Šiame straipsnyje nagrinėjami neįgaliųjų jausmai ir emocijos, remiantis tyrimais ir asmenine patirtimi. Straipsnyje siekiama atskleisti emocinės gerovės svarbą, aptarti streso, depresijos ir priklausomybių įtaką, taip pat dėmesingumo praktikų naudą ir emocinio intelekto ugdymą. Taip pat aptariami autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčių asmenų emociniai iššūkiai.
Emocijos ir jausmai: esminė žmogaus patirties dalis
Emocijos yra neatsiejama žmogaus patirties dalis, daranti įtaką mūsų veiksmams, mąstymui, jausmams ir net fizinei bei psichikos sveikatai. Visi jausmai yra svarbūs ir reikalingi, nes jie padeda mums susidoroti su aplinkos veiksniais ir socialiniu gyvenimu.
Skausmas ir kančia: reakcijos į patirtį
Skausmas yra neišvengiamas gyvenimo elementas, tačiau kančia kyla iš mūsų reakcijos į skausmą. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos padeda priimti skausmą ir sumažinti kančią, ypač sergant emociškai sunkiomis ligomis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė. Šių praktikų metu žmonės mokosi priimti patį skausmą ir nedauginti jo iš savo reakcijos.
Stresas: neišvengiamas palydovas
Stresas yra būsena, susijusi su stipriu susijaudinimu ir nepasitenkinimu aplinkos situacija arba pačiu savimi. Nors stresas yra neišvengiamas, nuolatinis stresas gali trukdyti mums funkcionuoti. Dėmesingumo praktikos gali padėti atrasti teigiamą santykį su stresu ir sumažinti jo neigiamą poveikį. Tyrimai rodo, kad dėmesingumo praktikos daro teigiamą poveikį įvairioms tiriamųjų grupėms, patiriančioms stresą, įskaitant gydytojus, policijos pareigūnus, tėvus ir vadovus.
Dėmesingumas: gyvenimas čia ir dabar
Dėmesingumo praktikos moko būti čia ir dabar, mažiau klajojant į praeitį ir ateitį. Tyrimai rodo, kad tik maždaug pusę viso laiko mūsų dėmesys būna dabartyje, o kita dalis atitenka galvojimui apie praeitį arba ateitį. Kuo labiau išgyvename dabartį, tuo jaučiamės ramesni ir mažiau sudirgę. Tai nereiškia, kad turėtume visą laiką būti dabartyje, tačiau mintys praeityje ir ateityje galėtų klaidžioti bent truputį mažiau.
Taip pat skaitykite: Parama neįgalių vaikų šeimoms
Depresija: emocinės pusiausvyros sutrikimas
Depresija yra emocinės pusiausvyros sutrikimas, kuriam būdinga užsitęsusi slogi nuotaika, padidėjęs dirglumas, pyktis, kaltės jausmas, jėgų antplūdis, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas, miego sutrikimai, svorio padidėjimas ar sumažėjimas, mintys apie savižudybę ir t.t. Dėmesingumo praktikos ugdo gebėjimą priimti savo patirtį ir mintis nesitapatinant su jomis, suvokiant, kad tai natūrali gyvenimo dalis. Tyrimai rodo, kad šios praktikos efektyvios pasikartojančios depresijos atvejais, kaip prevencinė priemonė galimai naujiems depresijos epizodams.
Priklausomybės: greito atlygio paieškos
Nuolatinis stresas, nerimas, depresija ar fizinis skausmas gali paskatinti žmogų ieškoti palengvėjimo greito atlygio būdu - vartojant alkoholį, rūkant ar persivalgant. Priklausomybės mechanizmas veikia kaip dirgiklio eliminavimas, tačiau ilgainiui sukelia žalingus įpročius, kurie tiesiogine prasme mus žudo. Dėmesingumo praktikos lavina smalsumą, kuris padeda giliau suvokti žalingą įprotį ir jo veikimo mechanizmą, pastebėti kylantį impulsą imtis žalingo veiksmo ir leisti šiam impulsui nuslopti nereaguojant į jį.
Dėmesingumo praktikos nauda
Dėmesingumo praktikos teigiamai veikia įvairias gyvenimo sritis:
- Teigiamai veikia širdies darbą ir mažina kraujo spaudimą.
- Gerina miego kokybę ir lėtina senėjimo procesus.
- Didina dėmesio koncentraciją, lavina atmintį ir gerina mokymosi kokybę.
- Paverčia mąstymą mums patiems aiškesniu procesu.
- Padeda patiriant migreninius galvos skausmus ir didina kasdienį produktyvumą.
- Gerina informacijos apdorojimo greitį ir leidžia lengviau keisti įpročius.
- Aiškiau pastebėti įvairius neigiamus impulsus.
Svarbu būti nuosekliam ir reguliariai praktikuoti dėmesingumą, kad pajustumėte visą jo naudą.
