Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti raidos psichologiją, remiantis R. Žukauskienės knyga „Raidos psichologija: Integruotas požiūris“. Jame nagrinėjama žmogaus raida nuo pat gyvybės užsimezgimo iki senatvės, integruojant atskiras raidos sritis - fizinę, pažintinę ir psichosocialinę - į tarpusavyje susijusią visumą. Tradiciškai raidos psichologija apsiriboja prenataliniu, kūdikystės, vaikystės ir paauglystės laikotarpiais, tačiau ši knyga plečia ribas ir analizuoja jaunystės, suaugusiųjų ir senatvės amžiaus pokyčius.
Knygos apimtis ir turinys
Knygoje „Raidos psichologija: Integruotas požiūris“ autorė remiasi naujausiais moksliniais tyrimais, tačiau atsižvelgia ir į klasikinius, ankstesnių metų atradimus bei teorinius požiūrius į žmogaus raidą. Teorinės žinios iliustruojamos praktiniais pavyzdžiais, kurie padeda skaitytojams rasti tinkamiausius mokymo ir auklėjimo metodus, įveikti kasdienius sunkumus, kylančius auginant vaikus, įveikiant amžiaus krizes bei susiduriant su įvairiais amžiaus tarpsniams būdingais iššūkiais.
Raidos laikotarpiai ir jų ypatumai
Knygoje išsamiai nagrinėjami įvairūs žmogaus raidos laikotarpiai, pradedant prenataliniu ir baigiant senatve. Aptariami kiekvieno laikotarpio fiziniai, pažintiniai ir psichosocialiniai pokyčiai, taip pat iššūkiai ir krizės, su kuriomis susiduria individas.
Prenatalinis laikotarpis
Šiame etape knyga aptaria gyvybės užsimezgimą ir vystymąsi dar įsčiose. Svarbu pažymėti, kad moksliniais tyrimais iki šiol nepavyko nustatyti, kad Dauno sindromas būtų susijęs su tėvų ligomis, dieta, vaistų, alkoholio ar narkotikų vartojimu. Vienintelis akivaizdus dalykas yra Dauno sindromo ryšys su motinos amžiumi. Dažniau ši liga pasitaiko tiems vaikams, kuriuos gimdo vyresnės kaip 35 m. moterys. Tikimybė nuo šio amžiaus pagimdyti vaiką su Dauno sindromu padidėja iki 1 iš 350 gimdymų, o jaunesniame amžiuje 1 iš 1200 gimdymų. Manoma, kad kuo motinos kiaušinėlis yra senesnis, tuo didesnį poveikį jis gauna iš aplinkos veiksnių, siejamų su chromosomų anomalijomis. Tikimybė, kad 45 metų ir vyresnė moteris pagimdys vaiką su Dauno sindromu, padidėja iki 1 iš 25 gimdymų. Kai kurie mokslininkai mano, kad motinos streso pasekmės susijusios su tam tikrais kritiniais periodais. Buvo tirtas nėštumo metu stresą išgyvenusių motinų vaikų, sulaukusių 8-9 metų, hyperaktyvumo, elgesio problemų ir nerimastingumo lygis.
Kūdikystė ir vaikystė
Knygoje detaliai aprašomas kūdikių ir vaikų vystymasis, įskaitant motorikos, kalbos, socialinių įgūdžių ir pažintinių funkcijų raidą. Pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip aplinka ir auklėjimas veikia vaiko raidą. Pavyzdžiui, trejų metų vaikas, pradėjęs lankyti vaikų darželį, beveik nustojo vaikščioti ir tik šliaužiodavo. Elgesio psichoterapeutai, savaitę stebėję, kaip vaikas elgiasi grupėje, nustatė, kad, kai tik vaikas pradėdavo šliaužti, auklėtojos iškart atkreipdavo į jį dėmesį, kalbindavo, imdavo ant rankų, o stovėdamas ar eidamas jis tokio dėmesio nesusilaukdavo. Remiantis tuo stebėjimu, buvo sudaryta programa, pagal kurią auklėtojos daugiau nekreipdavo dėmesio į vaiką, kai tas šliauždavo, bet užtat elgėsi su juo dėmesingai, šiltai, kai jis atsistodavo ar mėgindavo eiti.
