Įvadas
Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, kurios tikslas - atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos svarbą kiekvienam žmogui ir visai visuomenei. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra psichikos sveikata, kodėl ji svarbi, kokie iššūkiai kyla ir kaip galime ją stiprinti.
Kas yra psichikos sveikata?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) psichikos sveikatą apibūdina kaip geros žmogaus savijautos būseną, kai asmuo suvokia savo gebėjimus, gali susidoroti su įprastu gyvenimo stresu, našiai dirbti ir savo indėliu prisidėti prie bendruomenės. Tai nėra tik ligos nebuvimas, bet ir emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė. Gera psichikos sveikata leidžia mums pilnai išnaudoti savo potencialą, produktyviai dirbti, užmegzti ir palaikyti prasmingus santykius bei prisidėti prie visuomenės gerovės.
Psichikos sveikatos svarba
Gera psichikos sveikata yra būtina kiekvienam žmogui ir visai visuomenei. Štai keletas priežasčių, kodėl ji tokia svarbi:
- Asmeninė gerovė: Psichikos sveikata tiesiogiai veikia mūsų savijautą, nuotaiką, energiją ir gebėjimą mėgautis gyvenimu.
- Santykių kokybė: Gera psichikos sveikata padeda mums užmegzti ir palaikyti sveikus ir prasmingus santykius su šeima, draugais ir kolegomis.
- Darbo našumas: Psichikos sveikata daro įtaką mūsų gebėjimui susikaupti, mokytis, spręsti problemas ir būti kūrybingiems darbe.
- Fizinė sveikata: Yra stiprus ryšys tarp psichikos ir fizinės sveikatos. Psichikos sveikatos problemos gali padidinti riziką susirgti fizinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ligos, diabetas ir insultas.
- Visuomenės gerovė: Geros psichikos sveikatos bendruomenė ir visuomenė yra tolerantiškesnės pažeidžiamoms gyventojų grupėms, joms būdinga didesnė socialinė integracija. Visuomenei gera piliečių psichikos sveikata padeda siekti gerovės, solidarumo ir socialinio teisingumo. Gera psichikos sveikata prisideda prie ekonominio gerbūvio, o visuomenės psichikos sveikatos gerinimas yra naudingas tiek žmogiškuoju, tiek ekonominiu aspektais.
Psichikos sveikatos sutrikimai: faktai ir iššūkiai
Deja, psichikos sveikatos problemos yra gana dažnos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, bent 1 iš 4 žmonių nors kartą gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimą. Manoma, kad labai nemaža dirbančių žmonių dalis per visą savo darbingą amžių patiria psichikos sutrikimų ar suserga psichikos liga. Tyrimų duomenimis, net apie 20 proc. darbuotojų gali turėti psichikos sutrikimų (dažniausiai nerimo ar nuotaikos), o per visą darbingą gyvenimą šių sutrikimų simptomų gali pajusti kas antras.
Vis dėlto, nepaisant to, kad psichikos sveikatos sutrikimai yra tokie dažni, vis dar susiduriame su nemažais iššūkiais:
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus europiečių psichikos sveikatos tendencijos
- Stigma: Visuomenėje vis dar gajus neigiamas požiūris į psichikos sveikatos problemas. Žmonės, turintys psichikos sutrikimų, dažnai susiduria su diskriminacija, atskirtimi ir gėda. Visuomenėje dar daug žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, gėdijasi ir bijo, kad, atskleidę savo problemas kolegoms, rizikuotų prarasti paaukštinimo galimybę ar net darbą. Įvairių tyrimų duomenimis, tik 13 proc. žmonių jaučiasi galintys pasakyti apie savo psichikos sveikatos bėdas vadovui. Deja, stigmatizavimas paplitęs ir darbo vietose.
