Raidos ir Pedagoginės Psichologijos Užduotys: Žvilgsnis į Žmogaus Augimą ir Keitimąsi

Įvadas

Raidos ir pedagoginė psichologija nagrinėja žmogaus augimą ir keitimąsi per visą gyvenimą. Ši psichologijos šaka siekia suprasti, kokie įvykiai ir aplinkybės formuoja individą, bei numatyti jo ateitį. Raidos psichologijos tyrimai suteikia vertingos informacijos apie įprastą ir neįprastą elgesį, paveldimas ir įgytas savybes, bei aplinkos įtaką individo raidai. Ši informacija leidžia geriau suprasti žmogaus praeitį, dabartį ir tiksliau prognozuoti ateitį.

Raidos Psichologijos Tikslai ir Objektas

Raidos psichologija - tai psichologijos šaka, tirianti, kaip žmonės ilgainiui keičiasi. Jos pagrindas - mokslinis žmogaus mąstymo, kalbos, emocijų, bendravimo ypatybių bei fizinės raidos tyrimas, taip pat rūpinimasis praktiniais poreikiais. Svarbus raidos psichologijos tikslas - aprašyti, įvertinti ir paaiškinti augančio vaiko elgesio ir sugebėjimų pokyčius, įrodyti, kad tie pokyčiai būdingi visiems bet kurios kultūros vaikams.

Raidos psichologijos objektas - augantis žmogus. Pavyzdžiui, nustačius, kad vaikams, kuriems anksti stimuliuojami pažintiniai sugebėjimai ar teigiamai vertinami jų pasiekti rezultatai, skatinamas smalsumas, geriau atlieka protines užduotis.

Brendimas ir Mokymasis

Brendimas ir mokymasis yra du skirtingi procesai, keičiantys atskiro individo raidą. Brendimas priklauso nuo augimo, o išmokstama per patyrimą. Brendimas yra vidinis autonominis procesas, priklausomas nuo biocheminės informacijos, užkoduotos žmogaus genuose. Tas procesas pats save reguliuoja ir nepriklauso nuo mokymosi. Išmokimas, priešingai, atspindi individo pokyčius, sukeliamus specifinės patirties (pavyzdžiui, per matematikos pamoką 7 metų vaikas, naudodamas skaičiavimo pagaliukus, pratybų sąsiuvinį, klausydamas mokytojo aiškinimo, gana greitai išmoksta sudėti).

Psichologų nuomonės skirtingos klausimu “kas svarbiau individo raidai - brendimas ar išmokimas?” Žymus psichologas J.B. Watsonas manė, kad vaikai “yra sukuriami, o ne gimsta”, o A. Gesellis pabrėžė, kad biologinis augimas turi daug didesnę įtaką žmogaus raidai negu ugdymas šeimoje ar kultūros poveikis. Dauguma psichologų pabrėžia raidos vientisumą, manydami, kad nuo gyvenimo pradžios iki pabaigos vyksta nenutrūkstama pažanga. Vieni psichologai vaiko išmokimą kalbėti ir skaityti, taip pat perėjimą į paauglį ar suaugusį žmogų vertina kaip laipsnišką nenutrūkstamą vyksmą. Kiti psichologai mano, kad yra kelios raidos stadijos, ir kiekvienoje stadijoje žmogui būdingi tam tikri tipiški sugebėjimai ir problemos. Eriksono nuomone, vaikai, išmokę vaikščioti ir bėgioti, pradeda kitaip bendrauti su kitais žmonėmis ir pakeičia nuomonę apie save. Prieš tai buvę priklausomi ir nuolaidūs, jie tampa nepriklausomi, išdidūs ir užsispyrę.

