Įvadas
Psichozinė depresija yra sunkus psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuotaikos (afektiniais) sutrikimais, ypač depresija, kartu su psichozės požymiais. Šiame straipsnyje aptariami moksliniai tyrimai, susiję su psichozine depresija, jos diagnostika, gydymo metodai ir socialiniai aspektai.
Kas Yra Psichozė?
Psichozė - tai sunkus psichikos sutrikimas, kai žmogus iškreiptai vertina aplinkos dirgiklius ir negali adekvačiai į juos reaguoti. Sutrinka savimonė, keičiasi elgesys ir santykiai su aplinka. Sąlygiškai skiriamos trys psichozės stadijos:
- Pradinė stadija: apima bendrą negalavimą, nerimą, miego ir apetito sutrikimus, sunkumą susikaupti.
- Įsigalėjimo stadija: atsiskleidžia ligos pagrindiniai reiškiniai - haliucinacijos, kliedesiai, pakitęs elgesys.
- Pabaigos stadija: ligonio pasveikimas, sveikatos pagerėjimas arba ligos įsitvirtinimas, kartais - mirtis.
Sergant psichoze, pastebimi nuotaikos svyravimai, pasireiškiantys depresijos arba pakilimo kraštutinėmis nuotaikomis - beviltišku liūdesiu arba euforija, visišku vangumu arba aktyvumu, perdėta savigarba arba jos netekimu, bejėgiškumu arba visagalybe. Būdinga interesų stoka, žodinės kalbos ir kūno raiškos skurdumas. Psichozė įvairiai pažeidžia intelektą, jutimo organus, suvokimą, mąstymą, emocijas, valią, atmintį, sąmonę ir asmenybę, gali išsivystyti dalinė arba visiška silpnaprotystė.
Psichozės požymiai skirstomi į pozityvius (atsiranda susirgusio žmogaus psichikai nebūdingų bruožų - kliedesiai, haliucinacijos ir elgesio sutrikimai) ir negatyvius (prarandama tai, kas buvo būdinga iki ligos - jausmų įvairovė, logika, valia).
Psichozės gali būti alkoholinės, epilepsinės, infekcinės, intoksikacinės, bipolinės, pogimdyminės, priešsenatvinės, senatvinės, sifilinės, simptominės, somatogeninės, trauminės. Skiriamos endogeninės (įgimtos, paveldėtos, pvz., šizofrenija, bipolinė maniakinė psichozė) ir egzogeninės (įgytos dėl aplinkos poveikio, pvz., infekcinė, intoksikacinė, potrauminė, somatogeninė, psichogenijos ir kita) psichozės. Yra psichozės, kurios nėra nei egzogeninės, nei endogeninės, pvz., senatvinė psichozė. Dažnai psichika sutrinka kartu su įvairių organų funkcijomis, pvz., periferinės ir vegetacinės nervų sistemų, belatakių liaukų veikla, medžiagų apykaita.
Taip pat skaitykite: Gydymo Būdai
Psichozė yra viena labiausiai paplitusių ligų. Plitimą lemia spartus gyvenimo ritmas, informacijos perteklius, žalingi aplinkos veiksniai. Dažniausiai susergama paauglystėje, jaunystėje arba senatvėje. Psichozė trunka kelias dienas (pvz., baltoji karštligė, psichoaktyviųjų medžiagų sukeltos psichozinės būsenos), mėnesius arba metus, progresuoja palengva arba pasireiškia priepuoliais.
Depresijos Sindromo Apibrėžimas ir Paplitimas
Depresijos sindromas yra tam tikras tarpusavyje susijusių simptomų rinkinys, kuriam būdinga prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas, energijos stoka, sunkumas susikaupti, savęs nuvertinimo, beprasmybės mintys, miego, apetito sutrikimai ir įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija užima 12-ą vietą tarp maždaug 200 ligų grupių pagal tai, kiek visos ligos atima iš žmonių jų sveiko gyvenimo metų. Tarp lėtinių neinfekcinių ligų bei traumų depresija užima šeštąją vietą. Labiausiai išsivysčiusiuose pasaulio regionuose depresija visų ligų sąraše pakyla į dešimtą vietą.
