Sporto psichologas: kas tai, ką jis daro ir kaip gali padėti?

Šiais laikais, kai sportas tampa vis konkurencingesnis, o reikalavimai sportininkams auga, psichologinė pagalba tampa neatsiejama sėkmės dalimi. Sporto psichologas - tai specialistas, kuris padeda sportininkams, treneriams ir komandoms pasiekti aukštesnių rezultatų, gerinti psichologinę savijautą ir įveikti sunkumus, susijusius su sportine veikla. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra sporto psichologas, ką jis veikia, kokiais metodais dirba ir kaip jo pagalba gali būti naudinga įvairaus lygio sportininkams.

Kas yra sporto psichologas?

Sporto psichologija - tai tarpdisciplininė mokslo šaka, tirianti psichologinių veiksnių sąsajas su sportiniais rezultatais, treniruočių efektyvumu, pasiekimų motyvacija ir panašiai. Sporto psichologas, remdamasis šios šakos žiniomis, padeda sportininkams optimizuoti jų veiklą.

Svarbu paminėti, kad sporto psichologai dirba su sveikais, psichikos sutrikimų neturinčiais sportininkais. Jie ne gydo, o padeda ieškoti būdų, kaip įgyvendinti savo sportinį potencialą. Žinoma, pastaraisiais metais vis labiau pripažįstant, kad nemažai daliai sportininkų būdingi psichinės sveikatos sutrikimai, atsiranda ir specializuoti specialistai - klinikiniai sporto psichologai bei sporto psichiatrai.

Kam skirta sporto psichologo parama?

Sporto psichologo arba konsultanto klientais gali būti:

  • Sportininkai: Individualiai dirbantys sportininkai, nepriklausomai nuo jų meistriškumo lygio - nuo pradedančiųjų iki aukščiausio lygio profesionalų. Juos vienija noras pagerinti savo sportinį pasirodymą, jaustis labiau psichologiškai pasirengus svarbioms varžyboms arba išspręsti sunkumus, susijusius su sportine veikla.
  • Sportininkų grupės: Darbas su grupe sportininkų, ypač svarbus komandinėse sporto šakose. Tuomet orientuojamasi į komandos mikroklimatą, sutelktumą bei tikslus.
  • Treneriai: Psichologas gali bendradarbiauti su treneriu, siekdamas pagerinti sportininkų psichologinį pasiruošimą. Treneriai taip pat gali kreiptis į sporto psichologus norėdami pagerinti savo pačių įgūdžius susitvarkyti su įtemptomis situacijomis, kylančiomis treniruotėse ar varžybinėse situacijose.
  • Sportininkų tėvai: Dažniausiai tėvai kreipiasi dėl vaikų arba paauglių iki 16 metų. Tėveliams būna įdomu, su kokiais sunkumais susiduria jų vaikai, kaip jie, tėvai, galėtų padėti.

Kaip vyksta darbas su sporto psichologu?

Dažnai sportininkai net nenutuokia, kaip atrodo psichologo konsultacijos, ir dėl to vengia į jį kreiptis. Iš tikrųjų psichologo darbo metodai labai priklauso nuo paties psichologo. Tačiau bet kuriuo atveju pirmiausia reikia susitarti dėl susitikimo.

Taip pat skaitykite: Vaikų sporto psichologinės konsultacijos

Susitikimai

Pirmasis bei vėlesni susitikimai paprastai vyksta psichologo kabinete arba kur nors sporto bazėje, kurioje treniruojasi sportininkas ar dirba treneris. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, nemaža dalis darbo persikėlė į nuotolines erdves. Susitikimų trukmė gali būti labai įvairi, dažniausiai jie trunka 45min. - 1 val. Taigi gan įprasta, kad sporto psichologai dalyvauja treniruotėse bei varžybose - stebi savo klientą-sportininką ir pateikia jam atgalinį ryšį, įvertina sąlygas, kuriose tenka varžytis ir pagal tai keičia savo intervencijas.

