Įvadas
Europoje, kaip ir Lietuvoje, stebimos ryškėjančios gyventojų senėjimo tendencijos, kurias lemia mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Ši demografinė transformacija kelia naujų iššūkių sveikatos priežiūros sistemoms, ypač psichikos sveikatos srityje. Straipsnyje apžvelgiama vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos statistika Europoje, atkreipiant dėmesį į paplitusias problemas, rizikos faktorius ir galimus sprendimo būdus.
Depresijos paplitimas Europoje: lyginamoji analizė
Remiantis 2019 m. Europos sveikatos apklausos duomenimis, prieš COVID-19 pandemiją, depresijos lygis Europoje skyrėsi tarp šalių. Prancūzijoje depresijos lygis buvo aukščiausias - apie 11 proc. gyventojų patyrė depresijos simptomus. Ši analizė, atlikta Prancūzijos sveikatos ir socialinių reikalų ministerijų statistikos padalinio (DREES), apėmė jaunų ir vyresnių amžiaus žmonių grupes.
Tyrimo autorė Lisa Troy nurodė, kad analizės metu buvo vertinama, ar asmuo per pastarąsias dvi savaites patyrė depresijai būdingus požymius, remiantis keliais kriterijais. Ši analizė atlikta atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuose tyrimuose buvo atkreiptas dėmesys į didėjančią psichikos sveikatos krizę, ypač tarp jaunų žmonių Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse, praėjus keleriems metams po COVID-19 pandemijos.
Įdomu, kad didžiausias depresijos lygis buvo Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse. Pietų ir Rytų Europoje depresija rečiau pasitaikė tarp jaunesnių žmonių, tačiau dažnesnė tarp 70 metų ir vyresnių asmenų. Pavyzdžiui, Portugalijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje depresijos lygis tarp vyresnio amžiaus asmenų viršijo 15 proc.
Situacija Baltijos šalyse
Lietuvoje depresijos lygis tarp senjorų (8,6 proc.) buvo panašus į Latvijos rodiklius (9 proc.), tačiau mažesnis nei Estijoje (13,8 proc.). Bendras depresijos lygis Lietuvoje atitinka 5,1 proc.
Taip pat skaitykite: Vienišumo iššūkiai vyresniame amžiuje
Rizikos faktoriai ir pažeidžiamumas
Apklausos duomenimis, vyresnio amžiaus moterys dažniau sirgo depresija nei vyresnio amžiaus vyrai. Taip pat nustatyta, kad depresija labiau linkę sirgti europiečiai, kurie pranešė apie prastą sveikatą. Tyrimo autoriai teigia, kad šis ryšys paaiškinamas tuo, jog Rytų ir Pietų Europos šalyse daugiau vyresnio amžiaus žmonių nurodė turintys prastą sveikatą.
Psichikos sveikatos iššūkiai senėjančioje Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, senėja populiacija, o tai sukelia didesnį lėtinių ligų paplitimą. Širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys bei cukrinis diabetas tampa vis dažnesni. Nors kai kurie gyventojai vis labiau renkasi sveikesnį gyvenimo būdą, ne visi turi vienodas galimybes pasinaudoti sveikatos paslaugomis.
Lietuvos sveikatos priežiūros sistema nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems. Tačiau išlieka nemažai iššūkių, tokių kaip finansavimas, specialistų trūkumas ir infrastruktūros atnaujinimas. Psichikos sveikatos klausimai taip pat tampa vis svarbesni, ypač po COVID-19 pandemijos, kuri išaugino streso, nerimo ir depresijos atvejų skaičių.
Gyvenimo trukmė ir pagrindinės mirties priežastys
Gyventojų gyvenimo trukmė Lietuvoje pamažu didėja, tačiau tarp vyrų ir moterų vis dar yra skirtumų. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekia apie 74 metus, o moterų - 81 metus. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje, sudarančia apie 50% visų mirčių.
