Raminamieji prieš operaciją: ką svarbu žinoti

Prieš operaciją pacientai dažnai patiria stresą ir nerimą. Šiame straipsnyje aptariame, kaip stresas pasireiškia, kokie raminamieji gali būti naudojami ir kokios yra alternatyvos. Taip pat aptariame knarkimo įtaką miego kokybei ir bendrai sveikatai, vainikinių arterijų ligas ir jų gydymo būdus, įskaitant stentavimą.

Streso pasireiškimas prieš operaciją

Anot psichologų, stresas gali pasireikšti įvairiai. Vieniems ryškiau pasireiškia fiziniai požymiai:

• Nuovargis
• Smarkus širdies plakimas
• Raumenų įtampa
• Greitas kvėpavimas
• Drebulys
• Virškinimo sutrikimai
• Pykinimas
• Didelis prakaitavimas
• Nagų graužimas
• Dažnas šlapinimasis
• Miego problemos

Kitiems - psichiniai:

• Dirglumas
• Pyktis
• Nerimas
• Liūdesys
• Įkyrios mintys
• Atminties ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas

Jaunuoliai, patirdami padidėjusią įtampą, skundžiasi, kad negali mokytis taip, kaip anksčiau, juos kankina padažnėję galvos skausmai, miego sutrikimai.

Klinikos „InMedica“ psichologė Kristina Rusteikaitė teigia: „Net ir žemesnių klasių moksleiviai susiduria su stresu. Jei neišmokstama su juo tvarkytis 12-oje klasėje, gali kilti rimtesnių problemų. Užsitęsęs nuovargis ir stresinė būsena (pvz. neišlaikius egzaminų) gali pabloginti rezultatus, dėl to sumažėja savivertė. Išgyvenant nuolatinę įtampą, neieškant būdų, kaip pakeisti stresinę situaciją, gali atsirasti depresijai būdingi simptomai: sumažėjusi savivertė, bejėgiškumo jausmas, miego sutrikimai, neigiamos mintys, energijos trūkumas“.

Taip pat skaitykite: Raminamųjų vaistų stiprumas

Raminamieji vaistai: rizika ir nauda

Specialistai pažymi, kad būtent pavasarį padaugėja fiziškai ir emociškai nuo mokslų ir atsiskaitymų pervargusių moksleivių ir studentų, kurie stresą ir nuolatinę įtampą malšina raminamaisiais vaistais.

„Raminamieji vaistai gali slopinti centrinę nervų sistemą, sukelti mieguistumą, sutrikdyti judesių koordinaciją. Pavartojus šių vaistų, slopinama reakcija, prarandamas budrumas, tad rizikuojama sunkiai sutelkti dėmesį egzamino ar atsiskaitymo metu. Be to, vartojant raminamuosius, būtina atkreipti dėmesį į jų suderinamumą su kitais medikamentais, mūsų vaistinėse tai galima padaryti nemokamai“, - teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė.

Anot jos, ne tik raminamieji vaistai gali slopinti ir lėtinti reakciją, tačiau ir kiti medikamentai. „Panašų poveikį gali sukelti vaistai, skirti gydyti alergiją, mažinti kraujo spaudimą. Net ir vaistų nuo peršalimo sudėtyje yra slopinančių nervų sistemą medžiagų, o medikamentai nuo viduriavimo ar skrandžio ligoms gydyti gali sukelti mieguistumą“, - primena E. Stankevičiūtė.

Natūralios priemonės streso mažinimui

Vaistininkė sako, kad nereikėtų pamiršti ir natūralių priemonių, galinčių padėti sumažinti stresą. „Nerimą ir įtampą malšina šios vaistažolės: melisos lapai, valerijonų šaknys ir šakniastiebiai, pasifloros žiedai, svaigieji pipirai, sukatžolė, ramunėlių žiedai, apynių spurgai ir kt. Vaistažolių arbatas patartina gerti vakarais“, - pataria E. Stankevičiūtė.

Farmacininkai primena, kad egzaminų metu svarbu laikytis tinkamo poilsio ir miego režimo. Anot jų, šiuo laikotarpiu jokiu būdu negalima laikytis dietos, reikia valgyti šviežią visavertį maistą, vengti riebaus maisto, nes organizmas energiją, kurios taip reikia mokantis, eikvos virškinimui. Be to, vaistinėse galima įsigyti vitamino B, magnio, žuvies taukų ar amino rūgščių.

Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas

Atmintį gerinančios priemonės:

• Vanduo: aktyvina raudonųjų kūnelių veiklą, dėl to jaučiamės energingesni. Jeigu nesuvartojame pakankamai vandens, smegenys greičiau pavargsta.
• Kokybiškas miegas: miegokite gerai išvėdintoje patalpoje. Kiekvieną dieną eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu.
• Nesočiosios riebalų rūgštys: gerina kraujo apytaką, todėl daugiau maistinių medžiagų patenka į ląsteles. Šių rūgščių yra žuvų taukuose, riešutuose, saulėgrąžose.
• Angliavandeniai - gliukozės šaltinis: naudingų angliavandenių šaltinis yra viso grūdo duona, makaronai iš kietųjų rūšių kviečių, daržovės. Šis maistas ilgam suteikia protinės ir fizinės jėgos.
• B grupės vitaminai: ypatingai reikalingi atminčiai gerinti.
• Daržovės, vaisiai: morkos padeda įsiminti reikiamą informaciją, kopūstai - susikaupti, mėlynės aktyvina galvos smegenų kraujotaką, avokadas - geras energijos šaltinis, jame gausu aminorūgščių.

Knarkimas: priežastys ir pasekmės

Dalis moterų ir didesnė dalis vyrų skundžiasi dėl knarkimo miego metu. Kaip pasakoja gydytoja, knarkimas gali būti simptomas didesnių problemų nei tik nuovargis ar koncetracijos stoka. Akivaizdu, kad miego kokybė turi įtakos žmogaus poilsiui, fizinei ir emocinei sveikatai, tačiau gerai išsimiegoti dažnai gali trukdyti knarkimas. Sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad statistiškai knarkimu skundžiasi apie 20 proc. moterų ir maždaug 40 proc. vyrų.

Klinikos „Familia Clinica“ gydytoja otorinolaringologė Sigita Padvariškytė-Brusokė sako, kad nemalonius reiškinius miego metu, pavyzdžiui, knarkimą, galima bandyti koreguoti keičiant miego padėtį - užuot miegojus ant nugaros ar pilvo, bandyti miegoti ant šono ir ant aukštesnės pagalvės.

„Šiai ligai būdingas knarkimas, po kurio kelioms sekundėms sustoja kvėpavimas. Dėl to žmogus prabunda, o tokie epizodai gali kartotis ne vieną ir ne du kartus per naktį. Ši liga pasireiškia 2-5 proc. vidutinio amžiaus populiacijos. Pastebėjus šiuos simptomus ir įsitikinus, kad knarkimo sumažinimui nepadeda nei miegojimo pozicijos pakeitimas, kūno svorio korekcija ar kiti patarimai, reikėtų užsiregistruoti gydytojo otorinolaringologo konsultacijai, kurios metu įvertinami paciento anatominiai ypatumai. Jeigu yra toks poreikis, pacientas siunčiamas polisomnografijai - miego tyrimui.

Paklausta, ar pas ją dažnai apsilanko knarkimu, kalbėjimu arba dantų griežimu besiskundžiantys pacientai, S. Padvariškytė-Brusokė atsako: „Tačiau kreipiasi ir tie, kurie patiria miego apnėjos simptomus - šie žmonės jaučiasi mieguisti visos dienos metu, darosi sunku neužmigti vairuojant arba susikaupti dirbant, mokantis. Kartais kreipiasi ir tėvai, kurie išsigąsta išgirdę savo vaikų knarkimą ir kvėpavimo sustojimą nakties metu“.

„Rekomenduočiau vengti įvairių žolinių preparatų ar medikamentų prieš tai nepasitarus su gydytoju, kadangi dažniausiai mokslinio pagrindimo tokie preparatai neturi, o receptiniai vaistai, pavyzdžiui, raminamieji, naudojami savo nuožiūra, gali tik dar labiau pakenkti. Visais atvejais svarbiausia išsiaiškinti nusiskundimų priežastis. Pirmiausiai vertėtų pradėti nuo gyvenimo būdo keitimo ir kitų patarimų, o jeigu pastarieji nepadeda, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir tik tuomet „pereiti“ prie medikamentų ar kitų gydymo būdų“, - reziumuoja S. Padvariškytė-Brusokė.

Taip pat skaitykite: Raminamieji vs. narkotikai

Anestezija su Sevofluranu: svarbi informacija

Sevofluranas yra inhaliuojamas anestetikas, naudojamas bendrai nejautrai sukelti ir palaikyti suaugusiems ir vaikams, įskaitant naujagimius. Svarbu žinoti apie jo vartojimą ir galimas rizikas.

Dozavimas ir vartojimo metodas

Sevoflurano dozė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių ir klinikinę būklę. Jis tiekiamas per specialų garintuvą. Nejautrą galima sukelti inhaliuojant 0,5-1,0% sevoflurano su deguonimi ir diazoto oksidu arba be jo, laipsniškai didinant koncentraciją. Chirurginio lygio nejautrą galima palaikyti 0,5-3% koncentracijos sevofluranu.

