Raibuliavimas akyse, pasireiškiantis įvairiais vizualiniais simptomais, tokiais kaip šviesos blyksniai, žybsniai, tamsios dėmės ar mirgėjimas, gali būti laikinas ir nekelti didelio nerimo, tačiau kartais signalizuoja apie rimtesnes sveikatos problemas. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios raibuliavimo akyse priežastys, simptomai, diagnostika ir galimos pagalbos priemonės.
Kas yra Akių Migrena?
Akių migrena (dar vadinama tinklainės migrena) - tai laikinas regėjimo sutrikimas, pasireiškiantis laikinu vaizdo iškraipymu ar regėjimo praradimu vienoje akyje, kartais lydimas galvos skausmo. Nors simptomai gali atrodyti gąsdinantys, dažniausiai jie savaime išnyksta per maždaug 30 minučių ir ilgalaikės žalos akims nepadaro.
Akių Migrenos Simptomai
- Laikinas regos praradimas vienoje akyje (paprastai kaskart tai būna ta pati akis)
- Neryškus matymas vienoje akyje
- Šviesos blyksniai, mirguliuojantys raštai ar aklosios dėmės regėjimo lauke
- Galvos skausmo pasireiškimas prieš, per ar po regos praradimo
- Periferinio regėjimo praradimas
Regėjimo praradimas sergant akių migrena paprastai trunka apie 10-20 minučių, o vėliau regėjimas pamažu atsistato. Retai simptomai trunka ilgiau nei valandą. Svarbu atskirti akių migreną nuo migrenos su aura, kuri pasireiškia šviesos blyksniais ir aklosiomis dėmėmis abiejose akyse. Be to, akių migrenos ne visada lydi galvos skausmas, būdingas įprastai migrenai.
Akių Migrenos Priežastys
Akių migrena atsiranda dėl staigaus kraujagyslių susiaurėjimo, sumažinančio kraujo tėkmę į akis. Kai kraujagyslės atsipalaiduoja, normali kraujo tėkmė atsistato ir simptomai išnyksta. Provokuojantys veiksniai gali būti įvairūs:
- Stresas
- Aukštas kraujo spaudimas
- Dehidratacija
- Mažas cukraus kiekis kraujyje
- Per didelis karštis
- Fiziniai pratimai
- Lenkimasis į priekį
- Rūkymas
- Tam tikros rūšies kontraceptikai
Akių migrena dažniau pasireiškia moterims, asmenims, vyresniems nei 40 metų, ir tiems, kurių šeimos istorijoje buvo sirgusių migrena ar patyrusių galvos skausmus.
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti viešojo kalbėjimo baimės?
Akių Migrenos Diagnostika
Akių migrena diagnozuojama akių patikros metu ir remiantis paciento aprašytais simptomais. Svarbu atlikti diferencinę diagnostiką, siekiant atmesti kitus sutrikimus, turinčius panašius simptomus.
Pagalba Esant Akių Migrenai
Dažniausiai akių migrenos gydyti nereikia, nes simptomai praeina savaime. Rekomenduojama leisti akims pailsėti, kol simptomai išnyks, ir, jei reikia, vartoti skausmą malšinančius vaistus, jei priepuolį lydi galvos skausmas. Svarbu vengti įprastų priepuolį provokuojančių veiksnių.
Kadangi akių migrenos simptomai gali būti panašūs į insulto tipo būklės akyje, svarbu kreiptis į gydytoją tolesniems tyrimams. Jei akių migrenos priepuoliai kartojasi dažnai, gydytojas gali rekomenduoti profilaktinį gydymą.
Kitos Raibuliavimo Akyse Priežastys
Raibuliavimas akyse gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, įskaitant:
- Ilgalaikis darbas prie kompiuterio: Nuolatinis akių įtempimas gali sukelti akių sausumą ir nuovargį, dėl ko atsiranda raibuliavimo pojūtis.
- Aukštas kraujospūdis ar širdies sutrikimai: Gali paveikti kraujotaką akyse, sukeldami regėjimo sutrikimus.
- Diabetas: Gali pažeisti kraujagysles akyse, sukeldamas šviesos blyksnius ar tamsias dėmes.
- Tinklainės atsiskyrimas ar pažeidimai: Gali sukelti vizualinius sutrikimus, tokius kaip raibuliavimas akyse, miglotas matymas, tamsūs dėmės ar aklumas.