Taip pat skaitykite: Raidos teorijų apžvalga
Paauglystė
Šis laikotarpis knygoje nagrinėjamas kaip svarbus tapatumo formavimosi etapas. Aptariami fiziniai, emociniai ir socialiniai paauglių pokyčiai, taip pat iššūkiai, susiję su savarankiškumo siekiu ir santykiais su bendraamžiais bei tėvais.
Jaunystė
Klausas Riegelis (1979) teigė, kad jaunų suaugusiųjų patirtis yra naujas kognityvinis iššūkis, t. y. suvokiama, jog egzistuoja dialektinės (viena kitai prieštaraujančios) jėgos. Kitaip tariant, atrandama, kad daugelis aplinkos aspektų gali turėti prieštaringas charakteristikas. Tai ypač taikytina žmogiškoje aplinkoje. Pavyzdžiui, asmuo, kurį mylime, gali būti šiltas ir kilnus vienu metu, o kitu jis gali būti egocentriškas ir abejingas. Yra ir daugiau aplinkybių, kuriomis gauname prieštaringą informaciją apie asmenį, grupę ar organizaciją arba susiduriame su labai priešingais požiūriais į tą patį dalyką. Gali ir nebūti visiems priimtino konflikto išsprendimo būdo. Mes tiesiog turime integruoti savo supratimą į žymiai sudėtingesnį paveikslą. Gyvenimas, kokį jį suvokia jaunas suaugusysis, yra dažnai dviprasmiškas ir komplikuotas. K. Riegelis (1979) teigė, kad intelektinio sugebėjimo susidoroti su prieštaravimais, su kuriais susiduriama kasdieniniame gyvenime, pasiekimas reikalauja perėjimo į penktąją kognityvinės raidos stadiją. Pagrindiniai kriterijai, nusakantys ar jaunas asmuo jau jaučiasi suaugęs, ar dar ne… yra trys.
Suaugusio amžiaus laikotarpis
Knygoje analizuojami suaugusiųjų gyvenimo etapai, įskaitant karjeros pasirinkimą, santykių kūrimą, šeimos auginimą ir vidurio amžiaus krizę. Aptariami suaugusiųjų psichologinės gerovės veiksniai ir būdai, kaip įveikti sunkumus šiame gyvenimo etape.
Senatvė
Senatvės laikotarpiu knygoje aptariami fiziniai ir kognityviniai pokyčiai, taip pat psichosocialiniai iššūkiai, tokie kaip vienatvė, netektis ir adaptacija prie naujų gyvenimo sąlygų. Svarbus dėmesys skiriamas sėkmingo senėjimo strategijoms ir būdams, kaip išlaikyti aktyvų ir prasmingą gyvenimą senatvėje.