Taip pat skaitykite: Pagrindiniai aspektai vystymo ir pedagoginėje psichologijoje (N. Navaitienė, J. Rimkevičienė)

Svarbu paminėti, kad vaikas ne tik mąsto, suvokia pasaulį kitaip negu suaugęs, ne tik jo logika paremta kitokiais, savitais principais, bet ir pati jo kūno struktūra ir funkcijos skiriasi nuo suaugusiojo organizmo struktūros ir funkcijų. Be to, vaikystėje patirti įvykiai daro įtaką suaugusio žmogaus gyvenimui.

Raidos ir Pedagoginės Psichologijos Tyrimo Metodai

Psichologai ne visada sutaria dėl to, į ką ypač reikia kreipti dėmesį tiriant žmogaus raidą, tačiau jie visi pripažįsta mokslinių metodų svarbą. Visi metodai, taikomi raidai tirti, turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Metodo veiksmingumas ir validumas (t.y. tinkamumas) priklauso nuo tiriamo klausimo pobūdžio.

Stebėjimas

Stebėjimas yra vienas iš pagrindinių raidos psichologijos tyrimo metodų. Jis leidžia tyrėjams stebėti ir fiksuoti natūralų elgesį realioje aplinkoje. Stebėjimas gali būti struktūruotas (kai iš anksto numatomi stebėjimo kriterijai) arba nestruktūruotas (kai tyrėjas tiesiog stebi ir fiksuoja viską, kas atrodo svarbu).

Eksperimentas

Eksperimentas yra metodas, kuriuo siekiama nustatyti priežastinius ryšius tarp skirtingų veiksnių. Eksperimento metu tyrėjas manipuliuoja vienu ar keliais veiksniais (nepriklausomais kintamaisiais) ir stebi jų poveikį kitam veiksniui (priklausomam kintamajam).

Apklausa

Apklausa yra metodas, kuriuo siekiama surinkti informaciją apie žmonių nuomones, požiūrius, įsitikinimus ar elgesį. Apklausos gali būti atliekamos raštu (anketos) arba žodžiu (interviu).

Taip pat skaitykite: Raidos teorijų apžvalga

Testai

Testai yra standartizuotos procedūros, skirtos įvertinti tam tikrus žmogaus psichologinius bruožus ar sugebėjimus. Raidos psichologijoje naudojami įvairūs testai, skirti įvertinti intelektą, asmenybę, socialinius įgūdžius ir kt.

Longitudiniai tyrimai

Longitudiniai tyrimai yra tyrimai, kurių metu ta pati žmonių grupė stebima ir tiriama ilgą laikotarpį. Šis metodas leidžia nustatyti, kaip žmonės keičiasi bėgant laikui ir kokie veiksniai daro įtaką šiems pokyčiams.

Skerspjūvio tyrimai

Skerspjūvio tyrimai yra tyrimai, kurių metu skirtingo amžiaus žmonių grupės tiriamos tuo pačiu metu. Šis metodas leidžia palyginti skirtingų amžiaus grupių charakteristikas ir nustatyti, kaip tam tikri bruožai ar sugebėjimai keičiasi su amžiumi.

Piaget Kognityvinės Raidos Teorija

Piaget kognityvinės raidos teorija yra viena iš įtakingiausių teorijų raidos psichologijoje. Pagal Piaget, vaikai aktyviai konstruoja savo supratimą apie pasaulį per sąveiką su aplinka. Jis išskyrė keturias pagrindines kognityvinės raidos stadijas:

1. Sensomotorinė stadija (0-2 metai): Šioje stadijoje kūdikiai mokosi apie pasaulį per savo pojūčius ir motorinius veiksmus. Jie išmoksta, kad objektai egzistuoja net tada, kai jie nematomi (objekto pastovumo supratimas).
2. Priešoperacinė stadija (2-7 metai): Šioje stadijoje vaikai pradeda naudoti simbolius (kalbą, piešinius) atstovauti pasauliui. Tačiau jų mąstymas vis dar yra egocentriškas (jie sunkiai supranta, kad kiti žmonės gali turėti skirtingas perspektyvas) ir jie neturi loginio mąstymo.
3. Konkrečių operacijų stadija (7-11 metai): Šioje stadijoje vaikai pradeda mąstyti logiškai apie konkrečius objektus ir įvykius. Jie išmoksta suprasti, kad kiekis išlieka tas pats, net jei jo forma pasikeičia (konservavimo supratimas).
4. Formalių operacijų stadija (11 metų ir vyresni): Šioje stadijoje paaugliai pradeda mąstyti abstrakčiai ir hipotetiškai. Jie gali spręsti problemas, naudodami loginį mąstymą ir sistemingai testuodami hipotezes.

