Šunys, kaip ir žmonės, kartais patiria nerimą. Kelionės, vizitai pas veterinarą, perkraustymas ar net ilgesnis palikimas vieni gali sukelti stresą jūsų augintiniui. Siekiant padėti keturkojui susidoroti su nerimą keliančiomis situacijomis, galima pasitelkti raminamuosius vaistus. Šiame straipsnyje apžvelgsime raminamųjų vaistų šunims rūšis, jų pasirinkimo kriterijus ir tinkamo naudojimo principus.
Kada reikalingi raminamieji vaistai šunims?
Prieš renkantis raminamuosius vaistus, svarbu įvertinti, ar jūsų šuo iš tiesų jaučia stresą. Štai keletas požymių, kurie gali rodyti, kad jūsų augintiniui reikalinga pagalba:
- Išsiskyrimo nerimo požymiai: Šuo niokoja namus, ypač daiktus, turinčius šeimininko kvapą, drasko duris (kartais susižalodamas), loja, kaukia, inkščia, seilėjasi, gali vemti ar pridergti namuose, praranda apetitą, lekuoja, gadina daiktus ar žalojasi pats. Mažesnių veislių atstovai (čihuahua, Jorkšyro terjerai) gali drebėti.
- Drebėjimas ar slėpimasis: Šuo vengia kontakto, ieško uždarų vietų (po stalu, už sofos), sunkiai nusiramina net namuose.
- Perteklinis laižymasis, kandžiojimas, seilėtekis: Lūpų/nosies laižymas be aiškios priežasties, letenų "graužimas", dėl ko gali rastis plikų plotų ar dermatitas.
- Elgesio pokyčiai ir kontrolės praradimas: Neklauso komandų, bando bėgti nuo dirgiklio, per daug loja/kaukia, graužia daiktus ar net šlapinasi iš baimės.
Jei pastebėjote šiuos požymius, verta pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kuris padės nustatyti streso priežastį ir parinks tinkamiausią gydymo būdą.
Raminamųjų vaistų šunims rūšys
Raminamieji vaistai šunims gali būti skirstomi į kelias kategorijas, atsižvelgiant į jų sudėtį, veikimo mechanizmą ir vartojimo būdą.
Augaliniai raminamieji vaistai
Šios tabletės katėms mažina nerimo jausmą, ramina ir palengvina ramų miegą. Augalinės raminamosios tabletės katėms mažina nerimo jausmą, ramina ir palengvina ramų miegą. Tablečių sudedamosios dalys, tokios kaip apyniai, valerijonai yra saugios ir natūralios. Daugumą šio tipo tablečių galima duoti net kačiukams ar nėščioms katėms.
Taip pat skaitykite: Raminamųjų vaistų stiprumas
Feromonų pagrindu pagaminti produktai
Labiausiai paplitę difuzoriai yra tie, kurie imituoja katės skruostų feromonus. Šiuos feromonus katė natūraliai išskiria, kai jaučiasi atsipalaidavusi ir saugi. Šioje kategorijoje rasite įvairių raminančiai veikiančių feromonų šunims.
Tabletės, kramtomosios tabletės ir lašai
Siūlome vitaminus kelių formų, kad galėtumėte atrasti tai, kas jūsų augintiniui tiktų geriausiai. Tad vaistai šunims nuo streso mūsų asortimente yra tablečių, kramtomųjų tablečių, taip pat skystos formos, dozuojami lašiukais. Kramtomos versijos, tokios kaip Multiva Calming, yra skanios, todėl šuo jas suėda be įtikinėjimo. Jie suteikia šuniui malonų paskatinimą, kartu mažinant nerimą.
Purškalai ir difuzoriai
Purkštuvai ir difuzoriai ypač tinka naudoti patalpose. Raminamieji purškalai katėms yra pagaminti iš natūralių augalinių ingredientų, o jų kvapas nežeidžia žmonių. Juos galima purkšti ant lovos, baldų arba viso kambario, kuriame būna katė. Difuzoriai yra elektriniai prietaisai su keičiamomis kasetėmis.
