Šiame straipsnyje nagrinėjami raminamųjų vaistų ir narkotikų skirtumai, jų poveikis žmogaus organizmui ir galimos pasekmės. Taip pat aptariama paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo statistika ir priklausomybės problemos.
Raminamieji vaistai ir narkotikai: kas tai?
Neretai raminamieji vaistai ir narkotikai yra painiojami, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra tas pats. Iš narkotinių medžiagų sąrašo matyti, kad tik dalis narkotinį poveikį sukeliančių medžiagų yra tikrieji narkotikai.
Žmonės dažnai vartoja įvairias medžiagas norėdami atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ar pamiršti rūpesčius. Tai gali būti alkoholis, gydytojų išrašomi migdomieji, trankvilizatoriai (raminantieji) ir antidepresantai (depresiją pašalinantys vaistai), taip pat draudžiami narkotikai. Ypač imlūs siūlymams “patirti aštrių pajučių”, viską pamiršti, pasilinksminti yra paaugliai.
Narkotikų rūšys ir jų poveikis
Narkotikai skirstomi į kelias pagrindines grupes pagal jų poveikį centrinei nervų sistemai:
- Natūralūs narkotikai: Marihuana yra natūralus narkotikas, kuris veikia nuotaiką, mąstymą ir gali sukelti nestiprias haliucinacijas. Ypač smarkiai žaloja plaučius.
- Uostomieji preparatai: Tai klijai, benzinas, eteris, aerozoliai, kurių garai sukelia apsinuodijimą, panašų į apsinuodijimą alkoholiu.
- Slopinamieji preparatai: Tai slopinamieji, migdomieji, raumenis atpalaiduojantieji, raminamieji ir kiti vaistai, vadinami antihistaminais. Jie gali sukelti deguonies nepakankamumą kraujyje, dėl kurio žmogus pradeda mėlynuoti, o ypač greitai veikiantys slopinamieji preparatai gali paralyžiuoti kvėpavimą kontroliuojančią smegenų dalį ir sukelti mirtį.
- Stimuliuojantys preparatai: Dažniausiai vartojami kokainas ir amfetaminai. Jie veikia centrinę nervų sistemą, sukelia susijaudinimą. Prie jų psichologiškai priprantama, todėl, praėjus stimuliantų poveikiui, gali prasidėti gili depresija. Kita stimuliantų vartojimo pasekmė - parų paras trunkanti nemiga ir psichozė.
- Tikrieji narkotikai: Slopina smegenų veiklą, sukelia malonius pojučius, stiprybės ir išskirtinumo jausmą, bet po to prasideda apatija, apima mieguistumas, sutrinka mąstymas, širdies veikla ir kvėpavimas. Narkotikai - tai opiumas, heroinas, morfinas, kodeinas. Kadangi narkotikai leidžiami švirkštais, narkomanai ypač dažnai miršta dėl įvairių kraują užkrėtusių virusų ir kraujo trombų.
- Haliucinogenai: Chemikalai, iškreipiantys sugebėjimą teisingai matyti ir girdėti. Pvz., LSD sukelia nerealybės jausmą, euforiją, depresiją, haliucinacijas. Haliucinacijos gali buti nemalonios, dėl to apima baimė, prasideda nekontroliuojamo elgesio priepuoliai.
Priklausomybė nuo narkotikų
Pripratimas, tai yra priklausomybė nuo narkotikų, yra viena didžiausių problemų, susijusių su narkotikų vartojimu. Narkomanai nebegali patys atsispirti poreikiui nuolat vartoti narkotikus, jų negaudami tiesiog nepajėgia gyventi. Pripratimas buna fizinis ir psichologinis. Negaunant narkotikų laužo kaulus, skauda visą kuną; šie skausmai tokie baisus, kad jų pasikartojimo narkomanas bijo labiau nei visų kitų pavojų ar nemalonumų. Narkotikai visada susiję su mirtimi, jie patys yra vadinami baltąja mirtimi.
Taip pat skaitykite: Raminamųjų vaistų stiprumas
Raminamieji vaistai: vartojimas ir pavojai
Raminamieji vaistai, tokie kaip diazepamas, temazepamas, nitrazepamas ir kiti benzodiazepinai, yra skirti slopinti nerimą, depresiją ir gerinti miegą. Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Tačiau juos vartojant nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.
Šie vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
Paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: tyrimų duomenys
Kas ketverius metus vykdomas tyrimas mokyklose, kai apklausiami šešiolikmečiai, atskleidžia psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas. Naujausi tyrimai rodo, jog pernai itin išaugo raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo.
- 2024 m. 22,8 proc. šešiolikmečių atsakė, kad bent kartą gyvenime vartojo tokius vaistus. Iš jų 31,1 proc. sudaro merginos, 14,8 proc. - vaikinai.
- Bent kartą gyvenime tabako cigaretes vartojo 33,6 proc. respondentų.
- Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime vartojo 51,2 proc. paauglių (54,5 proc. merginų ir 48 proc. vaikinų).
- Alkoholis bent kartą gyvenime vartojo 72,6 proc. šešiolikmečių.
- Kanapes ar kitas narkotines medžiagas bent kartą gyvenime vartojo 13,3 proc. šešiolikmečių.
- Raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo bent kartą gyvenime vartojo 22,8 proc. šešiolikmečių.
Tyrimai taip pat atskleidė, kad paaugliai dažniausiai raminamųjų ar migdomųjų vaistų be gydytojų paskyrimo gauna iš savo šeimos narių, net ir šiems žinant. Tai rodo, kad dalis tėvų ikrai neatsakingai žiūri į savo vaikų negalavimus ir savarankiškai juos gydo be gydytojo priežiūros.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Informuotumas ir prevencija
Nepaisant vykdomų informacinių veiklų apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą, 20,5 proc. šešiolikmečių mano, kad žmonės niekuo nerizikuoja arba šiek tiek rizikuoja reguliariai vartodami narkotikus. Tai rodo, kad būtina stiprinti moksleivių informavimą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą anksčiau, nei moksleiviams sukanka 13 metų.
Taip pat svarbu šviesti suaugusius žmones apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, ypač vaikystėje ir paauglystėje.
Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) 260 straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėta disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis BK 260 ir 259 straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis apribojimo kriterijus. Teismų praktikoje platinimu laikomas bet koks psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) sąmoningas siekis už atlygį ar be jo šias medžiagas perduoti kitiems asmenims, išmainant juos į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Taigi, nedidelis kiekis, kad ir viena dozė, gali kainuoti laisvę.
Nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio ir 260 straipsnį kvalifikavimui reikšminga ir įtakos turi narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekybinė išraiška.
Taip pat skaitykite: Vaikų glicinas: vartojimas ir poveikis
Antidepresantai: kas tai ir kaip jie veikia?
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu.
Svarbu paminėti, kad vaistai Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam - ne antidepresantai.
Antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių. Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.
tags: #raminamieji #vaistai #narkotikai