Darbo tikslų aptarimas

Pirmojo susitikimo metu aptariami darbo tikslai. Besikreipiantis sportininkas, treneris, tėtis arba mama - t.y. klientas, - išsako, kodėl kreipiasi į psichologą, su kokiais sunkumais susiduria, kokie psichologinio rengimo aspektai jį domina. Aišku, „užsakymas“ visų pirma priklauso nuo to, kas kreipiasi - sportininkas, treneris ar tėvai. Kiekvienu atveju konsultavimo tikslas formuluojamas atsižvelgiant į kliento pageidavimus.

Darbo metodai

Kai numatomas darbo tikslas (kas turėtų keistis?), toliau pereinama prie konkrečių darbo metodų, padedančių siekti užsibrėžtų tikslų. Čia galimi įvairūs variantai:

  1. Psichologinis įvertinimas: Tai įvairių psichologinių testų atlikimas, klausimynų pildymas, stebėjimas bei interviu. Paprastai psichologams tenka įvertinti sportininkus - aprašyti jų asmenybę, nurodyti stipriąsias ir silpnąsias puses (toks aprašymas dar vadinamas profiliu). Toks įvertinimas dažniausiai atliekamas tuomet, kai treneris nori daugiau sužinoti apie savo naują auklėtinį, kai pats sportininkas nori sužinoti savo stipriąsias/ silpnąsias savybes arba kai ši informacija svarbi psichologui. Dirbant su komandomis, psichologui gali tekti įvertinti komandos klimatą, kultūrą, tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, ir t.t.

  2. Psichologinių įgūdžių mokymas: Psichologiniai įgūdžiai tai - relaksacija ir autogeninė treniruotė, vaizdinių kūrimas, tikslų užsibrėžimas, dėmesio koncentracija, psichinės energijos valdymas, teigiamas mąstymas ir vidinė kalba, varžybiniai ritualai. Jų lavinimas padeda sportininkams siekti aukštesnio meistriškumo, gerina jų pasirodymą didelės įtampos situacijose. Pavyzdžiui, sportininkas išmoksta naudoti vaizduotę savo fizinių įgūdžių, technikos tobulinimui, skausmo įveikai, o taip pat savo emocijų, priešvaržybinio jaudulio valdymui. Darbo pradžioje įvertinus sportininko psichologinius įgūdžius bei nustačius, kuriems aspektams reiktų skirti daugiau dėmesio, bei atsižvelgiant į sportininko pageidavimus, sudaromos individualios programos, padedančios lavinti reikiamus psichologinius įgūdžius. Supaprastintai šios programos atrodo taip: 1) supažindinimas su psichologiniu įgūdžiu (teorinis pagrindas); 2) psichologinio įgūdžio mokymas ir lavinimas, 3) psichologinio įgūdžio taikymas realiose situacijose (iš pradžių treniruotėse, o vėliau ir varžybose) bei jo palaikymas. Tokio darbo specifika yra ta, kad psichologas tarsi tampa mokytoju - jis supažindina su psichologiniais įgūdžiais, tokiu būdu užimdamas „eksperto“ poziciją.

    Taip pat skaitykite: Kelias į pergalę

  3. Į problemą orientuotas darbas: Sportininkas nurodo, kas jo sportinėje veikloje jam nepatinka, su kokiais sunkumais susiduria, kokio elgesio jis „nebenorėtų“ (pvz., "labai jaudinuosi prieš kiekvieną startą, labai greitai įsiplieskiu"…) ir kokio elgesio ar įgūdžių norėtų (pvz., "po kelių nesėkmingų metimų serijos norėčiau išlikti susitelkęs į besitęsiantį žaidimą"). Tuomet ieškomi „sprendimai“ - strategijos, kurios padėtų išvengti nenorimo elgesio ir didintų pageidaujamo elgesio pasireiškimus. Įvertinama, kiek pats sportininkas jau turi sugebėjimus ir įgūdžius, kuriuos išmokęs pilnai išnaudoti, galėtų pasiekti norimą pasirodymo/ atlikimo lygį (pvz., išliktų ramus įtemptose situacijose, negalvotų apie rezultatą šaudant, darydamas pratimus ant buomo negalvotų apie kritimą ir pan.), o kokius įgūdžius reiktų ugdyti. Klausimas, į kurį mėginama atsakyti - „o kaip aš norėčiau, kad būtų?“