Depresijos Sindromo Tipai Pagal Priežastis
Pagal tai, kaip išsivysto depresijos sindromas, galima išskirti tris pagrindinius depresijos tipus:
- „Perdegimo“ depresija: sąlygojama konflikto tarp žmogaus troškimų ir galimybių, per didelio psichikos energijos koncentravimo ties neįveikiamomis kliūtimis.
- „Apsileidimo“ depresija (Akedinė depresija): sąlygojama sąmoningo žmogaus pasirinkimo „pasiduoti likimui“, nesirūpinti savo intelektu ir tikėtis, kad problemas išspręs kažkas kitas.
- Endogeninė-biologinė depresija: svarbesni vidiniai biologiniai veiksniai - biologiškai determinuoti biocheminių procesų sutrikimai galvos smegenyse.
Sunkesniais atvejais endogeninę-biologinę depresiją gali lydėti kiti, ne nuotaikos sferos simptomai - ypač stipri vidinė įtampa, kalbos nuoseklumo sutrikimai, realybės neatitinkantys įsitikinimai. Tokia endogeninė-biologinė depresija vadinama psichozine.
Taip pat skaitykite: Psichozė ir depresija: išsamus tyrimas
Nerimo Būsenos Kaip Įžanga Į Depresinį Sindromą
Dažnai, ypač prieš išsivystant perdegimo tipo depresijos sindromui, žmogui pasireiškia įvairios nerimo būsenos - nuolatinė bloga nuojauta, epizodiniai stipraus nerimo priepuoliai (panikos atakos), įkyrios baimės (fobijos), įkyrios mintys ir apmąstymai (obsesijos). Užsitęsęs nerimas gali paskatinti depresinio sindromo išsivystymą arba nerimo „konvertavimą“ į kūniškus simptomus (psichosomatinius simptomus).
Nuolatinio nerimo būseną dažnai paskatina perfekcionistiniai asmenybės bruožai: nuolatinis savęs lyginimas su kitais, perdėti reikalavimai sau, „tobulumo“ siekimas.
Depresijos Sindromo Priežastys
Depresijos sindromo priežastis galima apibendrinti kaip sutrikimas + apsileidimas + apsėdimas. Kiekvieno individualaus depresijos sindromo atveju dalyvauja visi trys paminėti mechanizmai:
- Sutrikimas: medicininiai-psichiatriniai (biocheminių procesų sutrikimai galvos smegenyse) ir psichologiniai (asmenybės bruožų, charakterio patologija).
- Apsileidimas: sąmoningas žmogaus apsisprendimas nesipriešinti kasdienėms ydoms, neveiklumui, neišmanymui, sielos higienos nepaisymas.
- Apsėdimas: dvasinės sferos sutrikimai, pernelyg stiprus žmogaus prisirišimas prie materialių ir laikinų dalykų, kurie galiausiai išnyksta.
Psichozinės Depresijos Diagnostika
Psichozę (ypač sunkią) svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Psichozė nustatoma iš pokalbio su tiriamuoju ir jo artimaisiais, draugais, iš stebėjimo ir psichologinio tyrimo duomenų. Dažnai padeda kraujo, šlapimo tyrimai, elektroencefalografija, galvos smegenų kompiuterinė tomografija ir kita.
Psichozinės Depresijos Gydymas
Gydymas apima farmakoterapiją (antipsichoziniai vaistai, antidepresantai, trankviliantai), psichoterapiją, socialines ir psichologines priemones (psichoterapija, fizioterapija, darbo terapija, profesinis orientavimas).
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Antipsichoziniai vaistai: slopina centrinę nervų sistemą, šalina baimę, nemigą, haliucinacijas, kliedesius, agresyvumą.
- Antidepresantai: šalina depresiją, skatina psichikos veiklą.
- Trankviliantai (raminamieji): slopina centrinę nervų sistemą, šalina nerimą, nemigą, traukulius.
- Elektros terapija: taikoma kai kada.
Svarbu saugoti ligonį nuo savižudybės (nepalikti jo vieno, neduoti aštrių ir kitų pavojingų daiktų, neleisti kaupti vaistų). Lengviau sergantieji ir sveikstantieji gydomi namie, natūralioje aplinkoje.
