Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname streso, nerimo ir įtampos, psichikos sveikata tampa vis aktualesnė. Tai ne tik psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė. Psichikos sveikata yra sudėtinga sąvoka, apimanti įvairius aspektus, kurie lemia žmogaus emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę.
Psichikos Sveikatos Samprata ir Jos Komponentai
Psichikos sveikata apima keletą pagrindinių komponentų, kurie kartu užtikrina visapusišką asmens gerovę:
- Emocinė gerovė: Tai gebėjimas jausti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Emocinis stabilumas ir gebėjimas tinkamai reaguoti į įvairias situacijas yra būtini psichikos sveikatai.
- Psichologinė gerovė: Tai gebėjimas aiškiai mąstyti, priimti sprendimus, spręsti problemas ir mokytis. Kognityviniai gebėjimai ir psichologinis atsparumas padeda žmogui susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
- Socialinė gerovė: Tai gebėjimas užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, jaustis priklausantiems bendruomenei ir atlikti socialinius vaidmenis. Socialinė parama ir ryšiai su kitais žmonėmis yra labai svarbūs psichikos sveikatai.
Dažniausi Psichikos Sveikatos Sutrikimai
Psichikos sveikatos ligos ir sutrikimai yra plačiai paplitę visame pasaulyje. Jie gali paveikti žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį, taip pat jo gebėjimą susidoroti su kasdieniškomis užduotimis. Keletas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų:
- Depresija: Tai nuotaikos sutrikimas, pasižymintis liūdesio, bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmais. Depresija gali paveikti žmogaus miegą, apetitą ir energijos lygį.
- Nerimo sutrikimai: Tai dažniausia psichikos sveikatos sutrikimų grupė. Jie pasižymi pernelyg dideliu nerimu ir baime, kurie gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys ir kvėpavimo sutrikimai.
- Bipolinis sutrikimas: Tai nuotaikos sutrikimas, pasižymintis kraštutiniais nuotaikų svyravimais, nuo manijos iki depresijos.
- Valgymo sutrikimai: Tai psichikos sveikatos sutrikimai, kurie neigiamai veikia žmogaus santykį su maistu ir kūnu. Dažni valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija ir nervinė bulimija.
- Psichoziniai sutrikimai: Tai psichikos sveikatos sutrikimai, kurie sukelia ryšio su realybe praradimą. Dažnas psichozės sutrikimas yra šizofrenija.
Svarbu pažymėti, kad tai tik keletas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų. Kiekvienas žmogus gali patirti skirtingus simptomus ir sunkumus, todėl svarbu kreiptis į specialistą, jei jaučiate, kad jūsų psichikos sveikata blogėja.
Psichikos Sveikatą Lemiantys Veiksniai
Psichikos sveikata nulemiama dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių. Šie veiksniai gali būti skirstomi į kelias pagrindines grupes:
Taip pat skaitykite: Svarbūs psichikos sveikatos veiksniai
Biologiniai Veiksniai
Genetinis polinkis į tam tikras psichines ligas, smegenų chemija ir hormonų pusiausvyra vaidina svarbų vaidmenį psichinės sveikatos būklėje. Pavyzdžiui, šeimose, kuriose yra sergančiųjų depresija, rizika susirgti šia liga yra didesnė. Smegenų neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, disbalansas taip pat gali turėti įtakos nuotaikai ir emocinei būklei.
Psichologiniai Veiksniai
Ankstyvoji vaikystės patirtis, asmenybės bruožai ir streso valdymo gebėjimai taip pat daro didelę įtaką psichinei sveikatai. Trauminės patirtys vaikystėje, tokios kaip smurtas ar nepriežiūra, gali padidinti riziką susirgti psichikos sveikatos sutrikimais vėliau gyvenime. Asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas ar pesimizmas, taip pat gali turėti įtakos psichikos sveikatai.
Socialiniai Veiksniai
Socialinė parama, gyvenimo sąlygos ir galimybės taip pat turi įtakos psichinei sveikatai. Žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius ir gyvenantys saugiose bei palaikančiose aplinkose, dažniau jaučiasi laimingi ir sveiki. Socialinė izoliacija, skurdas ir diskriminacija gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą.
Aplinkos Veiksniai
Tokie aplinkos veiksniai kaip oro tarša, triukšmas ir smurtas taip pat gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Gyvenimas triukšmingoje ar užterštoje aplinkoje gali sukelti stresą ir nerimą, o smurtas ir nesaugumas gali sukelti traumą ir psichologinius sunkumus.