Ego stiprumas ir gyvenimo krizės
Knygoje pabrėžiama, kad sugebėdamas intymiai bendrauti su kitais, žmogus pasijunta subrendęs, nes dabar žino, kas jis yra, savęs nepraranda ir giliuose ar painiuose santykiuose su kitų pažiūrų ar kitos lyties asmenimis ar grupėmis. Ego stiprumas ir sugebėjimas jausti pagarbą sau ir kitiems yra visų aštuonių gyvenimo krizių pozityvaus įveikimo padarinys. Kai vaikai palieka namus, tėvams tenka susidurti su gilia vidine transformacija, kuri dažnai atskleidžia ne tik netektį, bet ir ilgai slopintus jausmus, neišpildytus lūkesčius bei pamirštą asmeninę tapatybę. Karantino laikotarpiu šeimų gyvenimas intensyviau sukosi namuose ir vieni su kitais jų nariai leido daugiau laiko. Tėvai savo atžaloms buvo ne tik tėvai, bet ir auklėtojai, mokytojai, dažnu atveju - ir žaidimų draugai. Tėvų, auginančių vaikus su raidos sutrikimais, teigimu, vienas didžiausių sveikatos priežiūros sistemos trūkumų Lietuvoje - milžiniškos eilės gydymo įstaigose, kuriose vaiko raida būtų išsamiai įvertinta specialistų komandos bei kompleksinių tęstinių paslaugų jų vaikams stoka.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie asmenybės raidos teorijas
Raidos psichologijos teorijos
Raidos psichologija remiasi įvairiomis teorijomis, kurios padeda suprasti žmogaus vystymąsi. Tarp jų yra:
- Psichoanalitinė teorija: Freudas ir Eriksonas sukūrė teorijas, kurios pabrėžia pasąmonės procesų ir ankstyvos vaikystės patirties svarbą. Freudo teorija apima Id, Ego ir Superego sąvokas, o Eriksono teorija apibrėžia aštuonias psichosocialines raidos stadijas.
- Kognityvinė teorija: Piaget sukūrė kognityvinės raidos teoriją, apibrėžiančią keturias stadijas: sensomotorinę, priešoperacinę, konkretų operacinį mąstymą ir formalų operacinį mąstymą. Informacinė teorija nagrinėja, kaip žmonės apdoroja informaciją ir kaip tai veikia jų raidą.
- Humanistinė teorija: Pabrėžia asmens potencialą ir savirealizaciją.
- Etologinė teorija: Nagrinėja elgesį evoliuciniu požiūriu.
- L. Vygotskij teorija: Pabrėžia socialinės sąveikos ir kultūros svarbą vaiko raidai.
- J. Piaget ir L. Kohlberg moralinės raidos teorijos: Aiškina, kaip vystosi moralinis mąstymas. Kohlbergo moralės raidos samprata apima moralinio samprotavimo lygmenis.
Praktiniai patarimai ir įžvalgos
Raidos psichologija ne tik teorinė disciplina, bet ir praktinis įrankis, padedantis suprasti save ir kitus. Žinios apie raidos etapus ir iššūkius gali padėti tėvams, pedagogams ir kitiems specialistams efektyviau dirbti su vaikais ir paaugliais. Suaugusiems žmonėms šios žinios gali padėti geriau suprasti savo patirtis ir įveikti gyvenimo krizes.
Patarimai tėvams:
- Būkite dėmesingi savo vaikų poreikiams ir emocijoms.
- Skatinkite vaikų savarankiškumą ir kūrybiškumą.
- Kurkite saugią ir palaikančią aplinką.
- Būkite kantrūs ir supratingi paauglystės metu.
Patarimai suaugusiems:
- Skirkite laiko savianalizei ir savęs pažinimui.
- Užsiimkite veikla, kuri teikia džiaugsmą ir prasmę.
- Stiprinkite santykius su artimaisiais.
- Nebijokite kreiptis pagalbos, jei susiduriate su sunkumais.