Pogimdyminė Psichozė
Pogimdyminė psichozė yra ūmi ir sunki psichikos liga, kuri pasireiškia per kelias savaites po gimdymo. Dauguma moterų, sergančių pogimdymine psichoze, patiria sunkių nuotaikos simptomų, įskaitant maniją, mišrius epizodus arba depresiją su psichozės požymiais. Būklė laikoma psichiatriniu kritiniu atveju ir daugeliu atvejų reikalauja motinos hospitalizacijos. Jei negydoma, pogimdyminė psichozė yra susijusi su didele savižudybės ir kūdikių žudymo rizika.
Pagalbos Principai Sergant Depresija
Kadangi depresijos sindromo kilmė visada trejopa (sutrikimas + apsileidimas + apsėdimas), tai ir gydymas turėtų būti trigubas:
- Farmakoterapija: veikia į sutrikimo biocheminę dalį.
- Psichoterapija: veikia į asmenybės dalį. Pagrindiniai psichoterapiniai gydymo metodai yra kognityvinė, psichodinaminė-psichoanalitinė, egzistencinė-humanistinė bei šeimų-porų psichoterapija.
- Sveika dienotvarkė, disciplina, psichologinė bei dvasinė higiena, dvasinės praktikos: veikia į apsileidimo bei apsėdimo dalis.
Savižudybės Aspektas
Savižudybė yra sudėtingas, prieštaringas ir daug diskusijų keliantis reiškinys. Ji sukelia labai įvairias reakcijas, simbolizuoja labai įvairius dalykus: tragediją, šoką, siaubą, įniršį, nesupratimą, paguodą, palengvėjimą, gėdą, pagalbos šauksmą, skausmo išvengimą, bausmę, protestą, teisingumą, teisėtą pasirinkimą, ginklą, politinę poziciją, neviltį, likimą, klaidą, nerimą, dramą, išveidėjimą, įsisukinėjimą, pribloškimą, neatleidimą ir kt.
Savižudybė gali būti politinio protesto forma, paskatinta kultinių, mistinių aplinkybių, epideminio pobūdžio. Kai kurias savižudybes sukelia jų propaguotojai. Savižudybė būdavo priimtina žmogui sunkiai sergant. Savižudis atsisakydavo teikti bažnytines apeigas, drausdavo laidoti pašventintose kapinėse.
Azartiniai žaidimai neretai sukelia socialines krizes, provokuoja psichikos sutrikimus, suicidinį elgesį. Patologinio azarto atveju mėgina žudytis kas penktas žmogus.
Savižudybės fenomeną nagrinėjo ir mėgino aiškinti psichologai, psichoterapeutai. S. Freudas analizavo Eros (gyvybės, žmogaus išlikimo) ir Thanatos (griovimo jėgos, mirties instinkto) santykį. E.S. Shneidmanas teigė, kad kiekviena savižudybė iš esmės yra psichologinė, o psichologinis skausmas - pagrindinė sudedamoji savižudybės dalis.
E. Durkheimas nurodė keturis savižudybės tipus: egoistinį, altruistinį, anominį, fatalinį.
Genetika, Paveldimumas ir Biologinės Priežastys
Suicidologijoje daugėja įrodymų, kad savižudiškam elgesiui turi įtakos ir genetika. Savižudybės šeimoje skatina kitų šeimos narių savižudišką elgesį. Atlikti dvynių savižudybių tyrimai rodo, kad tarp monozigotinių dvynių konkordiškumas yra ženkliai didesnis nei tarp dizigotinių.
Vienas iš svarbių genų yra triptofano hidroksilazės genas, galintis sukelti mažesnę serotonino sintezę, o tai gali sąlygoti depresijas, impulsyvų elgesį, agresiją ir savižudybę.
Tyrimais siekiama nustatyti sąryšį tarp savižudybių ir depresijos, agresijos, impulsyvumo, streso. Rezultatai rodo, kad reikšmės turi neuromediatorių apykaita: serotoninerginės sistemos sutrikimai, noradrenerginiai, dopaminerginiai, gliutaminerginiai sutrikimai, hipotaliaminės-pituitrininės-adrenalininės ašies hiperaktyvumas.
tags: #psichozine #depresija #mokslincius