Svarbu pažymėti, kad psichinę sveikatą veikia ne vienas atskiras veiksnys, bet jų tarpusavio sąveika. Skirtingiems žmonėms įvairūs veiksniai gali turėti skirtingą poveikį. Todėl svarbu atsižvelgti į visus šiuos veiksnius, siekiant suprasti ir gerinti psichinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Gyvenimo Būdo Įtaka Psichikos Sveikatai
Mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelės įtakos psichikos sveikatai. Sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti psichikos sveikatos sutrikimų ir pagerinti bendrą savijautą.
Mityba
Sveika ir subalansuota mityba aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis smegenų veiklai. Vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai ir liesi baltymai turėtų sudaryti didžiąją dalį jūsų mitybos. Svarbu vengti perdirbto maisto, saldžių gėrimų ir riebalų, kurie gali neigiamai paveikti nuotaiką ir energijos lygį.
Miegas
Pakankamas miegas yra būtinas smegenų poilsiui ir atsistatymui. Suaugusieji turėtų miegoti 7-8 valandas per parą. Miego trūkumas gali sukelti dirglumą, nuovargį ir sunkumus susikaupti.
Fizinis Aktyvumas
Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina nuotaiką, mažina stresą ir stiprina savivertę. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, natūralių nuotaiką gerinančių medžiagų, išsiskyrimą.
Alkoholio ir Narkotikų Vartojimas
Alkoholio ir narkotikų vartojimas gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Šių medžiagų vartojimas gali sukelti depresiją, nerimą ir psichozę. Svarbu vengti šių medžiagų arba vartoti jas saikingai.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Rūkymas
Rūkymas kenkia smegenims ir gali padidinti depresijos bei nerimo riziką. Jei rūkote, svarbu pasikalbėti su savo gydytoju apie metimo rūkyti galimybes.
Socialiniai Ryšiai
Stiprūs socialiniai ryšiai yra būtini gerai psichinei sveikatai palaikyti. Bendravimas su draugais ir šeima, dalyvavimas bendruomenės veikloje ir savanorystė gali padėti jaustis priklausantiems ir palaikomiems.
Streso Valdymas
Stresas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, tačiau svarbu išmokti jį valdyti tinkamai. Streso valdymas gali apimti meditaciją, jogą, kvėpavimo pratimus ir kitas atsipalaidavimo technikas.
Svarbu atsižvelgti į visus šiuos gyvenimo būdo ypatumus, siekiant sukurti sveikesnę emocinę aplinką. Maži pokyčiai gyvenimo būde gali turėti didelės įtakos psichikos sveikatai.
Psichikos Sveikata Pandemijos Metu
COVID-19 pandemija sukėlė įvairių iššūkių ir sunkumų, kurie neigiamai paveikė žmonių psichinę sveikatą. Literatūroje nurodoma, kad per COVID-19 pandemiją psichinės sveikatos problemų vis daugėja. Teigiama, kad šių sveikatos problemų augimą skatina ilgėjantis karantino laikotarpis, mažėjančios žmonių poilsio galimybės, stiprėjančios finansinės problemos. Paskelbtas karantinas sukėlė įvairių iššūkių ir sunkumų: darbas ir ugdymas nuotoliniu būdu, vienatvės jausmas, sumažėjusios pajamos ar darbo netekimas, neigiamos informacijos srautas ir kt. COVID-19 visame pasaulyje sutrikdė iki tol nusistovėjusias socialines normas, gyvenimo įpročius, visuomenės nariai susiduria su įvairias ribojimais, nuolatine rizika užsikrėsti COVID-19, o tai turi neigiamą poveikį jų socialiniam gyvenimui, finansinei padėčiai, ilgai besitęsianti pandemija ir viruso plitimas daugeliui visuomenės narių kelia stresą dėl kurio intensyvumo vėliau patiriamas ir perdegimas.
2020 m. vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai vykdė lietuvių psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip koronaviruso krizė paveikė žmonių psichologinę savijautą Lietuvoje ir kaip veiksmingiau jiems padėti. Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės buvo vienaip ar kitaip paveikti įvairių su pandemija susijusių problemų. Didelė dalis tyrimo dalyvių jautė stiprią baimę, nerimą, liūdesį ar vienatvę. Mokslininkai atliktu tyrimu taip pat siekė išsiaiškinti, kas lietuviams labiausiai padeda kovojant su pandemijos metu kylančiais psichologiniais sunkumais ir dalijasi rekomendacijomis, kokie pagalbos sau būdai gali būti veiksmingi mažinant kylantį nerimą.