Psichikos sveikatos problemos jaunimo tarpe
Tyrimai rodo, kad depresija ir nerimas dažnai diagnozuojami jaunimo tarpe. Tai gali būti susiję su įvairiomis socialinėmis problemomis, ekonominėmis krizėmis bei pandemijos pasekmėmis. Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, depresijos lygis jaunimo tarpe buvo mažiausias - 4,5 proc., tuo tarpu Latvijoje - 5,4 proc., o Estijoje - 6,6 proc. Tačiau šalyse, kuriose depresija tarp jaunų žmonių buvo didesnė, ji buvo susijusi su socialine izoliacija, profesinės veiklos neturėjimu ar mokyklos nelankymu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos psichikos sveikatos politika
Teigiamos tendencijos ir iššūkiai
Profilaktinė medicina tampa vis labiau vertinama, o žmonės aktyviau rūpinasi savo fizine forma. Taip pat pastebime, kad žmonės aktyviau rūpinasi savo fizine forma. Sportas ir fiziškai aktyvus laisvalaikis tampa vis populiaresni, o tai teigiamai veikia bendrą sveikatos būklę. Psichikos sveikatos klausimai taip pat lieka aktualūs. Tačiau džiugina tai, kad vis daugiau žmonių pasiryžta kalbėti apie šias problemas ir kreipiasi pagalbos į specialistus. Technologijų pažanga sveikatos sektoriuje taip pat keičia situaciją. Be to, auga sąmoningumas apie sveiką mitybą. Daugiau žmonių renkasi ekologiškus produktus ir sveikesnius maisto pasirinkimus. Tačiau, nepaisant teigiamų pokyčių, Lietuvoje išlieka ir nemažai iššūkių. Lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei diabetas, paplitimas vis dar didelis. Galiausiai, prieinamumo klausimas sveikatos paslaugoms išlieka aktualus.
Sveiko senėjimo strategijos
Europos ir pasaulio organizacijose formuojamos “Sveiko senėjimo” strategijos, kurios pagal Pasaulio sveikatos organizaciją apima funkcinio pajėgumo, užtikrinančio gerovę vyresniame amžiuje, ugdymo ir palaikymo procesą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių (60+) gyvena vieni. Vienas iš penkių neturi į ką kreiptis pagalbos ištikus bėdai, o socialinio įsitraukimo rodikliai yra triskart mažesni, nei Europos vidurkis.
Psichikos sveikatos sutrikimų rizikos faktoriai
Higienos instituto duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimai 2018m. užėmė pirmą vietą po kraujotakos sistemos ligų 65m. ir vyresnių moterų grupėje, o depresijos simptomus jaučia kas penktas vyresnio amžiaus žmogus. Psichikos sveikatos sutrikimų rizikos faktoriai yra įvardyti moksliniuose tyrimuose, tarp jų ir lėtinės ligos, neįgalumas, prastas miegas, nevisavertė mityba, alkoholio vartojimas, vienišumas ir socialinė izoliacija. Dalis šių rizikos faktorių galėtų būti išvengiami, sutelkus sveikatos bei socialinės apsaugos resursus, vykdant išplėstines ir inovatyvias prevencijos programas bei užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą.
Savižudybių statistika
Statistika negailestingai teigia, kad tarp Europos šalių Lietuvoje vis dar didžiausias savižudybių skaičius. Šalyje vis daugėja psichikos sutrikimų ir ligų atvejų. Moterų psichinė sveikata 1,5 karto labiau pažeidžiama nei vyrų.
Depresijos simptomai
Tai labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo). Depresijos apimti žmonės netenka susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau buvo malonūs. Jie nebegali prisiversti eiti į darbą, jaučiasi kalti ir nepilnaverčiai.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas vyresniame amžiuje: ką reikia žinoti
Kiti galimi depresijos simptomai:
- Liūdesys (depresinis liūdesys gali pasireikšti kartu su beviltiškumu ir tuštumo jausmu. Galite pastebėti, jog nepriklausomai nuo jūsų pastangų, tiesiog negalite sukontroliuoti savo negatyvių minčių.
