Pyktis - emocija, lydinti žmoniją nuo pat jos ištakų. Plautas yra pasakęs: „Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis“. Šis posakis puikiai iliustruoja, kad pyktis pats savaime nėra blogas, svarbu, kaip mes jį valdome ir išreiškiame. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra pyktis, kodėl jis kyla, kaip jį suvaldyti ir konstruktyviai išreikšti.
Kas Yra Pyktis?
Pyktis - tai stipri emocija, apimanti platų spektrą jausmų - nuo lengvo susierzinimo iki įsiutusio įtūžio. Kalbėdamas apie pyktį, turiu omeny visą emocijų spektrą nuo sudirgimo, susierzinimo, pasyvios agresijos iki rūstumo, įtūžio, stipraus pykčio priepuolių. Tai natūrali žmogaus reakcija į situacijas, kai jaučiamės užpulti, įžeisti, apgauti ar kai mums trukdoma pasiekti savo tikslus. Žmogus vidutiniškai per dieną supyksta apie 15 kartų. Pyksta visi nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo, intelekto ar amžiaus. Taigi, pyktis yra universali patirtis, būdinga kiekvienam.
Pykčio Sinonimai
Norint geriau suprasti pykčio emociją, svarbu žinoti ir kitus žodžius, apibūdinančius įvairius pykčio atspalvius:
- Susierzinimas
- Sudirginimas
- Pasyvi agresija
- Rūstumas
- Įtūžis
- Įniršis
Kodėl Mes Pykstame?
Pyktis dažniausiai kyla situacijose, kai jaučiame neteisybę, kai kažkas su mumis elgiasi nesąžiningai, nori mums pakenkti, pažeminti, demonstruoja agresiją arba tiesiog esame situacijoje, kuri mūsų netenkina. Taigi, pyktis mums siunčia signalą, jog derėtų imtis veiksmų ir kažką keisti. Tam pyktis dar ir suteikia energijos. Pyktis yra viena iš daugelio emocijų, kuri, taip pat kaip ir kitos emocijos, turi savo prasmę. Emocijos padeda lengvai įvertinti situaciją, apdoroti didelį informacijos kiekį ir priimti sprendimą - tuomet mes tiesiog jaučiame, ką turime daryti ir bandome vienokiais ar kitokiais būdais pasirūpinti emocijų signalizuojamais poreikiais.
Kartais pyktis gali būti tik ledkalnio viršūnė - žmogus gali jausti stiprų liūdesį, gėdą ar kaltę, tačiau savo emocijas išreiškia per pyktį, nes taip yra išmokęs, taip yra patogiau arba tiesiog bijo pajusti kitas emocijas. Žmonės kartais pyksta, nes lietus lyja arba saulė šviečia arba dėl to, kad kiti žmonės yra tokie, kokie yra.
Taip pat skaitykite: Psichologija: meilė ir pyktis
Dažniausios Pykčio Priežastys
Psichoterapeutas Ronaldas Potteris-Efronas teigia, kad dažniausios pykčio priežastys yra šios:
- Pernelyg didelis stresas
- Frustracija
- Fizinė ar emocinė trauma
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis
- Hormonų disbalansas
- Šeimos ar kultūros, skatinančios pyktį, įtaka
Tikrąją pykčio priežastį įžvelgti ne visuomet lengva. Kartais ji slypi po buitiniais menkniekiais. Šią frustraciją išliejame ant pačių artimiausiųjų, nors su tikrąja pykčio priežastimi jie ir nesusiję.
Kaip Pyktis Veikia Mūsų Kūną ir Protą?
Pyktis sužadina mūsų gyvybines jėgas - pakyla kraujo spaudimas, ima greičiau plakti širdis, „įkaistame“. Užpykus išsiskiria adrenalinas ir noradrenalinas. Psichologijos ir psichiatrijos profesorius Richardas J. Davidsonas teigia, kad pyktis „mobilizuoja išteklius, padidina budrumą ir padeda pašalinti kliūtis, trukdančias siekti tikslo, ypač jei pyktį galima atskirti nuo polinkio kenkti ar sunaikinti“.