Emocijų monstrai: pagalba vaikams ir tėvams
Justina Žemgulienė, dviejų vaikų mama, sukūrė emocijų monstrus „Boomogi“, kurie skirti padėti vaikams ir tėvams suprasti ir valdyti emocijas. Šie monstrai yra ne tik žaislai, bet ir edukacinės, ugdančios terapinės priemonės, sukurtos palengvinti komunikaciją ir padėti būti suprastiems.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos apžvalga
Emocijų monstrų nauda
„Boomogi“ emocijų monstrai sukurti autistiškų ir kitų neuroįvairovę patiriančių vaikų poreikiams, tačiau tinka visiems vaikams ir tėvams. Specialistai juos naudoja nuraminimui, sensorinei stimuliacijai ir veidrodiniu perkėlimo principu padėti vaikams išsipasakoti. Ugdymo įstaigose monstrus naudoja pasakojant istorijas socialinių įgūdžių ugdymui, o sensoriniuose kambariuose - įvairioms nusiraminimo taktikoms.
Emocinio intelekto ugdymas
Svarbiausia ugdant vaikų emocinį intelektą yra supratimas, kad jie yra priimami tokie, kokie bebūtų - pikti, liūdni, laimingi ar visko perpildyti. Svarbu kalbėtis apie emocijas, mokytis empatijos ir supratingumo.
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) ir empatija
Neretai teigiama, kad autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintys asmenys yra nejautrūs kitų emocijoms ir neturi empatijos. Tačiau iš tiesų daugelis autistiškų žmonių jaučia emocijas labai stipriai, tačiau jiems gali būti sunku jas atpažinti ir tinkamai išreikšti.
Aleksitimija: emocijų atpažinimo sunkumai
Aleksitimija yra sutrikimas, dėl kurio sunku atpažinti ir įvardyti skirtingas emocijas, kūno pojūčius, išreikšti emocijas ir trūksta vaizduotės. Apie 50 proc. autistiškų asmenų turi ir aleksitimijos sutrikimą.
Empatijos rūšys
Išskiriamos trys empatijos rūšys: emocinė, kognityvinė ir užuojautos. ASS turintys asmenys neretai pamini, kad emocinės empatijos jiems ne tik netrūksta, bet netgi yra per daug. Hiperempatija - tai ypatumas, pasireiškiantis neįprastai stipriu kitų asmenų emocijų pajautimu. Kognityvinė empatija siejama su kito asmens individualios perspektyvos suvokimu, kito žmogaus mąstymo, požiūrio ir elgesio supratimu. Atjautos empatija apima pastangas padėti, suprasti kito žmogaus būklę.
Taip pat skaitykite: Savirealizacija per užimtumą
Intensyvaus pasaulio sindromas
Autistas Peteris Howelas teigia, kad sukurta nauja teorija - „intensyvaus pasaulio sindromas“. Pagal ją, bent daliai autistiškų asmenų problemų kyla ne dėl empatijos trūkumo, o dėl pertekliaus. Dėl intensyvaus bendravimo jie atsitraukia, o akių kontakto vengia ne todėl, kad nesidomi veidais, o greičiau priešingai - kitų žmonių emocijos juos baugina.
Socialinės dirbtuvės: integracija ir įtrauktis
Socialinės dirbtuvės, tokios kaip „Pilnos širdys“, suteikia intelekto negalią turintiems suaugusiesiems galimybę lavinti darbinius įgūdžius, integruotis į visuomenę ir jaustis visavertiškais. Šiose dirbtuvėse neįgalieji gamina sąsiuvinius, bloknotus ir kitus gaminius, taip pat atlieka įvairius užsakymus įmonėms.
Socialinės terapijos namai: abipusiai mainai
Socialinės terapijos namai „Akvila“ remiasi Rudolfo Šteinerio antroposofija, kurios tikslas - giliau suprasti žmogaus būtį. Šiuose namuose protinę negalią turintys žmonės vadinami namiškiais, o darbuotojai į tai, ką čia veikia, žiūri kaip į abipusius mainus. Namiškiai priima, atsipalaiduoja ir teikia didžiulę meilę, o darbuotojai juos moko kasdienių dalykų.
Psichosomatika: kūno ir emocijų ryšys
Psichosomatika tiria ryšį tarp kūno ir emocijų. Funkciniai sutrikimai, kuriuos lemia psichologiniai veiksniai, vadinami psichosomatiniais sutrikimais. Negebėjimas įsisąmoninti jausmų ir jų ryšio su atsirandančiais simptomais vadinama aleksitimija.
Psichosomatinių sutrikimų simptomai
Psichosomatiniai sutrikimai gali imituoti įvairias ligas, įskaitant širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas. Simptomai gali būti skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas, skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
Kaip sau padėti
Norint padėti sau, svarbu sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, įvertinti santykius su artimaisiais, draugais ir bendradarbiais, rasti laiko pabūti su savimi ir savo jausmais, kalbėtis su žmonėmis ir pripažinti, kad negalėsime pasirūpinti kitais, jei tinkamai nesirūpinsime savimi.
tags: #neigaliuju #jausmai #ir #emocijos