  4. Konsultavimas: Labai supaprastintai psichologo konsultaciją galima suprasti kaip sportininko pokalbį akis į akį su psichologu. Tačiau tai nėra toks pokalbis, kai psichologas dalina patarimus. Tai nėra pokalbis, kai psichologas pasako sportininkui slaptažodį, galintį sukelti stebuklingus pokyčius. Tai pokalbis, kai sportininkas pats ieško atsakymų į savo klausimus, tik ne vienas, o padedamas psichologo. Nuo psichologinių įgūdžių lavinimo ir į problemą orientuoto darbo konsultavimas skiriasi tuo, kad ši darbo forma yra mažiausiai apibrėžta, mažiausiai struktūruota. Čia daugiausia dėmesio skiriama savo dabartinės situacijos ir išgyvenimų įsisąmoninimui, jausmų išsakymui.

Su kokiais sunkumais susiduria sportininkai?

Sportininkai susiduria su tomis pačiomis gyvenimiškomis problemomis, kaip ir nesportuojantys žmonės, tačiau šalia to jiems tenka susidoroti ir su tam tikrais specifiniais sunkumais, pavyzdžiui, perėjimu iš vienos amžiaus grupės į kitą, atsiskyrimu nuo šeimos, išvykstant į kitą miestą, sportinės karjeros užbaigimu, santykių su treneriais, komandos draugais, tėvais nesklandumais, nesėkmės baime, pasitikėjimo savimi stoka, psichologinėmis fizinių traumų pasekmėmis. Visa tai gali sukelti nemažą psichologinę įtampą, trukdančia normaliai treniruotis ar tiesiog gyventi visavertį gyvenimą.

Lygiai tą patį galima pasakyti apie trenerius - jiems kyla bendro pobūdžio sunkumai, jie susiduria su nesklandumais bendraudami su savo auklėtiniais, jie nuolat patenka į įvairias stresines situacijas ir t.t..

Šiuos sunkumus kiekvienas gali spręsti savarankiškai, tačiau tai užima daugiau laiko ir išeikvojama daugiau energijos, kuri galėtų būti nukreipta į sportinių tikslų siekimą ar visavertį gyvenimą. Kito žmogaus, šiuo atveju, psichologo žvilgsnis iš šalies padeda sportininkui ar treneriui geriau suvokti savo dabartinę situaciją, pamatyti esamų sunkumų sprendimo būdus, o taip pat įgyti įgūdžių, kurie ir ateityje padėtų spręsti kylančius sunkumus.

Taip pat skaitykite: Sporto psichologijos praktinis pritaikymas

Sporto psichologijos nauda

Gera žinia sportininkams bei treneriams yra ta, kad psichologinis pasiruošimas iš tikro yra veiksmingas. Sporto psichologas gali padėti:

  • Pagerinti sportinius rezultatus
  • Sustiprinti pasitikėjimą savimi
  • Geriau susikaupti ir valdyti dėmesį
  • Įveikti stresą ir nerimą
  • Greičiau atsigauti po traumų
  • Pagerinti santykius su treneriais ir komandos draugais
  • Nustatyti ir koreguoti neproduktyvius mąstymo ir elgesio įpročius
  • Įgyti daugiau motyvacijos

Kaip kreiptis į sporto psichologą?

Į sporto psichologą paprastai kreipiasi pats sportininkas, treneris arba jaunųjų sportininkų tėveliai. Informaciją apie psichologus tenka susirasti patiems - čia pagelbėja pažįstami (pvz., sportininkai anksčiau dirbę su sporto psichologais), klubas ar sporto mokykla, kuriose treniruojasi sportininkas (kai kurios iš jų turi savo psichologus), ar paieška internete.

tags: #sporto #psichologas #kas #tai