Šiame straipsnyje nagrinėsime psichozės ir depresijos ryšį, atsižvelgdami į pogimdyvinę depresiją, jos priežastis, simptomus, gydymo būdus bei psichotraumuojančių patirčių įtaką psichikos sveikatai. Aptarsime, kaip šie sutrikimai pasireiškia skirtingoms grupėms (moterims ir vyrams), bei pateiksime specialistų rekomendacijas, kaip atpažinti sunkumus ir kreiptis pagalbos.
Įvadas
Mamos vis garsiau prabyla apie pogimdyvinę depresiją, vis dėlto, kai kuriais atvejais prislėgta nuotaika gali tapti daug sudėtingesniu sutrikimu - pogimdyvine psichoze. Mūsų tikslas - atskleisti šių sutrikimų sąsajas, pateikiant informaciją apie priežastis, simptomus bei galimus gydymo būdus.
Pogimdyvinė Psichozė: Retas, Bet Sudėtingas Sutrikimas
Vaikų teisių gynėja I. Martišienė teigia, kad pogimdyvinė psichozė yra retas, tačiau sudėtingas sutrikimas, kurį patiria 1 iš 500 moterų. Šis sutrikimas pasireiškia nemiga, haliucinacijomis, sutrikusiu mąstymu ir elgesiu. Psichozės išsivystymą lemia daugybė skirtingų priežasčių, įskaitant hormoninius pasikeitimus, santykių su šeima pasikeitimus, įtampą, stresą ir genetiką. Ištikus psichozei, svarbu kuo skubiau kreiptis pagalbos, kadangi būtinas greitas psichiatrinis gydymas, kuris vėliau gali būti tęsiamas psichologo kabinete.
Savijautos Pokyčiai Po Gimdymo: Depresija Ir Psichozė
S. Lukaševičienė prisimena, kaip iškart po gimdymo jautėsi labai laiminga. Vis dėlto, pamažu prasidėjo nemigos naktys, išsekimas, o žindymas viena krūtimi sekėsi sunkiau. Moteris kreipėsi į psichologę, kuri nustatė pogimdyvinę depresiją. Tačiau netrukus savijauta ėmė akimirksniu blogėti, ir depresija išsivystė į pogimdyvinę psichozę.
Pogimdyvinė Depresija: Kas Tai Ir Kodėl Tai Svarbu?
Pogimdyvinė depresija yra vienas iš nuotaikos sutrikimų - depresija, atsiradusi pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Iki 19,2% mamų patiria šį sutrikimą. Depresija gali paveikti mamos gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo vaiku, atlikti kasdieninę veiklą. Negydoma pogimdyvinė depresija sutrikdo visą moters bei šeimos funkcionavimą ir gali tapti ilgalaike depresija.
Taip pat skaitykite: Diagnostika ir gydymo strategijos sergant psichozine depresija
Pogimdyvinės Depresijos Simptomai
Svarbu atskirti pogimdyvinį liūdesį/melancholiją (angl. baby blues) nuo depresijos. Melancholija yra pakankamai dažna neseniai pagimdžiusių moterų tarpe ir praeina savaime suteikus paramą. Dažniausi pogimdyvinės depresijos simptomai:
- Prislėgta nuotaika
- Bevertiškumo, kaltės jausmai
- Dideli apetito, svorio, miego pokyčiai
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
- Energijos praradimas arba nuovargis
- Dėmesio koncentracijos sunkumai
- Nesidomėjimas anksčiau mėgtomis veiklomis
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir/ar pasikartojančios mintys apie mirtį
Pogimdyvinė Depresija Vyrams
Su pogimdyvine depresija susiduria ne tik moterys, bet ir vyrai. Vis dėlto, visuomenėje stipriajai lyčiai vis dar nėra įprasta reikšti savo jausmus, todėl daugelis tėvelių nemalonias emocijas stengiasi užgniaužti savyje. Pogimdyvinė depresija vyrams pasireiškia tėčių nuotaikos ir elgesio pasikeitimais, dažniausiai per pirmuosius metus po kūdikio gimimo arba vaikelio įvaikinimo bei dar prieš kūdikio gimimą. Depresija suserga maždaug apie 10 proc. tėčių. Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė.
