Cipralex yra receptinis vaistas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos escitalopramo. Jis priklauso selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) antidepresantų klasei. Šis vaistas veikia didindamas serotonino kiekį smegenyse, o tai gali padėti gydyti depresiją ir įvairius nerimo sutrikimus. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiami Cipralex vartojimo nutraukimo simptomai.
Kas yra Cipralex ir kam jis vartojamas?
Cipralex sudėtyje yra escitalopramo, kuris veikia serotonino sistemą smegenyse, didindamas serotonino kiekį. Šis vaistas yra skirtas gydyti:
- Didžiosios depresijos epizodai (depresija).
- Panikos sutrikimas su agorafobija arba be jos.
- Socialinio nerimo sutrikimas (socialinė fobija).
- Generalizuoto nerimo sutrikimas.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas.
Gali praeiti kelios savaitės, kol pacientas pradės jaustis geriau vartojant Cipralex, todėl svarbu toliau vartoti vaistą, net jei pagerėjimas nėra iš karto pastebimas.
Prieš pradedant vartoti Cipralex
Prieš pradedant vartoti Cipralex, būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku ir informuoti apie visas esamas sveikatos būkles ir vartojamus vaistus. Sergant epilepsija, gydymą Cipralex reikės nutraukti, jei atsiras traukulių arba jie padažnės.
Sergant kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumu, gydytojas gali koreguoti dozę.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Sergant diabetu, gydymas Cipralex gali apsunkinti gliukozės kontrolę.
Jei sumažėjęs natrio kiekis kraujyje.
Jei lengvai atsiranda kraujosruvos arba pradedama kraujuoti.
Jei taikoma elektrotraukulių terapija.
Sergant koronarine širdies liga arba jei neseniai patirtas širdies priepuolis.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Jei ramybės metu širdis plaka retai ir (arba) jei organizme trūksta druskų.
Jei širdis plaka dažnai ar neritmiškai arba jei pasireiškia alpulys, kolapsas ar galvos svaigimas stojantis.
Jei yra arba anksčiau buvo akių sutrikimų, pvz., glaukoma.
Ligoniams, sergantiems maniakine depresine psichoze, gali prasidėti manijos fazė. Pirmosiomis gydymo savaitėmis gali pasireikšti nerimastingumas arba sunkumas ramiai stovėti ar sėdėti. Jeigu sergate depresija ir (arba) jaučiate nerimą, kartais gali kilti minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę.
Cipralex paprastai nėra skiriamas vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
Sąveika su kitais vaistais
Pasakykite gydytojui, jeigu vartojate bent vieną iš šių vaistų:
- Neselektyviųjų MAOI, kurių veikliosios medžiagos yra fenelzinas, iproniazidas, isokarboksazidas, nialamidas arba tranilciprominas.
- Grįžtamųjų selektyviųjų MAO-A inhibitorių, kurių sudėtyje yra moklobemido.
- Negrįžtamųjų MAO-B inhibitorių, kurių sudėtyje yra selegilino.
- Antibiotiko linezolido.
- Ličio ir triptofano.
- Imipramino ir desipramino.
- Sumatriptano ir panašių vaistų bei tramadolio.
- Cimetidino, lansoprazolo ir omeprazolo, fluvoksamino ir tiklopidino.
- Jonažolės.
- Acetilsalicilo rūgšties ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
- Varfarino, dipiridamolio ir fenprokumono.
- Meflokvino, bupropiono ir tramadolio.
- Neuroleptikų ir vaistų depresijai gydyti.
- Flekainido, propafenono ir metoprololio, desipramino, klomipramino ir nortriptilino ir risperidono, tioridazino ir haloperidolio.
- Vaistų, kurie mažina kalio ar magnio kiekį kraujyje.
- Vaistų širdies ritmo sutrikimams gydyti ar vaistų, kurie gali keisti širdies ritmą.
Cipralex galima vartoti su maistu arba be jo. Cipralex, kaip ir daugumos kitų vaistų, nepatariama vartoti kartu su alkoholiu.
Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas
Jeigu esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju. Jeigu paskutinius 3 nėštumo mėnesius vartojote Cipralex, turėtumėte žinoti, kad Jūsų naujagimiui gali pasireikšti šalutinis poveikis. Jei tokių vaistų kaip Cipralex vartojama nėštumo metu, ypač paskutiniais 3 mėnesiais, gali padidėti sunkaus naujagimio sutrikimo, vadinamo naujagimių persistuojančia plautine hipertenzija (NPPH), rizika.
Kaip vartoti Cipralex
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Rekomenduojama dozė priklauso nuo gydomos būklės:
- Depresija: Rekomenduojama dozė yra 10 mg kartą per parą, kurią gydytojas gali padidinti iki 20 mg per parą.
- Panikos sutrikimas: Pirmosiomis savaitėmis vartoti pradinę 5 mg kartą per parą dozę, vėliau dozę padidinti iki 10 mg per parą. Gydytojas gali šią dozę padidinti iki 20 mg per parą.
- Socialinio nerimo sutrikimas: Rekomenduojama dozė yra 10 mg kartą per parą. Atsižvelgęs į Jūsų savijautą vartojant vaistą, gydytojas gali sumažinti dozę iki 5 mg arba padidinti iki 20 mg per parą.
- Generalizuoto nerimo sutrikimas: Pradinė rekomenduojama dozė - 10 mg kartą per parą. Gydytojas gali dozę padidinti iki 20 mg dozės per parą.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas: Pradinė rekomenduojama dozė - 10 mg kartą per parą. Gydytojas gali dozę padidinti iki 20 mg dozės per parą.
- Senyvi pacientai (vyresni kaip 65 metų): Pradinė rekomenduojama dozė - 5 mg kartą per parą. Gydytojas gali dozę padidinti iki 10 mg dozės per parą.
Cipralex galima vartoti valgant arba nevalgius. Nuryti tabletę užsigeriant vandeniu. Jeigu būtina, tabletes galima perlaužti.
Ką daryti pavartojus per didelę Cipralex dozę?
Jei išgėrėte didesnę nei paskirta Cipralex dozę, nedelsdami susisiekite su gydytoju arba artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyriumi, net jei apsinuodijimo požymių nėra. Perdozavimo požymiai gali būti: galvos svaigimas, drebulys, susijaudinimas, traukuliai, koma, pykinimas, vėmimas, širdies ritmo pokyčiai, sumažėjęs kraujo spaudimas ir organizmo skysčio ir druskų pusiausvyros pokyčiai.
Ką daryti pamiršus pavartoti Cipralex?
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę. Jei pamiršote išgerti dozę ir prisiminėte prieš einant miegoti, išgerkite ją nedelsiant. Kitą dieną vartokite įprastai.
Nutraukimo simptomai
Negalima nutraukti Cipralex vartojimo tol, kol gydytojas neliepė. Nustojus vartoti Cipralex, ypač staiga, gali atsirasti nutraukimo simptomų. Tai įprasta baigiant vartoti Cipralex. Pavojus didesnis, kai Cipralex buvo vartojamas ilgai ar didelėmis dozėmis arba jei dozė mažinama per greitai.
Nutraukimo simptomai:
- Svaigulys (stabilumo arba pusiausvyros praradimas).
- Dilgsėjimas, niežulys arba (rečiau) elektros iškrovos pojūtis, atsirandantis ir galvoje.
- Miego sutrikimas (vaizdingi ar gąsdinantys sapnai, sunkumas užmigti).
- Nerimas.
- Galvos skausmas.
- Silpnumo jausmas (pykinimas).
- Vėmimas.
- Prakaitavimas (įskaitant prakaitavimą naktį).
- Nerimastingumas ar sujaudinimas.
- Drebulys (virpėjimas).
- Sumišimas ar orientacijos praradimas.
- Jausmingumas ar irzlumas.
- Viduriavimas (paleisti viduriai).
- Regėjimo sutrikimas.
- Virpantis ar smarkus širdies plakimas (palpitacija).
Jeigu Jums pasireiškė sunkūs nutraukimo simptomai, pasakykite gydytojui. Gydytojas gali paprašyti Jūsų vėl toliau vartoti tabletes ir dozę mažinti dar lėčiau.
Galimas šalutinis poveikis
Kai kuriems žmonėms, geriantiems Cipralex, gali atsirasti šalutinis poveikis. Šalutinis poveikis dažniausiai yra nesunkus ir, tęsiant gydymą, paprastai išnyksta po kelių dienų. Praneškite savo gydytojui, jei šalutiniai reiškiniai kelia nerimą ar trunka ilgiau negu savaitę ar dvi.