Lietuvoje griežtėjant ribojimams dėl COVID-19, psichologai ragina atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichologinę sveikatą. Pandemijos metu ypatingai svarbu išlikti fiziškai aktyviais. Nutukimas ir fizinio aktyvumo trūkumas gali būti sunkesnių simptomų ir komplikacijų atsiradimą bei mirtingumą lemiantys veiksniai užsikrėtus COVID-19 liga. Blogėjant psichinei sveikatai kyla miego problemos bei prastėja miego kokybė, kuri nurodoma kaip esminis psichinės sveikatos elementas. Nurodoma, kad nerimas ir depresija susiję su miego sutrikimais.
Socialinis Kapitalas ir Psichikos Sveikata
Tyrimai rodo, kad socialinis kapitalas, apimantis artimus ryšius su šeima, draugais ir bendruomene, yra svarbus psichikos sveikatos veiksnys. Kuo daugiau turime artimų žmonių, su kuriais galime išsikalbėti, tuo didesnis mūsų socialinis kapitalas. Net 60 proc. artimų žmonių turinčių vyrų ir 58 proc. moterų teigė esantys geros sveikatos ir tik 6,7 proc. vyrų ir 9 proc. moterų ja skundėsi. Tarp neturinčių artimų žmonių gera sveikata gyrėsi tik 47 proc. vyrų ir 35 proc. moterų, skundėsi bloga sveikata 18,4 proc. vyrų ir 25 proc. moterų.
Sociologas pastebi, kad ypač ryškus šis skirtumas tarp vyresnių nei 50 metų žmonių. Net 42 proc. tokių respondentų, neturinčių su kuo pasikalbėti, skundėsi bloga sveikata. Tarp turinčiųjų artimuosius tokių buvo tik 22 proc. Tuo tarpu iki 50 m. artimų žmonių buvimo ar nebuvimo poveikis nėra toks žymus subjektyviai sveikatai. Moterų rizika turėti sveikatos negalavimų didėja ir tuo atveju, jei jos į klausimą, ar turi artimų žmonių, atsako neapibrėžtai - esą kartais jų būna, o kartais - ne. Vyrų rizika statistiškai reikšminga tik aiškiai apibrėžtoje situacijoje.
Vyrams svarbus pripažinimas, moterims - bendravimas. Vyrai, kurių psichologinės paramos prašė kiti, geriau vertino savo sveikatą nei tokios pačios moterys. Kita vertus, vyrai visais atvejais sveikatą vertina geriau, todėl vienareikšmiai sunku pasakyti, ar jų kūno būklė iš tiesų yra geresnė, ar čia veikia lyčių stereotipai ir vyriškumo samprata, neleidžianti jiems prisipažinti sunegalavus. Panašūs rezultatai gauti ir pateikus klausimą, ar respondentai turi žmonių, prie kurių galėtų šlietis nelaimės atveju. Tiek vyrų, tiek moterų atsakymų ir sveikatos santykis buvo statistikai reikšmingas. Neturinčių prie ko šlietis ištikus bėdai arba neturinčių artimų žmonių respondentų blogos sveikatos rizika buvo beveik dvigubai didesnė. Be to, moterys savo sveikatą vertino blogiau net tuomet, kai nebūdavo tikros, ar turi pagalbos ramstį bėdoje. Lygiai taip pat subjektyvią moterų sveikatą veikia ir abejonė dėl artimų žmonių. Vyrai blogiau jaučiasi tik tuo atveju, jei tokių žmonių iš tiesų nėra.
Dar akivaizdžiau artimų ryšių ir sveikatos ryšys atsikleidė per klausimą, ar žmogus jaučiasi vienišas. Tarp vienišų vyrų savo sveikatą kaip gerą įvardijo tik 30,5 proc. moterų - 19 proc., tarp nesijaučiančių nevienišais - atitinkamai 68 ir 55,9 proc. Bendras vyrų ir moterų vidurkis atitinkamai - 23,7 ir 62 proc. Tai labai tiesus klausimas, kuris palietė net jauniausiąją kartą. Jei šie respondentai nesijautė prasčiau neturėdami artimų žmonių, šįkart beveik 5 proc. prisipažinusiųjų esantys vieniši įvardijo ir prastesnę sveikatos būklę. Kaip gerą savo sveikatą įvardijo 93,7 proc. nevienišų ir 67,4 proc. vienišų 18-29 metų respondentų. Vyresnių nei 50 metų grupėje šie rodikliai - atitinkamai 21,9 ir 4,8 proc.