Piaget teigė, kad vaikai konstruoja schemas - protinius modelius, kurie padeda jiems suprasti ir organizuoti informaciją apie pasaulį. Schemos nuolat keičiasi ir tobulėja per du procesus:

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie asmenybės raidos teorijas

• Asimiliacija: Naujos informacijos įtraukimas į esamas schemas.
• Akomodacija: Esamų schemų keitimas, siekiant prisitaikyti prie naujos informacijos.

Piaget mintis geriau suprasti gali padėti jo eksperimentas su vandeniu. Vaikams buvo rodomos 2 vienodos stiklinės, kuriose buvo vienodai vandens. Po to vaikai perpildavo vandenį iš vienos stiklinės į trečiąją, kuri buvo siauresnė ir aukštesnė. Vaikų buvo klausiama, kurioje stiklinėje vandens yra daugiausia. Beveik visi vaikai iki 6 metų sakė, jog daugiausiai vandens yra trečiojoje stiklinėje, nes ikimokyklinio amžiaus vaikai turi schemą, jog aukštesni daiktai yra didesni. Vyresni kaip 7 metų vaikai beveik visi suprasdavo, kad perpylus vandenį į aukštesnę stiklinę, vandens kiekis nepasikeičia.

Eriksono Epigenetinė Asmenybės Raidos Teorija

Eriksonui buvo priimtini pagrindiniai Freudo teorijos teiginiai apie sąmonę ir pasąmonę, potraukius, teorinius asmenybės komponentus (Id, Ego, Superego), psichoseksualinės raidos stadijas ir apie psichoanalitinę metodologiją. Jis praplėtė Freudo teoriją. Tam įtakos turėjo labai platus Eriksono patyrimas ir darbas su įvairių kultūrų žmonėmis. Eriksonas pasiūlė aštuonias raidos stadijas, pabrėždamas, kad kiekvienai iš jų būdingas tam tikras konfliktas, arba krizė, kuri turi būti įveikta. Kiekvienoje gyvenimo stadijoje individas susiduria su nauja gyvenimo krize. Pozityviai įveikus krizę, padidėja individo jėgos, o patirta nesėkmė ją sprendžiant pasireiškia žmogaus elgesiu. Eriksonas teigė, kad sėkmė arba nesėkmė tam tikroje stadijoje turi įtakos žmogaus raidai vėlesniais gyvenimo periodais.

Kalbėdamas apie raidos mechanizmus, Eriksonas teigė, kad psichosocialinė raida vyksta pagal epigenetinį principą. Fizinė raida nustato pagrindines raidos laiko ribas. Pabrėždamas socialinių ir kultūrinių veiksnių poveikį žmogaus raidai, Eriksonas savo teoriją pavadino žmogaus raidos psichosocialine teorija. Jo nuomone, žmogaus raidoje ir jos tyrimuose reikia skirti tris pagrindinius aspektus: somatinį, asmeninį ir socialinį. Somatinį aspektą sudaro fizinės raidos stipriosios ir silpnosios pusės, asmeninį - žmogaus gyvenimo istorija ir tos stadijos, kurioje tuo metu žmogus yra, analizė. Socialinis aspektas apima kultūrines, istorines ir visuomenines jėgas. Eriksono teorijoje akcentuojama, kad vaikystė nėra viso gyvenimo pagrindas, asmenybė formuojasi visą gyvenimą, kiekviena fazė turi teigiamų ir neigiamų komponentų.

