Depresija - tai rimtas psichikos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Norint tinkamai diagnozuoti ir gydyti depresiją, būtina suprasti diagnostinius kriterijus, nustatytus Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10). Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime depresijos diagnostikos procesą pagal TLK-10, įskaitant pagrindinius simptomus, tipus ir diferencinę diagnostiką.
Įvadas
Depresija, mediciniškai vadinama depresiniu sutrikimu, yra nuotaikos sutrikimas, sukeliantis nuolatinį liūdesį ir praradimą susidomėjimo. Tai veikia tai, kaip jaučiatės, mąstote ir elgiatės, ir gali sukelti įvairių emocinių ir fizinių problemų. Nors depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ji dažnai prasideda paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje.
Depresijos simptomai pagal TLK-10
TLK-10 išskiria tipinius ir kitus įprastus depresijos simptomus. Norint diagnozuoti depresiją, turi būti mažiausiai du iš trijų tipinių simptomų ir mažiausiai du kiti įprasti simptomai, trunkantys mažiausiai dvi savaites.
Tipiški depresijos simptomai:
- Liūdna nuotaika: Nuolatinis liūdesio, tuštumos ar beviltiškumo jausmas.
- Sumažėję interesai ir pasitenkinimas: Praradimas susidomėjimo ar malonumo veikla, kuri anksčiau buvo mėgstama.
- Padidėjęs nuovargis: Nuolatinis nuovargio ar energijos trūkumo jausmas.
Kiti įprasti depresijos simptomai:
- Kūno masės arba apetito pokyčiai: Reikšmingas svorio sumažėjimas arba padidėjimas, kai nesilaikoma dietos, arba sumažėjęs ar padidėjęs apetitas kasdien.
- Nemiga arba hipersomnija: Miego sutrikimai, tokie kaip nemiga (sunku užmigti ar išmiegoti) arba hipersomnija (pernelyg didelis mieguistumas).
- Psichomotorinis sujaudinimas arba sulėtėjimas: Sujaudinimas (nesugebėjimas ramiai sėdėti, nerimastingumas) arba sulėtėjimas (sulėtėję judesiai, kalba).
- Nuovargis arba energijos praradimas: Nuolatinis nuovargio jausmas, net ir po poilsio.
- Kaltės jausmas arba bevertiškumas: Pernelyg didelis kaltės jausmas arba bevertiškumo jausmas.
- Sumažėjęs gebėjimas susikaupti: Sunku susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti dalykus.
- Mintys apie mirtį arba savižudybę: Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę arba savižudybės bandymai.
Depresijos tipai pagal TLK-10
TLK-10 apibrėžia skirtingus depresijos tipus, atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir eigą:
- Lengvas depresijos epizodas: Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipinių simptomų ir mažiausiai 2 kiti įprasti simptomai. Nė vienas simptomas neturi būti stipriai išreikštas. Minimali viso epizodo trukmė 2 savaitės.
- Vidutinio sunkumo depresija: Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipiški lengvos depresijos simptomai ir mažiausiai 3 kiti simptomai. Minimali viso epizodo trukmė apie 2 savaitės.
- Sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų: Turi būti 3 tipiški simptomai, budingi lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos epizodams, ir mažiausiai 4 kiti simptomai, kurių keletas turi būti sunkaus laipsnio. Depresijos epizodas turi trukti mažiausiai 2 savaites, bet jeigu simptomai yra labai sunkūs, o pradžia labai staigi, diagnozė gali būti nustatyta per trumpesnį nei 2 savaičių laikotarpį.
- Sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais: Kliedesiams paprastai budinga nusidėjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaimės idėjos, savikaltos, nuostolio, nihilistinis kliedesiai. Klausos arba uoslės haliucinacijoms budingi šmeižiantys, kaltinantys balsai ir atmatų, puvimo arba mėsos irimo kvapai.