Antkakliai ir geliai
Nors kačių raminamųjų tabletės yra saugios ir veiksmingos, kartais jas gana sunku paduoti. Tokiais atvejais tikrai padės kačių raminamieji lašai ir antkakliai. Šie lašai tepami ant katės odos ir išlaiko savo savybes iki savaitės. Raminamieji antkakliai yra puiki išeitis ilgalaikėse stresinėse situacijose, pavyzdžiui, būnant klinikoje ar keičiant gyvenamąją vietą. Raminamieji geliai ar skanėstai yra ne tik veiksmingas, bet ir skanus jūsų katės streso problemos sprendimas. Gelio geriausia duoti ant katės letenėlės, taip skatinant katę laižyti preparatą, o skanėstu galima apdovanoti katę arba įdėti į jos mėgstamą žaislą.
Ksilazinas
Ksilazinas slopina žarnyno peristaltiką, todėl esant diegliams ksilziną galima naudoti tik kai analgetinės medžiagos yra neefektyvios. Reikėtų vengti naudoti ksilaziną arkliams, sutrikus aklosios žarnos funkcijoms. Sušvirkštus ksilaziną arkliui gali būti sunku eiti, todėl vaistą reikia išvirkšti vietoje, kurioje bus atliekamos procedūros. Atsargiai vaitą reikia naudoti linkusiems sirgti laminitu. Arkliams, sergantiems kvėpavimo organų ligomis ar sutrikus jų funkcijoms, gali išsivystyti pavojingas gyvybei dusulys. Ksilazinas slopina žarnyno peristaltiką, todėl sedacija ksilazinu gali būti nepageidautina atliekant priekinės virškinimo trakto dalies rentgenografiją, nes skatina dujų kaupimąsi skrandyje ir gali klaidinti.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Galvijai yra labai jautrūs ksilazino poveikiui. Dažniausiai jie lieka stovėti panaudojus mažesnes dozes, tačiau kai kurie gali gultis. Skyrus didesnes dozes dauguma galvijų gulasi, kai kurie guli ant šono. Ksilazinas slopina prieskrandžių motoriką, todėl galvijas gali išpusti. Rekomenduotina likus keliolikai valandų iki ksilazino naudojimo galvijui neduoti pašaro ir vandens. Veikiant vaistui galvijams išlieka atsirūgimas, kosulys ir rijimas, tačiau sedacijos metu gerokai susilpnėja, todėl būtina stebėti prabundantį gyvulį ir jį laikyti gulintį ant krūtinės. Seni ir išsekę gyvūnai yra jautresni ksilazinui. Nervingiems ar lengvai sudirgstantiems gyvūnams gali tekti panaudoti reliatyviai didesnes dozes. Patartina apdairiai naudoti gyvūnams, esant dehidracijai.
Šunims ir katėms sušvirkštus ksilazino, praėjus 3-5 min, pasireiškia vėmimas, todėl rekomenduotina likus 12 val. iki vaisto naudojimo juos alkinti. Geriamo vandens kiekis neturi būti ribojamas. Svarbu neviršyti rekomenduotinų dozių. Sušvirkštus vaistą, iki suveiks ksilazinas, gyvūnai turi būti laikomi ramioje vietoje. Rekomenduotina vėsinti gyvūną kai aplinkos temperatūra yra 25 °C ar daugiau bei šildyti, jei temperatūra yra žema. Kadangi ksilazino analgetinės savybės yra nepakankamos, atliekant skausmingas procedūras būtina naudoti kartu su vietiniais ar bendraisiais anestetikais. Vaistas sukelia įvairaus sunkumo ataksiją, todėl atliekant procedūras užpakalinėje kūno dalyje ar kastruojant stovinčius arklius, būtina naudoti apdairiai. Nors ksilazinas galėjo būti naudojamas jauniems gyvūnams, specifiniai tyrimai su Sedaxylan atlikti nebuvo. Jauniems gyvūnams vaistą reikia naudoti apdairiai ir atsižvelgus į galimą riziką. Nepaisant to, kad atlikus tyrimus su žiurkėmis, teratogeninis ar fetotoksinis poveikis nenustatytas, pirmus du vaikingumo trimestrus vaistą patartina naudoti, tik atsakingam veterinarijos gydytojui įvertinus naudos ir rizikos santykį. Negalima vaisto naudoti vėliausioje vaikingumo stadijoje, ypač karvėms ir katėms, nes ksilazinas skatina gimdos susitraukimus ir gali sukelti ankstyvą atsivedimą. Naudojant su kitomis CNS slopinančiomis medžiagomis (barbituratais, narkotizuojamosiomis medžiagomis, anestetikais, trankviliantais ir pan.) gali stiprėti CNS slopinimas, todėl būtina mažinti šių medžiagų dozes. Ksilaziną derinti su neuroleptiniais ar raminamaisiais vaistais reikia apdairiai. Ksilazino negalima naudoti kartu su simpatikomimetinėmis medžiagomis, pvz. Atsitiktinai perdozavus gali pasireikšti širdies aritmija, hipotenzija ir stiprus CNS bei kvėpavimo slopinimas, gali atsirasti traukuliai. Ksilazino poveikis tam tikrais atvejais gali būti nuslopintas naudojant priešnuodį α2-adrenerginį antagonistą atipamezolą, kurio rekomenduotinos dozės šunims ir katėms yra 0,2 mg/kg, arkliams - 0,15 mg/kg ir galvijams - 0,03 mg/kg. Ksilazino slopinamasis poveikis kvėpavimui gali būti mažinamas taikant dirbtinį kvėpavimą ir naudojant kvėpavimą skatinančius vaistus, pvz. doksapramą.