Labai dažnas (daugiau kaip 1 iš 10):
- Pykinimas.
Dažnas (mažiau kaip 1 iš 10, bet daugiau kaip 1 iš 100):
- Sinusitas (užgulta arba varvanti nosis).
- Sumažėjęs apetitas.
- Sunku užmigti.
- Mieguistumas.
- Galvos svaigimas.
- Žiovulys.
- Viduriavimas.
- Vidurių užkietėjimas.
- Padidėjęs prakaitavimas.
- Lytiniai sutrikimai (ejakuliacijos susilaikymas, erekcijos sutrikimai, sumažėjęs lytinis potraukis, moterims gali būti sunku patirti orgazmą).
- Nuovargis.
- Karščiavimas.
Nedažnas (mažiau kaip 1 iš 100):
- Sutrikęs miegas.
- Pakitęs skonio pojūtis.
Nustatyta, kad vartojant vaistų, kurių veikimo būdas panašus į escitalopramo, retais atvejais pasitaiko ir kitoks šalutinis poveikis:
- Galvos svaigimas atsistojus dėl sumažėjusio kraujospūdžio.
- Sumažėjęs natrio kiekis kraujyje (simptomai: nuovargis, negalavimas, sukeliantis raumenų silpnumą, sumišimas).
- Neryškus matymas.
- Vėmimas.
- Burnos džiūvimas.
- Pakitę kepenų funkcijos tyrimo rodmenys (padidėjusi kepenų fermentų koncentracija kraujyje).
- Raumenų ir sąnarių skausmai.
- Aukšta temperatūra, baimingas susijaudinimas, sumišimas, drebulys ir protarpinis raumenų susitraukimas gali būti retai pasitaikančio serotonino sindromo požymiai.
- Traukuliai, drebulys, judėjimo sutrikimai (nevalingi raumenų judesiai).
- Haliucinacijos, manija, sumišimas, baimingas susijaudinimas, nerimas, depersonalizacija, panikos priepuoliai, nervingumas.
- Pasunkėjęs šlapinimasis.
- Pieno išsiskyrimas nežindančioms moterims.
- Išbėrimas, padidėjusi kraujosruvų rizika, niežulys, ribotos pabrinkimo dėmelės.
- Širdies ritmo pokyčiai (vadinamas QT intervalo pailgėjimas, nustatomas darant EKG).
Antidepresantai: bendras supratimas
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.
Anksčiau sukurti tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Taigi sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi, tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja.
Naujesni antidepresantai tobulinami selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas nukreiptas būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų nepaliečia. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai.
Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Cipralex arba Escitalopram yra SSRI grupės antidepresantas. Šie vaistai padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse.
Antidepresantai: mitai ir tikrovė
Galbūt Jums teko girdėti: „depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų“. Arba - „jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas“. Žinokite, kad abu šie teiginiai yra klaidingi.
Tikrai ne. Tai rodo ir moksliniai antidepresantų veiksmingumo tyrimai. Jie atliekami pagal principą, kuris vadinamas „dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas“. Šiam tyrimui farmacinė kompanija pagamina dviejų rūšių tablečių pakuotes, kurios visos yra vienodos išvaizdos, tačiau vienose jų yra antidepresantas, o kitose - placebas, t.y. jokio vaistinio poveikio neturinti medžiaga. Tyrimo metu nei vaistus skiriantis gydytojas, nei juos vartojantis pacientas-savanoris nežino, kas yra paskirtoje tabletėje. Nuo tyrimo pradžios iki pabaigos reguliariai vertinami besigydančių savanorių psichikos pokyčiai. Pasibaigus tyrimui atskleidžiama tablečių sudėtis ir stebima, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tų pacientų, kurie vartojo veikliąją medžiagą ir tų, kurie vartojo placebą.
Tokio tipo tyrimai dažniausiai parodo, kad tarp tų, kurie vartojo placebą, savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, t.y. vienam trečdaliui. Tuo tarpu tarp vartojančių veikliąją medžiagą pagerėjimas pasiekiamas apie 60-70 proc. atvejų.