Dar vienas socialinio kapitalo elementas - pasitikėjimas kitais žmonėmis. 51,5 proc. respondentų, manančių, kad dauguma žmonių galima pasitikėti, savo sveikatą įvardijo kaip gerą ir labai gerą, 36,7 proc. - kaip vidutinę. Nepasitikinčių žmonėmis grupėje šis skaičius siekė atitinkamai 42,1 ir 42,6 proc. Kitai žmonėmis nepasitikinčios moterys statistiškai dažniau skundėsi prasta sveikata nei vyrai.
"Iškūnyta" Savimonė ir Liūdesys
Tyrimų rezultatai rodo, kad psichikos sveikata labai priklauso nuo individo kūno, proto ir dvasios vientisumo savivokos, kuri dar įvardijama kaip „įkūnyta“ savimonė. Nustatyta, kad šio vientisumo praradimas yra tiesiogiai susijęs su padidėjusia prastesnės psichikos sveikatos ar net psichikos ligų (depresijos ir šizofrenijos) rizika. Specialistai šį reiškinį vadina „iškūnytos“ savimonės būsena. „Iškūnyta“ savimonė - tai psichoanalitinė kategorija, kai žmogus priverstas būti dviprasmiškoje situacijoje. Kitaip tariant, jis negali elgtis taip, kaip norėtų. Tai savotiškas žmogaus susidvejinimas, kai žmogus turi būti tokiu, koks nėra iš tiesų. Dėl šio susidvejinimo jis tarsi atsiriboja nuo savęs ir ima save suvokti iš šono.
Tyrimas parodė, kad net 69,4 proc. vyrų ir 66,1 proc. moterų, priklausančių blogos sveikatos grupei, nurodė negalintys atsikratyti liūdesio net padedami draugų ar šeimos. Anot V. Leonavičiaus, tyrimo rezultatai patvirtino prielaidą apie glaudų subjektyviosios sveikatos sąryšį su „iškūnytos“ savimonės simptomais. Vyrų ir moterų, turinčių „iškūnytos“ savimonės simptomų, blogos sveikatos rizika net 2 kartus didesnė nei respondentų, neturinčių šių simptomų.
Šeimos Svarba Psichikos Sveikatai
Šeimos klausimas išlieka labai svarbus šiandien. Čia formuojami mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo pamatai bei vertybės, kurios išlieka ilgam ir daro įtaką ne tik gyvenimui, bet ir sveikatai. Laimingi tie, kurie turi savo širdžiai brangius ir artimus žmones, kuriems rūpi jie patys, ir gali prasmingai dalinti save. Kaip žinia, pasirūpinti kitu visada yra lengviau, negu savimi, galimybė mylėti artimą būna lengvesnė, nei meilė sau pačiam. Laimingi tie, kurie turi šeimas ir tikrai brangių žmonių ratą. Tai vertybė.
Žmogus pašauktas į gyvenimą, kad galėtų juo dalintis, tik dvasinių mainų dėka įgyti bei kaupti dvasinius turtus. Jie, skirtingai nuo materialių gėrybių, didėja visada, kada atiduodi. Tokie yra dvasingumo pagrindiniai dėsniai. Jais vadovautis yra sveika, nes jie veikia, net jeigu jų ir nepaisoma. Suaugę ir subrendę žmonės gyvena šeimose. Čia ne tik sugyvenami vaikai, bet atsiranda galimybė ugdyti bei puoselėti daugybę savo paties žmogiškų jausmų, juos tobulinti ir tuo pačiu dvasiškai augti, bei tobulėti jau dviese. Vaikystėje išmokę žaisti lėlėmis, bei mamas ir tėvelius, suaugę žmonės įgyja galimybę žaidimus paversti tikrove.