Negalima naudoti, esant stemplės nepraeinamumui, užsisukus skrandžiui, nes raumenis atpalaiduojantis vaisto poveikis pasunkina nepraeinamumo pasekmes, gali sukelti vėmimą. Negalima naudoti jaunesniems kaip 2 sav. amžiaus kumeliukams ar jaunesniems kaip 6 sav. bradikardija, praeinanti aritmija ir hipotenzija (sumažėjęs kraujospūdis). Gali sutrikti termoreguliacija, atitinkamai, sumažėti arba padidėti (priklausomai nuo aplinkos temperatūros) kūno temperatūra. Šunys ir katės ksilazino sukeltos sedacijos pradžioje vemia, ypač jei neseniai šerti. Jiems gali padidėti seilėtekis, drebėti raumenys, pasireikšti bradikardija su prieširdžių ir skilvelių blokada, hipotenzija, jautrumas stipriems išoriniams garso dirgikliams, sulėtėti kvėpavimas, katės gali imti daugiau šlapintis. Katėms ksilazinas sukelia gimdos susitraukimus, todėl gali skatinti ankstyvą kačiavimąsi. Galvijai apie 24 val., ypač skyrus didesnes ksilazino dozes, gali viduriuoti. Karvėms gali skatinti ankstyvą veršiavimąsi ir trukdo gimdoje implantuotis kiaušinėliui. Taip pat gali pasireikšti padidėjęs seilėtekis, didžiojo prieskrandžio atonija, liežuvio atonija, regurgitacija (atrijimas), išputimas, hipotermija, bradikardija, padažnėjęs šlapinimasis ir praeinantis varpos iškritimas. Gali atsirasti raumenų drebėjimas, ataksija, sunki bradikardija, sulėtėti kvėpavimas, pasireikšti dažnesnis šlapinimasis ir padidėjęs jautrumas garso ar fiziniams dirgikliams, praeinantis varpos iškritimas ir sedacijos pabaigoje - prakaitavimas. Retai arkliai gali tapti agresyvūs.
Vaistą reikia naudoti vieną kartą, švirkšti į veną, į raumenis arba po oda, atsižvelgus į gyvūno rūšį. Dozės pasirinkimas priklauso nuo pageidaujamos sedacijos stiprumo. Paprastai sedacija pasireiškia vėliau ir trunka ilgiau sušvirkštus vaisto į raumenis ar po oda nei į veną. Vaisto poveikį švirkštus į veną galima pastebėti praėjus 2 min, į raumenis ar po oda - praėjus 5-10 min. Geriausiai veikia praėjus 10 min. Nustatyta, kad didinant dozę stiprėja sedacija, kol pasiekiamas didžiausias jos laipsnis, po to didinant dozes ilgėja tik sedacijos laikas.
Kaip pasirinkti tinkamus raminamuosius vaistus?
Renkantis raminamuosius vaistus šunims, svarbu atsižvelgti į kelis faktorius:
Taip pat skaitykite: Raminamieji vs. narkotikai
- Streso priežastis: Jei tai vienkartinė situacija, pavyzdžiui, apsilankymas pas veterinarą, galite duoti vaistų tablečių arba gelio pavidalu. Ilgalaikėms stresinėms situacijoms geriau tinka antkakliai arba difuzoriai.
- Šuns jautrumas: Kai kurios katės gali netoleruoti per burną vartojamų preparatų, o kitos gali būti alergiškos preparatams, vartojamiems ant odos.
- Vaisto forma: Tabletės, kramtomosios tabletės, lašai, purškalai, difuzoriai, antkakliai ir geliai - pasirinkite formą, kurią lengviausiai pavyks duoti savo šuniui.