- Kaltė (sunkia depresija sergantys žmonės gali jaustis beverčiai ir bejėgiai.
- Dirglumas (dėl šio simptomo galite jaustis pikti, nekantrūs ar neramūs.
- Psichiniai simptomai (jei sunkiai susikaupiate, priimate sprendimus ar atsimenate detales, tai galėtų būti depresijos požymiai.
- Energijos praradimas (jei jums depresija, gali būti, jog visą laiką jausitės pavargę.
- Susidomėjimo praradimas (paplitęs depresijos simptomas yra nesidomėjimas maloniais dalykais, tokiais kaip seksas, hobiai ar socialiniai ryšiai.
- Apetito pokyčiai (dėl depresijos galima pradėti valgyti per daug arba per mažai. Įspėjamuoju ženklu galima laikyti kūno masės padidėjimą daugiau nei 5 proc.
- Mintys apie savižudybę (noras save žaloti yra rimtas depresijos simptomas ir į jį būtina žiūrėti rimtai.
Pagalba ir parama
Psichikos sveikatos sutrikimai - tai rimti susirgimai, kuriuos būtina gydyti. Psichologo, psichiatro konsultacija Jonavos r. psichikos sveikatos centre, adr.Žeimių g. Pedagoginė psichologinė tarnyba teikia nemokamas paslaugas Jonavos rajono asmenims nuo 3 iki 18 metų (turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, jei mokosi), adr. Kauno g. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras, teikia nemokamas paslaugas krizę išgyvenantiems žmonėms (smurto aukos ir kt.), adresas: Vasario 16-osios g. (8-349)54722; El. p. Prie Neries Anoniminių alkoholikų grupė, adr. J. Basanavičiaus g.
Prioritetai ir iššūkiai
2013 m. spalio mėn. Vilniuje vyko konferencija „Psichikos sveikata: iššūkiai ir galimybės“ - ekspertinis pirmininkavimo ES Tarybai renginys. Ypatingu prioritetu išlieka vaikų ir jaunimo psichikos sveikata, o dabartinėje senėjančioje Europoje nepraranda aktualumo vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problemos.
Senėjimo įtaka psichikos procesams
Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, labai svarbu prailginti vyresnio amžiaus žmonių sveiką ir darbingą amžių bei sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei, savarankiškumui. Senstant sulėtėja visi psichikos procesai, ypač mąstymas, mažėja domėjimasis įvairiais gyvenimo aspektais, susilpnėja atmintis, atsiranda energijos bei poreikių mažėjimas. Taip pat vargina bendri negalavimai - silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, galvos, širdies skausmai, apetito, svorio pokyčiai. Išsivysčius sutrikimui, išryškėja įvairūs psichikos būklės pokyčiai.
Reikia pažymėti, kad psichikos sveikatos sutrikimus nustatyti nėra lengva, nes jie vystosi lėtai, dažnai būna persipynę su somatinėmis ligomis. Depresijos epizodas - vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų tarp pagyvenusių žmonių. Depresiją vyresniame amžiuje gali sukelti fiziologiniai senėjimo pokyčiai, netektys, dažnas stresas, vienatvė, daugelis somatinių ligų, taip pat socialinės priežastys (skurdas, socialinė dezintegracija).
Intervencijos ir prevencija
Vyresnio amžiaus žmonių įgūdžių mokymo veiklos - švietimas ir įgūdžių mokymas, vykdant individualias ar šeimos konsultacijas bei paramos grupės - veiksmingai mažina psichologinį stresą, depresijos simptomus, gerina gyvenimo kokybę. Ypatingą dėmesį skiriant pykčio ir kitų emocijų valdymui, ypač sumažėja depresijos simptomų bei padidėja savarankiškas neigiamo mąstymo valdymas. Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos raštingumo didinimas, jų aktyvus dalyvavimas sveikatos mokymo ir sveikatinimo renginiuose, bendruomenės veikloje yra sveiką senėjimą nulemiantis veiksnys.