Vis agresyviau keliamas šeimos nuvertinimas yra neapskaičiuotas ir rizikingas. Kad ir kaip save apgaudinėtume, ir kaip besiteisintume, vis tiek žmonės suranda būdą, kaip išreikšti, jog vis tik nori gyventi šeimoje, rūpintis ir rūpėti. Bet kurie šeiminiai nesklandumai, šeimos narių problemos adekvačiai sukelia nemigą, galvos skausmus, ar kitus simptomus, parodančius, kad rūpestis yra. Šeimos nariui niekada nepasakysi: tavo problema, tu ir spręsk. Sakome: ką aš galiu padaryti, kad padėčiau. Arba netgi nesakoma, bet daroma. Gyvenimas pilnoje ir pilnavertėje šeimoje yra stabilios psichikos pagrindas ir galimybė asmenybei augti bei dvasiškai tobulėti.
Šeima tai pirmiausia gyvenimas ne vienumoje, gyvas žmogus gyvena šalia, tenka domėtis, kuom gi jis gyvena, kokios mintys, rūpesčiai ar džiaugsmai jo širdį valdo. Reikalingas empatijos jausmas, kada savąjį žmogų imi pažinti iš žvilgsnio, balso tono, noro ar nenoro kalbėtis, iš kvapo ar judesio. Ir dar daug šeiminės abėcėlės ženklų išmokstama perskaityti. Formuojama šeiminė aura, atmosfera, jausmas. Tenka kalbėtis, klausti, klausytis, atsakyti, šypsotis. Šeimoje perteikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės. Šeimos ryšiai ir tėvų bendravimo su vaiku stilius yra pirmasis ir įtakingiausias socialinių įgūdžių formavimo modelis. Vaiko elgesio bei emocijų išraiškos sunkumai dažnai priklauso nuo santykių šeimoje. Šeima vaikui kaip tvirtovė, kurioje užtikrinamos jo moralinės ir materialinės teisės, socialinė gerovė.
Tik šeimoje galima užtikrinti pagrindines Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatas: teisę į gyvybę, teisę į visavertį gyvenimą, teisę dalyvauti kultūrinėje ir meninėje veikloje, teisę būti ginamam nuo smurto ir išnaudojimo. Mes privalome užtikrinti, kad vaiko interesai būtų svarbiau už viską: teisė į švietimą, sveikatos apsaugą, teisė į saugią ir mylinčią aplinką neturi būti teorinės. Svarbiausia - skirti vaikui pakankamai laiko. Labai svarbu - kalbėtis apie tai, ką vaikas daro, mato. Daugelis tėvų neįvertina žiniasklaidos grėsmės, nes yra įsitikinę, kad ji nepalies vaikų iš gerų šeimų. . Paaiškėjo, kad tai netiesa. Be to, gerų šeimų vaikai ilgiau žiūri televiziją, todėl jiems pavojus yra netgi didesnis.
Sveikas Gyvenimo Būdas Šeimoje
Sveikas gyvenimo būdas padeda šeimai patirti gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų nuomone, pagrindiniai šeimos sveikatą lemiantys veiksniai yra mityba, neinfekciniai susirgimai ir fizinis aktyvumas. Mokslininkų įrodymais pagrįsti faktai rodo, kad nuo šeimos mitybos įpročių priklauso jos narių sveikata. Mityba bei atskiri jos komponentai - maisto medžiagos, jų trūkumas ar perteklius, maitinimosi režimas, maisto konsistencija, temperatūra, teršalai, mikroorganizmai ir kiti faktoriai lemia gyventojų sveikatą. Pasaulio visuomenės sveikatos specialistų teigimu, daug sveikatos problemų galima išspręsti, jei kiekvienas šeimos narys laikytųsi sveikos mitybos principų - nuosaikumo, įvairumo, balanso.
Fizinis aktyvumas - tai viena sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių ir geriausias vaistas nuo visų ligų, padedantis jaunimui normaliai fiziškai vystytis. Yra žinoma, kad nepakankamas judėjimas trikdo vaikų augimą ir vystymąsi, mažina jų organizmo atsparumą, prisitaikymo prie aplinkos galimybes, sudaro palankias sąlygas įvairiems funkciniams sutrikimams ir ligoms. Judėjimas - gyvybiškai svarbi, biologinė žmogaus reikmė. Ją tenkinti privalu nuo mažens iki senatvės. Suaugusieji, suprasdami biologinę judėjimo svarbą sveikatai, turi ugdyti ir savo vaikų aktyvaus poilsio ir fizinės veiklos įpročius.
