo labai svarbūs atskleidžiant vaiko kognityvinių procesų raidos stadijas. Kognityvinė psichologija padeda suprasti kai kurių psichinių sutrikimų vystymąsi ir jų sąsajas su pažintiniais procesais.
Taip pat skaitykite: Jameso Bugentalio psichoterapija
Egzistencinė Psichoterapija ir Gyvenimo Prasmės Paieška
Egzistencinė psichologija kilo iš europietiškos egzistencinės filosofijos. Jos vystymuisi didelės įtakos turėjo Heideggerio, Kierkegaardo ir kitų egzistencinių filosofų darbai. Viena iš pagrindinių egzistencinės psichologijos sąvokų yra dasein (čia-būtis, būtis pasaulyje), atėjusi iš Heideggerio filosofijos. Žmogus visuomet yra pasaulyje ir save apibrėžia gyvenimo procese.
Egzistencialistai nekalba apie gerą ar blogą žmogaus prigimtį, nes žmogus yra pastoviai tampantis. Egzistenciniu požiūriu pažinti žmogų galima tik užsiimant visu jo gyvenimo kontekstu. Egzistencinei psichologijai svarbios tokios sąvokos kaip: būties jausmas, laisvė ir atsakomybė už ją, gyvenimo baigtinumo suvokimas ir egzistencinis nerimas, kaltė, laiko išgyvenimas, prasmė ir beprasmybė. Egzistencinė psichologija padarė didelę įtaką psichoterapijos vystymuisi ir grąžino į psichologijos akiratį daugelį filosofinių temų, kurios yra svarbios žmogaus gyvenimui.
Lietuviškoji Humanistinės Psichologijos Tradicija
Humanistinei psichologijai artimos idėjos turi gilias šaknis Lietuvos psichologijoje, siekiančias dar prieškario laikus ir Vytauto Didžiojo universiteto psichologų darbus. Savo pažiūromis ir nuostatomis humanistinės psichologijos ideologijai buvo artimas prof. Alfonsas Gučas, ilgametis Lietuvos psichologų draugijos pirmininkas ir psichologų rengimo Vilniaus universitete pradininkas bei šio universiteto Psichologijos katedros pirmasis vedėjas.
Nuo 1978 metų Lietuvoje kasmet buvo rengiamas klinikinės psichologijos ir psichoterapijos seminaras, kuriame vyravo humanistinės psichologijos idėjos. Vėliau šie seminarai peraugo į autorinius žymaus psichoterapeuto dr. Aleksandro Alekseičiko „Intensyvaus terapinio gyvenimo“ seminarus, kuriuose vyrauja visuminis, egzistencinis požiūris į žmogų, jo gyvenimą, ligą ir sveikatą, laimę ir kentėjimą. 1991 metais grupė lietuvių psichologų nusprendė organizuoti humanistinės psichologijos asociacijos steigimą Lietuvoje.
Šiuolaikinės Psichoterapijos Kryptys ir Naujovės
Šiuolaikinė psichoterapija apima daugybę krypčių ir metodų, kurie remiasi skirtingomis teorinėmis perspektyvomis ir taiko įvairius gydymo būdus. Tarp populiariausių šiuolaikinių psichoterapijos krypčių yra kognityvinė elgesio terapija (KET), dėmesingumo įsisąmoninimu (mindfulness) grįsta terapija, dialektinė elgesio terapija (DET) ir kt.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš efektyviausių šiuolaikinių psichoterapijos formų, kurios pagrindas yra minties ir elgesio sąveika. KET teigia, kad mūsų emocijos kyla ne iš pačių įvykių, o iš mūsų interpretacijų apie juos.
Dėmesingumo įsisąmoninimu (mindfulness) grįsta terapija padeda žmonėms išmokti sutelkti dėmesį į dabarties akimirką, priimti savo mintis ir jausmus be vertinimo ir taip sumažinti stresą, nerimą ir depresiją.
Biologinis kodavimas yra nauja psichologijos atšaka, kurios pradininkas yra Ch. Fleche. Esminė biodekodavimo idėja - bet kuris ligos požymis yra pranešimas, padedantis išspręsti problemą. Biodekodavimas yra tyrimo metodas, padedantis išsiaiškinti, kaip mintys ir emocijos iš praeities ir dabarties daro įtaką žmogaus struktūrai ir kaip šie pokyčiai atsiliepia įvairioms gyvenimo sritims.
tags: #psichoterapijos #pradininkas #ir #ikurejas