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas: Šis sutrikimas diagnozuojamas tada, jeigu depresija kartojasi, o kitokių afektinių sutrikimų nėra. Depresijos epizodų pradžia, sunkumas, trukmė ir dažnis labai įvairūs.
- Pasikartojantis trumpalaikis depresinis sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia trumpomis depresijomis, kurių trukmė- mažiau nei dvi savaitės (vidutiniškai 2-3 dienos) ir kurios pasitaiko kartą per mėnesį (dažniausiai 8 ir daugiau depresijų per metus). Diagnozei patvirtinti užtenka 4 depresijų per metus. Ši forma dar vadinama greito ciklo afektiniu sutrikimu.
- Distimija: Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Vaikams ši depresija trunka ne trumpiau kaip metus, o suaugusiems - ne trumpiau kaip 2 metus.
Diferencinė diagnostika
Svarbu atskirti depresiją nuo kitų psichikos sutrikimų, kurie gali pasireikšti panašiais simptomais. Diferencinė diagnostika apima:
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
- Adaptacijos sutrikimai: Svarbiausias adaptacijos sutrikimo požymis - dėl psichosocialinio streso sukeltas emocijų ir elgsenos sutrikimas. Simptomai turi pasireikšti per tris mėnesius po streso ir jų turi būti pakankamai. Po streso AS turi baigtis per 6 mėnesius.
- Sielvartas (gedėjimas): Sielvartas yra normalus, nors ir labai skausmingas atsakas į artimųjų netektį. Sielvarto simptomai atitinka tas aplinkybes, kuriose atsidūrė asmuo, o depresija sergančiųjų pacientų klinika neadekvati.
- Demencija: Demencija (F00-F03) - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna.
- Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas: Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
- Šizofrenija: Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas.
Depresijos gydymas
Depresijos gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus, vyraujančius simptomus.
- Medikamentinis gydymas: Jų skiriama pacientams, sergantiems lengva, vidutine ir sunkia depresija. Šiandien yra didelis AD pasirinkimas. Jie skiriasi savo chemine struktūra, veikimo mechanizmais, sukeliamais poveikiais.
- Psichoterapija: Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį.
- Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską „matyti tamsiomis spalvomis”.
- Nedirektyvi (dar kitaip - humanistinė) psichoterapija remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
- Tarpasmeninė psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą.
- Elektros impulso terapija (EIT): EIT dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios.
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija.
- Šviesos terapija: Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija.
- Miego deprivacija: Gydant ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama.
- Fiziniai pratimai: Reguliariai atliekami fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina ligonių, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę.
- Relaksacijos technikos: Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti RKT.
Sielvarto ir depresijos skirtumai
Sielvartas yra normali reakcija į netektį, o depresija yra psichikos sutrikimas. Sielvartas atspindi emocinę kančią ir elgesį, kylantį dėl netekties, o depresija sergančiųjų pacientų klinika neadekvati. Sielvartas gali būti dėl skyrybų, mylimo gyvūnėlio netekties, netekto darbo, kūno dalies, pablogėjusios socialinės padėties.
Adaptacijos sutrikimai
Adaptacijos sutrikimai (AS) diagnozė pirmą kartą paminėta 1952 m. amerikiečių DSM-I diagnostikos kriterijų redakcijoje. Adaptacijos sutrikimas negali būti be stresoriaus poveikio. Sutrikimas gali pasireikšti depresija, nerimo simptomais, nesugebėjimu susikaupti, planuoti ateities darbų, užbaigti pradėtus darbus, atlikti kasdienius buitinius darbus. Tokie asmenys kartais būna nepastovių emocijų, dirglūs ar agresyvūs. Svarbiausias adaptacijos sutrikimo požymis - dėl psichosocialinio streso sukeltas emocijų ir elgsenos sutrikimas. Simptomai turi pasireikšti per tris mėnesius po streso ir jų turi būti pakankamai. Po streso AS turi baigtis per 6 mėnesius.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
tags: #depresijos #diagnostiniai #kriterijai