- Netinkamai parinkti akiniai ar kontaktiniai lęšiai: Gali sukelti vizualinius sutrikimus, tokius kaip šviesos blyksniai.
- Neurologiniai sutrikimai: Kai kuriais atvejais raibuliavimas akyse gali būti susijęs su smegenų ligomis ar nervų sistemos problemomis.
- Stiklakūnio drumstys: Su amžiumi stiklakūnio struktūra kinta, jame esančios mikroskopinės kolageno skaidulos sulimpa, taip sudarydamos įvairios formos tankesnes struktūras - stiklakūnio drumstis, kurių šešėliai krinta ant tinklainės ir yra matomi kaip juoduliai ar „musytės“.
Akių Mirgėjimas Kartu su Galvos Skausmu
Akių mirgėjimas kartu su galvos skausmu gali būti susijęs su:
Taip pat skaitykite: Smegenų baimė ir nerimas: sprendimai
- Migrena su aura: Prieš galvos skausmą akyse atsiranda mirgėjimas, zigzagai ar dėmės.
- Akių nuovargis ir regos sutrikimai: Ilgas darbas prie kompiuterio, regos korekcijos poreikis gali sukelti mirguliavimą ir galvos skausmą.
- Kraujospūdžio svyravimai: Staigus kraujospūdžio padidėjimas ar sumažėjimas gali sukelti akių mirgėjimą, galvos svaigimą bei skausmą.
- Kraujotakos sutrikimai smegenyse: Retesniais atvejais akių mirgėjimas ir galvos skausmas gali būti laikino išeminio priepuolio (TIA) požymis.
- Kitos priežastys: Dehidratacija, mažas cukraus kiekis kraujyje, hormoniniai pokyčiai, kai kurie vaistai ar net stipri nervinė įtampa.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Kreiptis į gydytoją būtina, jei:
- Simptomai atsirado pirmą kartą ir yra neįprastai intensyvūs.
- Mirguliavimas ar regėjimo sutrikimai trunka ilgiau nei 30 minučių.
- Kartu pasireiškia silpnumas, tirpimas, koordinacijos ar kalbos sutrikimai.
- Galvos skausmas yra labai stiprus, staigus, „blogiausias gyvenime“.
- Simptomai kartojasi dažnai arba jų intensyvumas didėja.
- Atsiranda papildomi požymiai - pykinimas, sąmonės praradimas, dvigubas matymas.
Diagnostiniai Tyrimai
Gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus:
- Neurologinį įvertinimą (refleksų, koordinacijos, regėjimo laukų, jautrumo patikrinimą).
- Akių tyrimus (akių dugno apžiūrą, regėjimo aštrumo testus, akispūdžio matavimą).
- Kraujo spaudimo kontrolę.
- Laboratorinius tyrimus (bendrą kraujo tyrimą, gliukozės kiekio nustatymą, hormonų tyrimus).
- Vaizdinius tyrimus (galvos MRT arba KT tyrimą, galvos kraujagyslių ultragarsinius tyrimus).
Rekomendacijos Pacientams
- Stebėkite simptomus ir užsirašykite, kada atsiranda mirgėjimas ir galvos skausmas, kiek trunka, kas jį provokuoja.
- Atsisakykite provokuojančių veiksnių (miego trūkumo, streso, tam tikrų maisto produktų, ryškios šviesos, triukšmo).
- Pasirūpinkite akimis (darykite pertraukas dirbdami prie kompiuterio, naudokite tinkamą apšvietimą, mirksėkite dažniau).
- Laikykitės sveiko gyvenimo būdo (reguliariai miegokite, būkite fiziškai aktyvūs, gerkite pakankamai vandens ir maitinkitės subalansuotai).
- Reguliariai vartokite vitaminus akims, kurių sudėtyje yra antioksidantų, tokių kaip omega-3 riebiosios rūgštys, vitaminas A, cinkas, bioflavanoidai, kraujotaką tinklainėje gerinančių medžiagų, pavyzdžiui, taurino ir ginkmedžio ekstrakto.
- Nuo 45-50 metų pradėkite reguliariai lankytis pas okulistus.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti baimę
tags: #raibuliuoja #akyse #baime #stresas