Prieraišumas ir mentalizacija
Mentalizacija yra elgesio supratimas susiejus su intencionaliomis psichikos būsenomis. Nors šis gebėjimas literatūroje apibrėžiamas šiek tiek skirtingai, taip pat šiek tiek skirtingai aiškinama jo raida, pastaruoju metu vis didėja susidomėjimas tarpasmeniniais mentalizacijos raidos veiksniais. Fonagy, Steele, Steele, Moran ir Higgitt (1991), taip pat Fonagy, Gergely, Jurist ir Target (2004) siūlomas požiūris, kai vaikų prieraišumas ir tėvų mentalizacija yra suprantami kaip itin reikšmingos vaikų mentalizacijos raidos prielaidos, yra plačiau aprašomas ir empiriškai tikrinamas ankstyvoje vaikystėje. Vidurinėje vaikystėje ir paauglystėje, vykstant reikšmingiems prieraišumo sistemos pokyčiams, prieraišumo ir tėvų mentalizacijos vaidmuo vaiko mentalizacijos raidai ir sklaidai nėra apibrėžtas. Apžvelgti tyrimai rodo, kad gera tėvų mentalizacija yra svarbi saugiam prieraišumui ir psichikos teorijos įgijimui ankstyvoje raidoje, atskleidžia motinų reflektyviosios funkcijos prieraišumo santykiuose svarbą organizuotoms vaiko prieraišumo strategijoms. Be to, prasta motinų reflektyvioji funkcija siejasi su dezorganizuotu prieraišumu, o šis, skirtingų tyrimų duomenimis, yra susijęs su prastesniais mentalizacijos gebėjimais tiek ankstyvoje, tiek vėlesnėje raidoje. Nors prieraišumo, saugumo ir mentalizacijos ryšys lieka svarbus ir vidurinėje vaikystėje, ir paauglystėje, tyrimai pateikia skirtingų duomenų apie strategijų reikšmę mentalizacijos naudojimui ir kartu rodo, kad ne tiek prieraišumo saugumas, kiek prieraišumo sistemos organizavimas apskritai yra sėkmingos mentalizacijos raidos sąlyga. Empiriniai duomenys rodo, kad motinų mentalizacija būna svarbi vaiko mentalizacijai ir vėlesnėje raidoje, kartu atskleisdami skirtingų motinos mentalizacijos gebėjimo dėmenų reikšmę vaiko ir paauglio mentalizacijos raiškai.
Alfredas Adleris ir Individualioji psichologija
Alfredo Adlerio teorijos ir praktikos taikymas bei sklaida buvo veikiami Europos istorijos. Adleris suformulavo savo pirmuosius teorinius postulatus būdamas artimas S. Freudo mokinys. Freudas supykęs atmetė Adlerio idėjas, netgi pareiškė, kad jos yra labai pavojingos psichoanalizės teorijai, ardo ją iš esmės. A. Adleris buvo priverstas pasitraukti iš psichoanalitikų rato ir 1914 m. įkūrė savo Individualiosios psichologijos draugiją, pradėjo leisti žurnalą „Journal for Individual Psychology”. Tolesnei jo teorijos eigai įtakos turėjo jo patirtis Pirmojo pasaulinio karo metais, kai jis tarnavo veikiančioje armijoje gydytoju psichiatru. Kai kurioms jo pažiūroms galėjo turėti įtakos ir jo žmona Raissa Epštein, iš Rusijos emi¬gravusi socialiste, feministė. Būtent per žmoną jis susipažino ir artimai bendravo su Leonu Trockiu ir jo žmona Natalja, būtent ji privertė Adlerį pamatyti ir suvokti moters nelygiavertiškumą to meto visuomenėje. Ir gyvenime, ir savo teorijoje bei konsultavimo praktikoje Adleris teigė lygiavertiškumo ir demokratijos idėjas kaip labiausiai atitinkančias mūsų psichologine prigimtį.