Eriksono psichosocialinės raidos stadijos:

• Nuo gimimo iki 1 metų: Saugumas - nesaugumas - vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais, kurie rūpinasi jo svarbiais poreikiais, pvz., maitinimu, šiluma, švara, fiziniu kontaktu.
• 1,5-3 metai: Autonomiškumas - gėda - vaikas pats mokosi pasirūpinti savimi: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti arba abejoja savo sugebėjimais, formuojasi valia, turi pajausti savąjį aš. Negalima vaiko gėdyti.
• 4-6 metai: Iniciatyvumas - kaltė - vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kaip suaugę, todėl kartais peržengia tėvų nustatytas ribas, ir jaučiasi kaltas. Formuojasi sąžinė.
• 7-12 metai: Meistriškumas - menkavertiškumas - vaikas intensyviai mokosi, siekia būti kompetentingas ir produktyvus, arba jaučiasi nepilnavertis, nesugebantis ką nors gerai padaryti.
• 12-19/20 metai (Paauglystė): Identiškumas - vaidmenų neaiškumas - nori išsiaiškinti, kas jis yra, pasiekia seksualinį, etninį, profesinį identiškumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateitį.
• 20-45/45 metai (Jaunystė): Intymumas - izoliacija - jaunas suaugęs žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės, arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas. Mokėti mylėti save, intymumas su kitais priklauso nuo intymumo sau.
• 40-60/65 metai (Vidutinis amžius): Generatyvumas - stagnacija - suaugęs žmogus yra produktyvus, dirba svarbų darbą, puoselėja šeimą arba tampa sustingęs, tuščio lizdo problema, rūpinimasis kitais.
• 60-65 metai (Senatvė): Integracija - neviltis - žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas, arba mato savo gyvenimo svarbą, arba supranta, kad nepasiekė savo gyvenimo tikslų.

Asmenybės Moralės Raidos Ypatumai (Kolhbergas, Piaget)

Kohlbergo Moralės Raidos Teorija

Kolhbergas, remdamasis vaikų ir suaugusiųjų samprotavimais apie įsivaizduojamas moralines dilemas, nustatė tris moralinių samprotavimų lygmenis, kiekvienam iš kurių būdingos dvi raidos stadijos:

A. Prieškonvencinis lygmuo: Vaikas reaguoja į kultūros sukurtas gėrio ir blogio kategorijas, bet labiausiai orientuojasi į fizinį veiksmo rezultatą (malonumą, skausmą) arba į nustatančiųjų taisykles fizinę jėgą.

1. Stadija: Bausmės ir paklusnumo orientacija: Asmuo mėgina išvengti bausmės ir paklūsta nuomonei, kurios pusėje jėga.
2. Stadija: Sutartinė abipusė orientacija: Teisinga yra tai, kas pateisina mano, o kartais ir kitų poreikius.

B. Konvencinis lygmuo: Pateisinti šeimos, grupės ar tautos viltis yra vertybė, nepaisant to, kokios bebūtų tiesioginės pasekmės.

3. Stadija: Tarpasmeninė ir atlikimo orientacija: Geras elgesys yra tas, kuris malonus arba padeda kitiems.
4. Stadija: Autoritetų ir socialinės tvarkos orientacija: Teisingas elgesys yra pareigų vykdymas.

C. Pokonvencinis, autonomiškasis, arba principų, lygmuo: Stengiamasi nustatyti moralinius principus.

5. Stadija: Socialinė sutartinė paklusnumo įstatymams orientacija: Kritiškai vertinamas įstatymų ir asmeninių teisių naudojimas.
6. Stadija: Universalių moralinių principų orientacija: Teisingumą nustato sąžinė kartu su asmens pasirinktais kertiniais principais.

Piaget Moralės Raidos Teorija

Kohlbergo ir Piaget požiūriai į vystymąsi panašūs, ypač galvojant, kad maži vaikai iš esmės nesugeba operuoti aukštesnio lygmens moraliniais samprotavimais ir kad norint pasiekti principingų samprotavimų lygmenį, būtina mąstyti formaliomis operacijomis.