Kai supykstame, smegenyse suaktyvėja migdolinio kūno (amygdalos) veikla, o tai skatina streso hormonų - adrenalino ir kortizolio - gamybą. Kūnas pereina į „kovos arba bėgimo“ režimą, todėl dažnai pasireiškia padažnėjęs pulsas, įtempti raumenys ir pagreitėjęs kvėpavimas.
Pykčio Valdymas: Kaip Suvaldyti Emocijas?
Nevaldomas pyktis pridaro bėdų, užgniaužtas - sargdina fiziškai ir psichologiškai. Jei gyventume tobulame pasaulyje, kur visi vieni kitiems linki gėrio ir neegzistuoja piktavališki veiksmai, pyktis būtų visiškai nereikalingas dalykas. Tačiau, kol mūsų pasaulis nėra tobulas, pyktis saugo mus ir gina mūsų ribas. Kaip ir visos kitos emocijos, pyktis yra normalus ir reikalingas. Tačiau jo vis tiek vengiame. Kodėl? Nevaldantiems pykčio žmonėms sunkiau susirasti draugų, išlaikyti romantinių santykių darną, kilti karjeros laiptais. Galų gale jiems sunku sutarti su savimi - juk kasdien atsiranda progų pykti ant savęs. Tai gal reikėtų pykčio vengti? Tyrimai atskleidžia, kad tai - labai bloga mintis.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija: mokinių agresija
Svarbu suprasti, kad pyktis - tai emocija, o ne veiksmas. Galite jausti pyktį, priimti jį ir vis dėlto nesiimti jo diktuojamų veiksmų, susilaikyti nuo agresijos ar įžeidžių žodžių. Gebėjimas jausti emociją, ją suprasti ir išmintingai pasirinkti jos raiškos būdą yra emocinio intelekto dalis.
Kaip Tinkamai Išreikšti Pyktį?
Atpažinkite pyktį. Leiskite sau pykti, nes tai yra normali ir legali emocija.
Supraskite, dėl ko kilo pyktis ir ko norėtume iš šios situacijos. Tuo pačiu atpažinkite, ar tai nėra vaikiškas pyktis kylantis dėl šviečiančios saulės - dalyko, kurio negalite pakeisti.
Įsivardinkite sau: „Aš pykstu, nes …. Išreikškite pyktį.
Tiesiog pasakykite tą patį sakinį „aš pykstu, nes …. Aš norėčiau, kad….“. Tai galite padaryti jums priimtinu būdu. Jeigu vis tiek to neina padaryti, galite pabandyti kitaip. Pvz.: „Aš jaučiuosi prastai, kai tu šaipaisi iš to ir to. Aš norėčiau, kad to nedarytum“. „Aš susierzinau, kai tu ignoravai mano prašymą. Aš norėčiau būti išgirstas“. „Man nėra priimtinas jūsų bendravimo būdas.
Taip pat skaitykite: Pyktis ir jo poveikis santykiams
Ką Daryti, Jeigu Sunku Suvaldyti Stiprų Pyktį?
Pirmiausia supykę padarykite pertrauką. Žmogus vidutiniškai pyksta 27 minutes. Per tą laiką, pykčio metu išsijungia už mąstymą atsakinga priekinė smegenų skiltis, todėl pasidaro sunku mąstyti. Jeigu jau labai stipriai supykote, greičiausiai nepriimsite teisingo sprendimo. Na bent 27 minutes (tai gali būti ir kelios minutės, kiekvienam žmogui skirtingai), o vėliau po pauzės galėsite priimti daug geresnį sprendimą arba būdą, ką daryti su pykčiu.
Išliekite energiją. Nesistenkite trankytis, daužytis ir rėkauti, nes taip yra tik prailginama pykčio trukmė. Pagalvokite, kokių norite pasekmių iš situacijos, kuri jūsų netenkina. Pabandykite pagalvoti, kokie veiksmai jums padės priartėti prie tos situacijos. Ar dėl to, kad aprėksite kitą žmogų, sudaužysite lėkštes ar trenksite į sieną situacija pasikeis? Ar galbūt yra kitas būdas perduoti žinutę ir patenkinti savo poreikius?