Pogimdyvinės Depresijos Priežastys
Pogimdyvinės depresijos priežastys gali būti įvairios:
- Hormoniniai pokyčiai: Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo.
- Stresas ir gyvenimo pokyčiai: Neplanuotas nėštumas, finansiniai sunkumai, santykių krizė, artimųjų mirtys.
- Gimdymo patirtis, trauminiai įvykiai: Sudėtingas nėštumas bei gimdymas, trauminiai išgyvenimai praeityje.
Tyrimais atrasti veiksniai, kurie gali paskatinti pogimdyvinės depresijos išsivystymą:
- Neplanuotas ir/arba krizinis nėštumas
- Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.)
- Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė)
- Nuolatinis stresas ir įtampa
- Vaikystės traumos bei patirtas smurtas
- Psichotropinių medžiagų vartojimas
- Partnerio smurtas
- Įvairios psichikos ir/ar somatinės ligos
Kaip Įveikti Pogimdyvinę Depresiją?
- Struktūra/dienos planas: Nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą.
- Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, gerina miegą ir apetitą.
- Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo.
- Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs.
- Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais.
Pogimdyvinės Depresijos Gydymas
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET), psichodinaminė terapija, porų terapija.
- Medicininiai gydymo būdai: Antidepresantai (SSRI).
- Alternatyvūs gydymo metodai: Kūno terapija, biblioterapija, grupinė terapija, dailės terapija, dvasinės praktikos.
Psichotraumuojančių Patirčių Įtaka Psichozės Ir Depresijos Vystymuisi
Paskutinius 10 metų pasaulyje vyksta intensyvūs disociacinių sutrikimų ir psichozės panašumų bei skirtumų tyrimai. Šiuose tyrimuose pagrindine ašimi tampa seka: psichotrauma -> disociacija -> psichozė. Ansktyvosios vaikystės psichotraumuojančios patirtys turi didžiulę reikšmę mūsų sveikatai ir, apskritai, mūsų ateities galimybėms. Tyrimais nustatyta, kad psichotraumos ir psichozės ryšys tiesiogiai priklauso nuo psichotraumuojančios patirties dozės. Asmenims, ankstyvoje vaikystėje išgyvenusiems psichotraumuojančias patirtis (iki 5 m. amžiaus) kur kas ankstesniame amžiuje pasireiškia psichozė, psichozės eiga būna sunkesnė, kur kas dažnesni gydymai psichiatrijos ligoninėje, sunkesnė ir labiau išreikšta depresija.
Taip pat skaitykite: Gydymo Būdai
Neurobiologiniai Pokyčiai Smegenyse, Susiję Su Psichotrauma
Ankstyvos vaikystės psichotraumuojančios patirtys yra siejamos su neurobiologiniais smegenų pokyčiais, kurie yra randami ir pas psichoze ar šizofrenija sergančius asmenis. Šie pokyčiai vyksta dėl epigenetinių pokyčių, nulemiančių sutrikusią genų ekspresiją ir dėl to vykstančius neuronų struktūros ir funkcijos pasikeitimus. Šie pokyčiai labiausiai paveikia tokias smegenų struktūras kaip hipokampą, migdolinį kūną, prefrontalinę žievę ir insulą (salą) bei visų šių struktūrų tarpusavio komunikaciją.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Nedelsiant kreiptis pagalbos, jei jaučiate:
- Mintis apie savižudybę
- Haliucinacijas
- Sunkumus atliekant kasdienines užduotis
- Stiprius nuotaikos svyravimus
- Abejojate savo gebėjimu pasirūpinti kūdikiu
Kur Kreiptis Pagalbos?
- Poliklinikose
- Psichikos pagalbos centruose
- Moterų krizių centre
- Krizinio nėštumo centre
- Visuomenės sveikatos biuruose
- Privačiose klinikose
- Skambinti 112 (esant kritinei situacijai)
- Tėvų linija: psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams
- Pagalbos moterims linija: emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
tags: #psichozine #depresija #mokslinis #straipsnis