Labai svarbios psichosocialinės intervencijos (priemonės, mažinančios veiklos apribojimus dėl fizinės sveikatos problemų) pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių fizinės sveikatos suvaržymų. Šių programų pagrindas - suteikti informaciją apie esamą socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros specialistų pagalbą. Vyresnio amžiaus asmenims labiausiai priimtinas yra tiesioginis informacijos teikimo būdas, kai jie gali pasikalbėti su asmeniu, informuojančiu apie paslaugą.
Visuomeninė veikla. Šių priemonių svarbiausias tikslas - gerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą, stiprinant socialinius ryšius ir vykdyti socialinę veiklą. Visuomeninės veiklos programos mažina izoliaciją, minčių apie savižudybę bei depresijos ir savižudybių paplitimą, pagerina depresijos atvejų nustatymą bei gydymą. Organizuojant savipagalbos paslaugas vyresnio amžiaus asmenims, šios paslaugos gali būti teikiamos į(si)traukiant į savanorišką veiklą.
Stigma ir pagalbos kreipimasis
Skaičiuojama, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turi daugiau nei 16 proc. Europos regiono gyventojų. Panašią statistiką galima matyti ir Lietuvoje - Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Visų jų oficialioje statistikoje nerasite - psichikos sveikatos sunkumus patiriantys, bet pagalbos nesikreipiantys žmonės nepatenka į statistiką, todėl psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių skaičius gali būti dar didesnis.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi ir atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai. Dalis žmonių tiesiog ignoruoja savo simptomus, nesuvokdami, kad jie gali būti rimtos problemos ženklas.
Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus.
Vyresnio amžiaus žmonių pažeidžiamumas
Higienos instituto pateiktoje „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo Lietuvoje“ ataskaitoje nurodoma, kad moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Tokie skirtumai gali būti paaiškinami skirtingais socialiniais, kultūriniais ar biologiniais veiksniais. Neatmetant to, kad dėl įsigalėjusios stigmos vyrams gali būti sunkiau pripažinti problemą ir ieškoti pagalbos. Tarp visų Lietuvos gyventojams nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai būna nustatoma depresija, taip pat demencija. Kiek rečiau - psichologinės raidos sutrikimai bei šizofrenija, šizotipiniai sutrikimai, kliedesiniai sutrikimai.
Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų.
Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiųjų miestų jaunoji karta aktyviau įsitraukia į psichikos sveikatos stiprinimo veiklą ir plečia savo psichikos sveikatos žinias. Jauni žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos sunkumais, yra nusiteikę rinktis profesionalią psichologinę pagalbą. Tam įtakos turi internete esančios informacijos gausa, įvairūs straipsniai, tyrimai ar socialiniuose tinkluose paviešinti asmeniniai išgyvenimai, suteikiantys šiuolaikiniam žmogui daug informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus. Tačiau psichikos sveikatos stigmatizavimas vis dar būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Situacija išties sudėtinga, mat vyresnio amžiaus gyventojai yra mažiausiai aktyvūs visuomenėje, patenkantys į didžiausią rizikos grupę susidurti su tokiais sutrikimais kaip depresija ar demencija. Tačiau dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir tai lemiančios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos, jiems vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu.
Kaip stiprinti psichikos sveikatą?
Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis:
- Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
- Socialinių ryšių stiprinimas. Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
- Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba. Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų.
- Protinė veikla. Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją. Nauji įgūdžiai, pvz., užsienio kalba ar muzika, stimuliuoja smegenis, o taip pat suteikia senjorams naujų pasiekimų stimulą.
- Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas. Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
- Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas. Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos. Labai svarbu didinti ir pagalbos paslaugų prieinamumą užtikrinant, kad senjorai žinotų, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
- Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas. Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Šių veiksmų integravimas į senjorų kasdienybę galėtų padėti ne tik pagerinti jų psichikos sveikatą, bet ir suteiktų džiaugsmo bei prasmės jausmą kasdieniame gyvenime.
tags: #vyresnio #amziaus #zmoniu #psichikos #sveikata #europoje