- Prieinamumo trūkumas: Daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, psichikos sveikatos paslaugos yra nepakankamai prieinamos. Ypač trūksta specialistų kaimo vietovėse ir mažas pajamas turintiems žmonėms. 2011 m. spalio 7 d. duomenimis, pasauliniu mastu vidutiniškai psichikos sveikatai skiriama mažiau nei 3 doleriai asmeniui per metus. „Vyriausybės iš savo menkų psichikos sveikatai numatytų lėšų didžąją dalį skiria ilgalaikei socialinei globai ir gydymui psichiatrijos ligoninėse”. „Šiandien, beveik 70 procentų psichikos sveikatos lėšų skiriama psichiatrijos institucijoms. Ataskaita taip pat nurodo kitą disbalansą. Geros psichikos sveikatos paslaugos turi orientuotis lygiaverčiai teikti pacientams tiek medikamentinį gydymą, tiek psichosocialinę pagalbą. Mažesnes pajamas turinčiose šalyse, deja, dėl resursų ir žinių trūkumo pacientai gydomi tik medikamentais. Tačiau, didelė žmonių grupė visiškai neturi priėjimo prie psichikos sveikatos paslaugų. „Beveik pusė pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kur, vidutiniškai, vienam psichiatrui (arba netgi mažiau) tenka 200 000 asmenų, sako Dr Shekhar Saxena, PSO Psichikos sveikatos ir priklausomybių departamento direktorius.
- Neatpažinimas ir nesikreipimas pagalbos: Dirbančių žmonių psichikos sutrikimai dažnai apipinami mitais, neatpažįstami, slepiami, laiku nesikreipiama pagalbos, todėl sunkėja, komplikuojasi arba tampa lėtiniai. Dauguma asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad ji būtų suteikta laiku, priimtinu būdu ir patenkintų individualius asmens poreikius.
- Nedarbo poveikis: Užimtumas ypač labai svarbus psichikos sveikatai, nes labai dažnai tai yra finansinio saugumo, socialinių kontaktų, savirealizacijos šaltinis. Nemažai tyrimų aiškiai įrodė neigiamą nedarbo poveikį psichikos sveikatai. Manoma, kad žmogui, susirgusiam depresija ar turinčiam nerimo sutrikimų, tikimybė tapti bedarbiu yra dvigubai didesnė nei sveikam. Vis dėlto kai kurie net ir rimtų psichikos sutrikimų turintys žmonės dirba aukšto funkcionavimo lygmens darbus ar užima aukštas pareigas. Be to, yra įrodyta, kad darbas yra svarbus psichosocialinės reabilitacijos komponentas, mažinantis atkryčių ir paūmėjimų skaičių ir trukmę. Žinoma, kad apytiksliai tik pusė psichikos sutrikimų turinčių žmonių dirba įvairiose profesinės veiklos srityse. Dauguma tokių žmonių norėtų dirbti, tačiau šie sutrikimai labai didina nedarbo riziką.
Kaip stiprinti psichikos sveikatą?
Yra daug būdų, kaip galime stiprinti savo ir kitų psichikos sveikatą:
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko poilsiui, miegui, sveikai mitybai ir fiziniam aktyvumui. Praktikuokite streso valdymo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai.
- Bendraukite su kitais: Palaikykite ryšius su šeima, draugais ir kolegomis. Dalyvaukite socialinėse veiklose ir ieškokite bendraminčių.
- Mokykitės naujų dalykų: Nuolatinis mokymasis ir naujų įgūdžių įgijimas padeda mums jaustis labiau pasitikinčiais savimi ir didina mūsų savivertę.
- Būkite aktyvūs: Savanoriaukite, dalyvaukite bendruomenės veikloje arba tiesiog padėkite kitiems. Tai padeda mums pasijusti naudingais ir reikalingais.
- Kreipkitės pagalbos: Jei jaučiate, kad jums sunku susidoroti su savo emocijomis, nedvejokite kreiptis pagalbos į specialistą. Dauguma asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad ji būtų suteikta laiku, priimtinu būdu ir patenkintų individualius asmens poreikius. Neleiskite, kad stigma paveiktų pasitikėjimą savimi ar sukeltų gėdos jausmą. Galite klaidingai manyti, kad jūsų būklė yra asmeninio silpnumo požymis ar kad turėtumėte sugebėti tai valdyti savarankiškai.
- Švieskite ir informuokite: Žinios ir suvokimas yra veiksmingos stigmatizavimo mažinimo priemonės. Dalykitės žiniomis. Kai girdite žmones sakant neteisingus dalykus apie psichikos ligas, dalykitės tuo, ką žinote. Pradėkite nuo vadovų. Skatinkite vyresniuosius vadovus psichikos sveikatos srityje parodyti lyderystę.
- Palaikykite kitus: Palaikykite savo kolegas. Ieškokite palaikymo. Vienas iš būdų - forumai, kuriuose galite išreikšti savo mintis apie darbą ar asmeninį gyvenimą. Pasidomėkite faktais. Kalbėkite oriai ir pagarbiai.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos veiksniai
Taip pat skaitykite: Piliečių teisės psichikos sveikatos srityje