- Sudėtis: Ieškokite įrodymais pagrįstų komponentų: L-triptofanas, L-teaninas, magnis, B grupės vitaminai, valerijonas, melisa, omega-3, kanapių (hemp) aliejus/CBD arba feromonų analogai.
- Amžius ir sveikatos būklė: Jauniems ir seniems šunims rinkitės švelnesnes formules. Pasitarkite su veterinarijos gydytoju, jei jūsų šuo turi sveikatos problemų.
Prieš naudojant bet kokius raminamuosius vaistus, būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Kaip tinkamai naudoti raminamuosius vaistus?
Svarbu laikytis šių rekomendacijų, naudojant raminamuosius vaistus šunims:
- Laikykitės dozavimo nurodymų: Dozė turi atitikti šuns svorį.
- Stebėkite šuns reakciją: Jei pastebėjote nepageidaujamų reakcijų, nutraukite vaisto naudojimą ir kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
- Sukurkite ramią aplinką: Sušvirkštus vaistą, iki suveiks ksilazinas, gyvūnai turi būti laikomi ramioje vietoje. Rekomenduotina vėsinti gyvūną kai aplinkos temperatūra yra 25 °C ar daugiau bei šildyti, jei temperatūra yra žema.
- Atsargumo priemonės: Negalima vairuoti automobilio, nes gali pasireikšti sedacija ir pakisti kraujospūdis. Vaisto patekus ant odos, pažeista vieta gali sudirgti, pasireikšti dermatitas ar sisteminis poveikis, todėl naudojant vaistą būtina mūvėti apsaugines nepralaidžias pirštines. Patekus vaisto ant odos ar į akis, būtina plauti dideliu kiekiu vandens. Jei sudirgimas nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją. Būtina nusiimti užterštus drabužius.
Išsiskyrimo nerimo sprendimo būdai
Išsiskyrimo nerimas yra dažna problema, kuri vargina tiek šunį, tiek jo šeimininkus, tiek kaimynus. Štai keletas patarimų, kaip padėti savo augintiniui:
- Analizuokite situacijas: Išsamiai išanalizuokite situacijas, kuriose šuo niokoja namus. Geriausias variantas - atlikti analizę pagal šiuos faktorius: Atsiradimo pradžia, trukmė ir intensyvumas, šuns elgesys kai šeimininkas šalia, šuns elgesys šeimininkui išėjus ir grįžus, išsami pastebėtų požymių analizė.
- Keiskite išėjimo ir grįžimo laikus: Tikslus grafikas gali sukelti išankstinį stresą - šuo pradeda ruoštis šeimininko dingimui.
- Apribokite bendravimą prieš išeinant: Iki pasišalinant iš namų, apribokite bendravimą su šunimi bei kaskart keiskite savo veiksmų seką.
- Būkite ramūs išeidami ir grįždami: Tiek iš namų išeidavo, tiek į juos grįždavo ramiai, su Kodžiu nesisveikindavo kol tas nenusiramindavo.
- Nuvarginkite šunį prieš paliekant: Prieš palikdama namus Kodį ji nuvargindavo - su juo pažaisdavo.
- Sustiprinkite pasitikėjimą naujais šeimininkais: Kodžio, kaip ir daugumos kitų prieglaudinukų, atveju svarbiausia sustiprinti pasitikėjimą naujais šeimininkais.
- Suteikite pakankamai veiklos: Ilgai vedžioja ir duoda interaktyvių žaislų, tokių kaip kamuoliukai su viduje paslėptu maistu.
- Palikite įjungtą radiją ar televizorių: San Diege net atsirado televizijos kanalas DOGTV, skirtas specialiai šunims. Jame rodomi 3 - 6 minučių trukmės segmentai, atkreipiantys gyvūnų dėmesį. Dar vienas technologijų pasiūlymas - programinė įranga Dogsitter, kuri šuniui lojant ar staugiant įjungia įrašą su šeimininko balsu.
Nuo išsiskyrimo nerimo kenčiančio gyvūno gydymas - kompleksinis. Tam prireiks elgesio moduliacijos, o sunkesniais atvejais - ir vaistų, kuriuos paskirs veterinaras. Gydymo metu siekiama šuniui sumažinti beprotišką prisirišimą prie šeimininko (nustatyti pasitikėjimo ribas) ir išmokinti jį pabūti vieną.
tags: #raminamieji #vaistai #sunims