A. Austrijoje Adleris užėmė tvirtą padėtį moksliniame ir socialiniame to meto gyvenime. Buvo populiarios jo paskaitos, populiarus jis buvo tarp kolegų, turėjo gausų savo pasekėjų būrelį, netrūko klientų. Sėkmingai ėjo individualiosios psichologijos žurnalas, Vienoje buvo įkurta gimnazija, kurioje vaikai buvo ugdomi pagal Adlerio idėjas. Nacizmas - kitas totalitarinis režimas atėjo į valdžią Austrijoje ketvirtojo dešimtmečio viduryje. A. Adleris įžvelgė šios politinės jėgos grėsmę dar anksčiau. Jis pats su savo šeima jautėsi nesaugiai, nes buvo žydai, o ir pati fašizmo ideologija buvo priešinga visai jo pasaulio bei žmogaus sampratai. 1926 m. Adleris emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. JAV Adlerio teorija tapo labai populiari. Įdomu, kad Adleriui pradėjus rašyti angliškai kai kurios jo teorijos sąvokos šiek tiek pasikeitė. Amerikietiškas pragmatiškumas metafizines aukštumas pasiekiančią bendruomeniškumo jausmo (Gemeinschaftsgefuehl) sampratą pakeitė žemiškesne, į veiklą nukreipta socialinio intereso sąvoka. Adleris ir gyvendamas Amerikoje daug keliavo po Europą ir skaitė paskaitas įvairiuose universitetuose, stengėsi patekti į Tarybų Rusiją, matyt, tikėdamasis ap¬tikti prapuolusios dukters pėdsakus. 1933-1945 m. Adlerio pasekėjų Vokietijoje ir Austrijoje liko mažai. Kai kurie emigravo, kai kurie žuvo koncentracijos stovyklose, kai kurie -dar blogiau - bendradarbiavo su nacistine vyriausybe. Po karo adleriška teorija ir praktika vokiškai kalbančiuose Europos kraštuose praktiškai nunyko. Ir tik antroje dvidešimtojo amžiaus pusėje vėl sugrįžo pakankamai ironiškai - iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Taip pat skaitykite: Raidos psichologija: Integruotas požiūris
Lietuvoje Adlerio teorijos pagrindus Vilniaus universitete dėstė prof. A. Gučas. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio Lietuvoje kelis kartus lankėsi Cincinačio Xaviero universiteto prof. V. Bieliauskas - šeimos terapeutas, Adlerio mokyklos žinovas ir atstovas. Iš naujos pirmųjų Lietuvoje paruoštų psichologų kartos viena iš Adlerio teoriją propagavusių ir palaikiusių psichologų buvo prof. D. Gailienė. Psichologai Z. Streikus ir A. Kučinskas nuo studijų metų domėjosi A. Adlerio psichologija, A. Kučinskas dėstė apie ją VDU bei Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institute. 1992 m. Druskininkuose Z. Streikus, D. Streikuvienė, R. Bieliauskaitė įsteigė „Darnos” mokyklą. Aktyviai jos veikloje dalyvavo D. Kuzmickienė, programas organizuoti padėdavo tuo metu Druskininkuose gyvenusios ir dirbusios psichologės R. Kalnaitytė ir E.Repšytė. Nuo 1992 m. Asmenine Z. Streikaus iniciatyva Darnos mokyklos steigėjai 1992 m. išvyko į tarptautinę A. Adlerio psichologijos mokyklos vasaros stovyklą ICASSI (International Committee of Adler Summer Schools and Institute) Olandijoje, 1993 m. - Prahoje. Ši šeimoms, vaikams ir jaunimui skirta stovykla ICASSI buvo įkurta individualiosios psichologijos klasiko, A. Adlerio mokinio R. Dreikurso iniciatyva 1963 m. Jos tikslas - skleisti A. Adlerio mokymą. Programa paruošta įvairių sričių profesionalams -psichologams, psichoterapeutams, socialiniams darbuotojams, pedagogams, tėvams, verslininkams, jaunimui. Šiose mokyklose užmegzti ryšiai padėjo 1992-1996 m. Druskininkų „Darnos” mokykloje suorganizuoti nemažai seminarų, kuriuos vedė iškilūs individualiosios psichologijos profesionalai - Betty Lou Betner (JAV), Helmutas Heuschenas (Vokietija), Teo Joostenas (Olandija), Ericas Masangeris (JAV), Michaelis Pop-kinas (JAV),Yvonne Schuerer (Šveicarija), prof. R. Kernas (JAV), Frankas VValtonas (JAV). 