Piaget sutiko su kitais autoriais, kad daugiausia nekritiškai perimti suaugusiųjų nurodymai, bet jis pirmasis iškėlė mintį, kad visa moralė nėra grupės primesta individui ir suaugusiojo vaikui. Vaiko supratimas apie socialinius susitarimus keičiasi, kartu keičiasi ir jo moralė, moralinės taisyklės priimamos kaip lanksčios, galimos keisti atsižvelgiant į žmonių poreikius. Remdamasis vaikų pasakojimais, Piaget nustatė dvi moralės raidos stadijas:

1. Heteronominės moralės stadija (paklusimas kito autoritetui), arba moralinio realizmo stadija: Būdinga 5-10 metų vaikams. 5-6 metų vaikams prasideda moralinio realizmo stadija, pradeda domėtis taisyklėmis, jas gerbti, bet priima kaip fiksuotas, sugalvotas suaugusiųjų. Piaget nuomone, vaikų požiūris į taisykles priklauso nuo 2 veiksnių: 1) prievarta palaikomas suaugusiųjų autoritetas, remiasi neginčytinu požiūriu į taisykles ir į suaugusiuosius; 2) kognityvinis nesubrendimas taip pat ir vaikų egocentrizmas.
2. Autonominės moralės stadija, bendradarbiavimo moralė: Būdinga 10 metų ir vyresniems vaikams. Vaikai išsilaisvina iš suaugusiųjų budrumo, bendrauja su bendraamžiais, dėl socialinės patirties. Bendraudamas su vienmečiais, išmoksta spręsti konfliktus abipusiai naudinga linkme, pradeda suvokti abipusiškumą, kuris svarbus norint bendradarbiauti tarpusavyje. Piaget teigė, kad suprastas abipusiškumas yra perėjimo iš heteronominio į autonominį lygį pagrindas. Vaikas taisykles priima kaip lanksčias, gali būti keičiamos, kad atitiktų daugumos norus. Ne visas suaugusiųjų taisykles reikia priimti, vykdyti. Supratęs abipusiškumą, vaikas.

Froido Psichoseksualinės Raidos Teorija

Pagal Froidą raida susijusi su libido (seksualinę) energiją, raidos stadijos skiriamos atsižvelgiant į tai, kurios kūno vietos tam tikro amžiaus žmogui yra malonių pojūčių šaltinis:

• Oralinė stadija (0-1 metai): Malonumas išgyvenamas tenkinant oralinius potraukius (motinos krūtis - saugumas, pasitenkinimas, šiluma). Gali formuotis charakterio bruožai: dosnumas, draugiškumas.
• Analinė stadija (1-3 metai): Sulaikymas, tuštinimasis, analinė anga - malonių kūno pojūčių šaltinis. Svarbu, kad išmoktų suderinti tuštinimąsi ir sulaikymą (tinkamoje vietoje). Formuojasi teigiami charakterio bruožai: pedantiškumas, tvarkingumas, užsispyrimas; priešingi: smulkmeniškumas, drovumas, žiaurumas.
• Falinė stadija (3-5 metai): Dėmesys - lytiniai organai. Formuojasi charakterio bruožai: perdėtas pasitikėjimas. Berniukai siekia tapatumo su motina, mergaitės - su tėvu, rungtyniavimas: berniukų su tėvu - Edipo kompleksas, mergaičių su motina - Elektros kompleksas. Konfliktas išsprendžiamas kai berniukai susitapatina su tėvu, mergaitės su motina.
• Latentinis periodas (6-11 metai): Seksualiniai potraukiai nurimsta, susilpnėja, psichinė energija nukrypsta į kitus žmones, dėmesys į mokymąsi, bendrauja su savo lyties atstovais.
• Genetalinė stadija (Paauglystė): Dėmesys į kitą lytį, domėjimasis erotiniais dalykais, būtinas meilės objektas: būdingi fizinis - jutiminis elementas, psichologinis elementas; poreikis išskirti lytinį produktą, išgyventi fizinį pasitenkinimą (berniukai); fizinis pasitenkinimas atpalaiduoti seksualinę įtampą (mergaitės) siekti švelnumo, emocinio pasitenkinimo. Prasideda problemos su tėvais, vaikai nori būti savarankiški.