Gydymo efektyvumo didinimas
Mano nuomone, gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos tipą. Man priimtinas depresijos tipų skirstymas į endogeninę ir egzogeninę. Manau, vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Savo klinikinėje praktikoje vadovaujuosi ir tokia taisykle: cheminio medžiagų disbalanso pažeidimo požymiai turi būti gydomi „cheminiais“ gydymo metodais. Mano supratimu, aiškius medžiagų apykaitos sutrikimų požymius centrinėje nervų sistemoje (toliau - CNS) rodo mediciniškai objektyvūs, t.y. fiziškai „apčiuopiami“ simptomai: mąstymo ir judesių sulėtėjimas, apetito netekimas ir svorio kritimas, ryški nemiga, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nuolatinis nuovargis, kraujospūdžio svyravimai, įvairiausi nemalonūs pojūčiai kūne (galvos skausmai, širdies plakimasis, oro trūkumo pojūtis ir kt.). Tuo tarpu „neapčiuopiami“, t.y.
Kaip veikia antidepresantai
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Antidepresantai veikia dviem būdais:
- Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: pagerėjus savijautai, t.y.
Svarbi informacija apie antidepresantus
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.
Norėčiau atkreipti dėmesį į žodį galimas, nes šis poveikis pasireiškia tikrai ne visiems. Taigi, gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėjau, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio.
Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų - kantrybė. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.
Galima situacija, kada gydymas vien tik vienu antidepresantu yra neefektyvus. Ši problema sprendžiama atsižvelgiant į galimas tokio depresijos atsparumo gydymui priežastis.
Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais. Antidepresantai, ypač naujieji - saugūs vaistai.
Kaupiant neplanuoto nėštumo klinikinių atvejų duomenis matyti tendencija, kad jeigu moteris pastoja vartodama antidepresantų, ji išnešioja sveiką kūdikį. Pats nėštumas paprastai teigimai veikia į depresijos sutrikimus, jie „aprimsta“. Tačiau pogimdyminiu laikotarpiu dažnai stebimas tam tikras depresijos simptomų paūmėjimas. Todėl labai svarbu, kad po gimdymo moteris jaustųsi saugi, neliktų vieniša su savo sunkumais, nepasijusti pasimetusi pasikeitusioje gyvenimo situacijoje.
Gydant depresiją ir nerimo sutrikimus, antidepresantai gali būti skiriami kartu su kitais psichotropiniais vaistais, pvz., su raminančiais vaistais, su kitais antidepresantais, vaistais nuo psichozės. Dėl galimos sąveikos nerekomenduojama cheminių antidepresantų vartoti kartu su augaliniais iš jonažolės pagamintais antidepresantais.
Depresija ir nerimas: visuomenės sveikatos problema
Depresija, nuolatinis nerimas, panikos atakos, socialinė ir kitos fobijos, psichosomatiniai simptomai - pakankamai dažni sutrikimai ne tik psichiatrų, bet ir kitų medicinos sričių specialistų praktikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) naujausios statistikos duomenimis pagal tai, kiek visos ligos atima iš žmonių jų sveiko gyvenimo metų, depresija viso pasaulio populiacijoje užima 12-ą vietą tarp maždaug 200 ligų grupių.
Jei skaičiuosime lėtinių neinfekcinių ligų bei traumų iš visos Žemės gyventojų atimtus sveiko gyvenimo metus, depresija užims šeštąją vietą (po širdies kraujagyslių ligų, eismo įvykių, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, diabeto bei stuburo uždegiminių-degeneracinių ligų), aplenkdama, pvz., plaučių, krūties, skrandžio vėžį.
Aš matau dvi šių psichikos sutrikimų „epidemijos“ priežastis. Pirmoji - tai didžiulis, „globalus“ informacijos srautas. Šiuolaikines informacijos perdavimo priemonės bruka į žmogaus smegenis didžiulius informacijos kiekius. Smegenys pagal savo prigimtį mėgina šią in-formaciją (tiksliau de-formaciją) apdoroti, kažkur išsaugoti, atskirti svarbesnę nuo mažiau svarbios. Tai sukelia žmogui pasimetimą, nerimą. O ilgalaikis nerimas sekina organizmą, išsekimo stadijoje atsiranda ir depresijos simptomai.