Nurimę išbandykite tuos pačius būdus, kurie pristatyti pykčio slopinimo atvejais.
Pykčio Šviesoforas
Kada pyktį galima išlieti, o kada pasilaikyti sau, kol šiek tiek nusiraminsime? Išbandykite „pykčio šviesoforo“ metodą.
Raudona: Pyktis, įniršis arba agresija. Kol dega raudona, net negalvokite apie veiksmus.
Geltona: Užsidegus geltonai spalvai, apmąstykite, kaip elgsitės ir ką sakysite.
Žalia: Galite konstruktyviai išreikšti savo pyktį.
Ką Daryti, Jei Sunku Išreikšti Pyktį?
Didžioji dalis žmonių yra linkę pyktį slopinti arba netgi visiškai neigti. Suprantama, mūsų kultūra dažnai moko, jog pykti yra negražu, negarbinga ir tai yra nuodėmė. Visgi neišreikštas, nugramzdintas pyktis vis tiek išnyra į paviršių, tik jau pasyvios agresijos forma. Pasyvi agresija ne tik neleidžia spręsti problemų, apsunkina tarpasmeninius santykius, bet ir stipriai kenkia kūnui.
Pasyviai agresyvus žmogus dažnai nieko bloga nesako ir nedaro, tačiau su juo pabendravus norisi kurį laiką pastovėti po dušu. Jausmas lyg paslapčiomis būtum apipiltas paplavų kibiru. Su tokiu žmogumi nesmagu dirbti, dar sunkiau megzti santykius. Jam ir pačiam ne pyragai - jis gali nuoširdžiai nesuprasti, kodėl aplinkiniai tokie atšiaurūs. Juk kartais pasyvi agresija kyla ir kaip noras įtikti kitiems.
Kad išsivaduotume iš pasyvios agresijos pinklių, visų pirma turime išmokti ir išdrįsti pykti. Juk geriau vieną kartą pasakyti žmogui, kad jis peržengė jūsų ribas, nei ištisai tyliai jį engti. Pasyvią agresiją pavertę atviru, nuoširdžiu ir teisingai išsakytu pykčiu, išsivaduosite iš jus supančio pilko debesėlio.
Kaip Išvengti Pykčio Priepuolių?
Pykčio priepuoliai - tai ne šiaip bloga nuotaika ar susierzinimas. Tai emocinis „sprogimas“, kai žmogus stipriai praranda savitvardą ir reaguoja daug intensyviau, nei situacija to reikalauja. Dažniausiai viskas vyksta greitai: žodžiai liejasi be filtro, kūnas įsitempęs, o emocijos ima viršų.
Pyktis yra visiškai natūralus ir dažniausiai automatiškas atsakas į skausmą. Skausmas gali būti tiek fizinis (kai mus sužeidžia ar prastai jaučiamės), tiek emocinis (kai jaučiamės atstumti, išgąsdinti, išgyvename netektį). Pyktis neatsiranda pats savaime, o visuomet seka skausmo jausmus, todėl dažnai yra vadinamas antrine emocija. Tačiau vien skausmas negali sukelti pykčio, jis atsiranda kartu su pyktį iššaukiančia mintimi.
Kaip Atpažinti Artėjantį Pykčio Priepuolį?
Fizinė įtampa kūne: Rankos suspaustos į kumščius, pečiai pakelti, žandikaulis įtemptas. Kūnas pirmas parodo, kad viduje kaupiasi įtampa.
Greitesnis kvėpavimas arba širdies plakimas: Net jei dar neįvyko konfliktas - organizmas jau ruošiasi „kovai“. Kvėpavimas pagreitėja, pulsas pakyla.
Karščio pojūtis arba paraudimas: Veidas ar kūnas gali staiga įkaisti - tai fiziologinė reakcija į stiprėjantį stresą ar pyktį.
Dirglumas dėl smulkmenų: Prieš pat priepuolį žmonės dažnai būna „ant ribos“ - erzina garsai, žodžiai, net niekuo dėti žmonės.