Mankštinantis lavinamos visos raumenų grupės ir sąnariai. Iš jų į galvos smegenis sklinda signalų srautas, stimuliuojantis centrinę nervų sistemą, gerinantis tonusą, darbingumą. Centrinė nervų sistema, siųsdama signalus į raumenis, širdį, plaučius, skatina jų vystymąsi ir funkcijas. Sistemingai mankštinantis širdis dirba ekonomiškiau, didėja raumenų masė, tobulėja energijos ir medžiagų apykaita, gerėja funkcinės organizmo galimybės, teigiamai veikiama kvėpavimo ir kraujotakos sistemų veikla. Pastebėta, kad besimankštinantys vaikai yra stipresni, ištvermingesni, todėl jie lengviau keliasi rytais, pasiekia geresnių mokslo rezultatų, būna geresnės nuotaikos, rečiau serga.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, suaugęs žmogus per parą turi bent 20-30 minučių intensyviai pajudėti. Tačiau, kaip rodo tyrimai, dauguma žmonių, ypač miestuose, juda mažiau, nuolat naudojasi transportu, o laisvalaikį linkę praleisti prie laikraščių ar televizoriaus. Tik nedidelė dalis žmonių lanko sporto klubus ar savaitgaliais aktyviai dirba ar ilsisi gamtoje. Pasyvų šeimos gyvenimą žmonės dažniausiai aiškina laiko, sąlygų ar lėšų trūkumu bei sporto klubo netoli jų gyvenamosios vietos nebuvimu.
Šeimos sveikata priklauso ne tik nuo sveikatos priežiūros, stiprinimo ir ugdymo specialistų ar jų teikiamų paslaugų kokybės. Visų pirma, ji priklauso nuo mūsų visų ir kiekvieno asmeninių pastangų. Žmogus, jeigu nori ir stengiasi, gali pakeisti savo gyvenimo būdą. Tuomet ir jo šeimos narių gyvenimas taps sveikesnis, ilgesnis ir džiugesnis.
Žalingi Įpročiai ir Psichikos Sveikata
Rūkymas žalingas sveikatai. Su tuo visi sutinka, nes tai nenuginčijama tiesa. Tabako dūmuose nėra nė vienos medžiagos, kuri būtų naudinga žmogaus organizmui, užtai iš 4000 ten esančių junginių net 200 koncentracija yra tokia, kad rūkantiems gali sukelti sveikatos sutrikimų. Pagrindinė medžiaga, dėl kurios rūkomas tabakas, yra nikotinas. Tai stiprus nuodas, kurio mažos dozės stimuliuoja centrinę nervų sistemą, suaktyvina medžiagos, kuri gaminasi galvos smegenyse išsiskyrimą ir yra atsakinga už nervinių impulsų perdavimą. Todėl rūkantysis patiria tam tikrų malonių pojūčių: pranyksta nerimas, sumažėja psichologinė įtampa, dirglumas, pagerėja dėmesys ir susikaupimas dirbant protinį darbą, sutrumpėja reakcijos laikas. Šie malonūs pojūčiai pamažu padaro žmogų priklausomą nuo tabako. Nors tabako gaminiai yra legalūs, tačiau jie pasižymi ypač stipriomis narkotizuojančiomis savybėmis, nes greitai sukelia priklausomybę, pradžioje psichologinę, kuri greitai perauga į fizinę. Pripratęs prie rūkymo ir laiku negavęs cigaretės, žmogus pajunta daugybę nemalonių psichinių ir fizinių pojūčių: nenumaldomą norą rūkyti, dirglumą ir nervingumą, nekantrumą ir nerimastingumą, įtampą ir nerimą, prislėgtumą ir nuovargį, sunkumą susikaupti, pyktį ir agresyvumą, mieguistumą arba nemigą, prakaitavimą, galvos svaigimą, drebulį ir alkį, regėjimo sutrikimus. Dauguma rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio žalingo įpročio ir mesti rūkyti, tačiau jų bandymai dažniausiai būna nesėkmingi, nes tabako priklausomybė yra labai stipri, rūkantieji yra tiesiog priversti rūkyti ir žaloti savo bei aplinkinių sveikatą.
Sveikoje šeimoje alkoholinių gėrimų vartojama nedaug ir retai. Tėvai niekada nepadaugina alkoholio, vaikai mato gerą pavyzdį. Tokiose šeimose sumažėja rizika susirgti padidinto kraujospūdžio, skrandžio, kasos, kepenų ligomis. Kenčiantiems dėl priklausomybės nuo alkoholio gresia nelaimingi atsitikimai darbe, namuose, kelyje. Dažna net savižudybė. Tokie asmenys smurtauja šeimose, jų vaikai patiria didžiulę psichinę įtampą.