1993 m. „Darnos” mokykloje suburta pirmoji mažoji lietuviškoji adlerinė vasaros stovykla (mini ICASSI), kurią vedė IP klasiko R. Dreikurso duktė Eva Ferguson-Dreikurs ir jos vyras prof. W. G. Lindenas bei psichologė iš Kanados E. Nash. Visi šie žmonės esmingai prisidėjo prie individualiosios psichologijos idėjų plitimo Lietuvoje. Jų moralinė, profesinė ir finansinė parama buvo svarbi tolesniame A. Kitas individualiosios psichologijos raidos etapas - 1997 m. Editos Briedienės iniciatyva 20 žmonių iniciatyvinė grupė įsteigė Lietuvos individualiosios psichologijos draugiją (LIPD). Edita Briedienė buvo pirmoji jos prezidentė. Šiuo metu draugija vienija daugiau nei 60 narių. 1997 m. Eglės Zubienės ir Editos Briedienės iniciatyva buvo surengta pirmoji LIPD vasaros stovykla Paberžėje. Joje dalyvavo 30 žmonių -įvairių sričių profesionalų su šeimomis. Nuo to laiko LIPD vasaros stovykla vyksta kiekvienais metais. Dalyvių skaičiui išaugus iki 100 ir daugiau buvo pakeista stovyklos vieta. Ir pastaraisiais metais rugpjūčio pabaigoje adlerininkai ir jiems prijaučiantieji su šeimomis ir be jų renkasi Pasvalio rajone esančiame Balsių malūne. 1998 m. Lietuvoje vykusiame ICASSI turėjo galimybę dalyvauti net 40 Lietuvos profesionalų. Lietuvoje individualiosios psichologijos raidą skatinti padėjo ir filantropas iš Jungtinės Karalystės J. Sharpas - ne tik sudaręs galimybę dideliam būriui psichologų iš Lietuvos dalyvauti tarptautinėje vasaros stovykloje (ICASSI) Vilniuje, bet ir finansavęs 1999-2000 m. prof. R. Kerno bei F. Waltono projektą. Buvo mokomi trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos psichologai, pedagogai bei mokytojai, o mokymus vedė prof. R. Kernas ir F. Waltonas bei 4 LIP draugijos narės psichologės: L. Lasauskienė, E. Beržinienė, E. Zubienė ir V. Dapševičienė. 1999-2000 m. Lietuvos individualiosios psichologijos draugijos gyvenime būta daug įvykių: grupė stažavo užsienyje, Lietuvoje vedė įvai¬rius mokymus psichologams, tėvams, pedagogams, gydytojams, socialiniams darbuotojams, vaikams ir paaugliams. Matant vis akivaizdesnę individualiosios psichologijos mokymų prasmę ir praktinę naudą, vis aiškesniu tapo sistemingų ir nuoseklių žinių poreikis. Tuo laikotarpiu Edita Briedienė stažavosi Šveicarijoje, Ciuricho individualiosios psichologijos institute. Lietuvos individualiosios psichologijos draugija 2000 m. įstojo į IAIP - Tarptautinę individualiosios psichologijos asociaciją. 2008 m. tarptautinį šios draugijos kongresą Tarptautinė IP asociacija patikėjo jos vardu organizuoti Lietuvos individualiosios psichologijos draugijai bei Individualiosios psichologijos institutui. Šis sprendimas rodo, kad Lietuvos adlerininkai yra laikomi pakankamai pajėgūs atlikti tokį sudėtingą uždavinį. 2012 m. 2000 m. vasario mėnesį buvo įsteigta viešoji įstaiga Individualiosios psichologijos institutas. Jo steigėjos - Rasa Barkauskienė, Erika Beržinienė, Rasa Bieliauskaitė, Edita Briedienė, Lilija Lasauskienė, Violeta Satkūnienė ir Eglė Zubienė. Violeta Satkūnienė buvo pirmoji instituto direktorė. Instituto mokslinę ir taikomąją strategiją kuria mokymo taryba, kurią sudaro Edita Heister, Erika Kern, Eglė Zubienė, Rasa Barkauskienė ir Rasa Bieliauskaitė.
tags: #raidos #psichologija #naudotos #knygos