Froidas manė, kad genetalinė stadija trunka visą likusį gyvenimą, suaugusio žmogaus laimę lemia darbas ir meilė. Jeigu kurioje nors stadijoje susižadinama per daug intensyviai, pasireiškia fiksacija, vaikas priešinasi perėjimui į kitą stadiją. Fiksacija gali pasireikšti jeigu tam tikroje raidos stadijoje vaikas patiria per daug arba per mažai malonumo. Oralinės stadijos metu malonumo trūkumas gali pasireikšti jau suaugusiam žmogui alkoholizmu, depresija, perdėtu optimizmu arba pesimizmu; analinėje stadijoje - šykštumas, tvarkingumas, užsispyrimas, falinėje stadijoje - pasipūtimas, gėrėjimasis savimi, pagyruniškumas.

Prieraišumo Samprata, Psichologiniai Mechanizmai, Teorija

Kūdikis, pradėjęs antrąjį pirmųjų gyvenimo metų pusmetį, stipriai prisiriša prie juo besirūpinančių žmonių ir jį supančių daiktų. Prieraišumo jausmas - savotiška meilės forma. Vieni mano, kad tai stiprus emocinis ryšys tarp kūdikio ir jo besirūpinančio asmens, kiti mano, kad priklausomybė dėl fizinių poreikių tenkinimo nėra svarbi, nes kūdikis yra natūraliai priklausomas nuo jo besirūpinančio asmens, kitaip jis neišgyventų. Tačiau ne visi vaikai vienodai prisiriša prie kitų žmonių.

Ainsworth nuomone, žmonės, kurie jaučia prieraišumą vienas kitam, stengiasi būti arti vienas kito, bendrauti. Kūdikis prieraišumą išreiškia siekdamas artimumo: nuolat būna greta, seka iš paskos, kabinasi už drabužių. Prieraišumo jausmui formuotis ypač svarbus didelis jautrumas vaiko poreikiams ir sugebėjimas juos patenkinti. Ainsworth pabrėžė, kad vaiko priežiūros kokybė, ypač motinos ir vaiko žaidimai, yra daug svarbesnis veiksnys. Galimas saugus ir nesaugus prieraišumas. Ainsworth nustatė, kad tie vaikai, kurie buvo saugiai prisirišę prie motinos, labiausiai siekė tyrinėti aplinką ir galėjo daugiausiai išmokti, o kuriems būdingas nesaugus prieraišumo jausmas, mažiausiai tyrinėjo aplinką. Jeigu vaikas tiek pat laiko praleidžia su abiem tėvais, prieraišumo jausmas susiformuoja abiems.

Prieraišumo teorijos:

• Psichoanalitinė teorija: Motinos ir vaiko ryšys pabrėžiamas instinktais. Freudas teigė, kad motina, savo vaikui būdama malonumo ir komforto šaltinis, tampa meilės objektu. Vaiko ryšys su motina gali būti apibūdinamas, kaip prieraišumas.
• Eriksono teorija: Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas susiduria su saugumo-nesaugumo problema, ir naujas šios raidos fazės darinys yra pasitikėjimas ar nepasitikėjimas. Eriksonas teigė, kad kai motina yra jautri ir pareiginga, kūdikis pasitiki ja ir kartu įgyja pagrindą pasitikėti kitais žmonėmis.
• Kognityvinė teorija: Vaiko sąveiką su aplinką aiškina paties vaiko mąstymas.

tags: #raidos #ir #pedagogines #psichologijos #uzduotys