Vidinis dialogas - mintys tampa „aš prieš juos“: Prasideda neproduktyvus galvojimas: „Kodėl visada taip?“, „Jie specialiai mane erzina“, „Negaliu daugiau kentėti“. Tokios mintys kursto emocijas.
Sunku susikaupti arba mąstyti aiškiai: Prieš priepuolį logika traukiasi, emocijos ima viršų. Mintys gali būti padrikos, sunku „pagauti save“.
Polinkis staiga atsitraukti arba užsisklęsti: Kai kurie žmonės prieš pyktį nutilsta, atsitraukia ar „susigūžia“ - tai gali būti tyli įtampa, kuri netrukus sprogs.
Padidėjęs balsas arba greitesnė kalba: Net jei dar nevyksta konfliktas, kalba gali tapti aštresnė, greitesnė, tonas pakilęs - tai ženklas, kad emocijos kaupiasi.
Kaip Sustabdyti Pykčio Priepuolį?
Atsitraukite. Nesvarbu, ar tai būtų darbinė, ar asmeninių santykių situacija, supykus trumpam atvėsti būtina. Net jei oponentas primygtinai reikalauja pasikalbėti dabar pat, padarykite sau ir jam paslaugą - bent trumpam atsitraukite iš fronto linijos.
Kvėpuokite giliai. Lėtas, sąmoningas kvėpavimas siunčia signalą parasimpatinei nervų sistemai, kad pavojus praėjo. Tai mažina streso hormonų lygį, atpalaiduoja raumenis ir atkuria aiškų mąstymą.
Atpalaiduokite kūną. Jei jauti įtampą kūne, pabandyk atpalaiduoti kiekvieną savo kūno dalį įtemdama/s ir atpalaiduodama/s raumenis.
Fizinė veikla. Judėjimas, sportas mažina stresą, kuris dažnai suaštrina imlumą pykčiui. Jei darbe sukaupėte daug pykčio, gal, užuot skubėjus namo, verta užsukti į sporto salę ar masažo kabinetą?
Kaip Išvengti Pykčio Priepuolių Ateityje?
Išsiaiškinkite, kas išties sukėlė pyktį. Pyktis yra tik problemos rezultatas. Tam, kad su juo būtų galima susidoroti, pirma reikia suprasti, kokia problema jį sukelia ir kaip ją išspręsti.
Atpažinti pykčio ženklus. Gali atrodyti, kad pykčio protrūkis prasideda netikėtai ir be jokio perspėjimo, tačiau kūnas siunčia signalus, kuriuos pastebėjus, galima atsitraukti iš situacijos dar prieš pratrūkstant.
Praktikuoti naujus mąstymo būdus. Verta pabandyti apie situaciją pagalvoti iš kitos pusės, remiantis racionalumu ir logika.
Tobulinti atsipalaidavimo įgūdžius. Atpalaiduojantys, nurimti padedantys pratimai yra labai parankūs situacijose, kai sunku kontroliuoti emocijas.
Pykčio dienoraštis. Aprašykite visus kartus, kai jaučiatės ar esate pikti, agresyvūs. Taip pastebėsite ir galėsite identifikuoti pyktį iššaukiančius veiksnius.
Pagalvoti apie sprendimus. Jei pykčio priežastis yra aiški, jo išvengti galima bandant išspręsti problemą.
Pykčio išraišką pradėti nuo „Aš“ teiginių. Žmonės jautriai reaguoja į kritiką ir kaltinimus, todėl savo nuomonę išreikškite teiginiais, prasidedančiais „Aš“.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Jei jaučiate, kad pyktis trukdo jums gyventi visavertį gyvenimą, jei pykčio priepuoliai kartojasi ir sunkiai valdomi, jei pyktis kenkia jūsų santykiams su artimaisiais, verta kreiptis į specialistą - psichologą ar psichoterapeutą.
Psichoterapija gali padėti:
- Išsiaiškinti tikrąsias pykčio priežastis
- Išmokti atpažinti pykčio ženklus
- Išmokti veiksmingų pykčio valdymo strategijų
- Pagerinti bendravimo įgūdžius
- Sustiprinti pasitikėjimą savimi