Kontraindikacijos

Sevoflurano negalima vartoti pacientams, kuriems yra padidėjęs jautrumas sevofluranui ar kitiems halogenizuotiems anestetikams, taip pat esant genetiniam polinkiui piktybinei hipertermijai.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Sevofluranas gali sukelti kvėpavimo slopinimą. Būtina stebėti kvėpavimą ir, jei reikia, padėti kvėpuoti. Nejautrą su sevofluranu gali atlikti tik asmenys, parengti atlikti bendrąją nejautrą.

Piktybinė hipertermija

Stipraus poveikio inhaliaciniai anestetikai jautriems asmenims gali sukelti skeleto raumenų hipermetabolinę būklę, dėl kurios organizmui reikia labai daug deguonies ir pasireiškia piktybinės hipertermijos klinikinis sindromas. Gydant būtina nutraukti jį sukėlusios medžiagos (pvz., sevoflurano) poveikį, į veną leisti dantroleno natrio druskos ir imtis palaikomųjų priemonių.

Kepenų sutrikimai

Po vaistinio preparato patekimo į rinką buvo pranešta apie labai retus lengvo, vidutinio sunkumo ar sunkaus pooperacinio kepenų veiklos sutrikimo ar hepatito atvejus. Reikia spręsti pagal klinikinius įvertinimus, ar skirti sevofluraną pacientams, kurie turi kepenų problemų arba kuriems taikomas gydymas, sukeliantis kepenų nepakankamumą.

Inkstų funkcija sutrikusi

Sevofluraną pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, būtina skirti atsargiai. Po operacijos reikia stebėti inkstų funkciją.

Traukuliai

Gauti pranešimai apie retus traukulių atvejus vartojant sevofluraną. Būtina spręsti pagal klinikinius įvertinimus, ar vartoti sevofluraną pacientams, kuriems yra traukulių pavojus. Vaikams turi būti ribojamas anestezijos gylis.

Išdžiūvusių CO2 absorbentų pakeitimas

Vartojant sevofluraną kartu su išdžiūvusiu CO2 absorbentu, ypač su tuo, kurio sudėtyje yra kalio hidroksido, retai buvo stebimi anestezijos aparato labai stipraus įkaitimo, dūmų atsiradimo ir (arba) savaiminio užsidegimo atvejai.

Vainikinių arterijų ligos ir gydymas

Jūsų širdis yra raumuo, pumpuojantis kraują visame organizme. Kraujas perneša deguonį ir maistines medžiagas, kurie reikalingi tinkamai organizmo veiklai atlikti. Širdžiai kraują tiekiančios kraujagyslės yra vadinamos vainikinėmis arterijomis. Vainikinių arterijų liga susergama, kai arterijų viduje kaupiasi riebalinių nuosėdų sankaupos, vadinamos kalkių plokštelėmis, o šis procesas - ateroskleroze. Dėl šių plokštelių nuosėdų arterijų vidus gali susiaurėti, todėl sumažėja kraujo ir deguonies tiekimas. Kai širdį aprūpinančiose arterijose pasireiškia aterosklerozė, ši būklė vadinama vainikinių širdies arterijų liga (koronarine širdies liga). Kai tai pasireiškia arterijose, tiekiančiose deguonies prisotintą kraują rankoms ir kojoms, tai vadinama periferine arterijų liga. Sumažėjusi kraujo tėkmė į širdį gali sukelti skausmą krūtinėje (vadinamąją krūtinės anginą) ir rankų bei pečių tirpimą.

Rizikos veiksniai

Keli veiksniai gali padidinti vainikinių arterijų ligos riziką. Tam tikrų rizikos veiksnių negalite kontroliuoti, pavyzdžiui, savo amžiaus, lyties ir šeimos istorijos. Kiti rizikos veiksniai gali būti pašalinti ir sumažinti riziką susirgti koronarine širdies liga.

Diagnostika

• Elektrokardiograma (EKG): kai užrašomas Jūsų širdies elektrinis aktyvumas esant ramybės būsenai, bet tik pagal ją negalima nustatyti, ar sergate vainikinių arterijų liga, ar krūtinės angina.
• Kompiuterinė tomografija (KT): KT tyrimas atliekamas siekiant nustatyti, ar vainikinėse arterijose yra kalkių plokštelių. Tada seka minimaliai invazyvus tyrimas nustatyti, ar reikalingi vaistai arba tolesni tyrimai.
• Koronarinė angiografija: Jeigu gydytojui kyla įtarimų, kad gali būti reikšmingas arterijų susiaurėjimas, rekomenduojama atlikti koronarinę angiografiją. Ji išsamiai parodys tikslią susiaurėjusių ar užsikimšusių vainikinių arterijų vietą ir jos mastą. Procedūra trunka 20-40 minučių ir atliekama operacinėje. Procedūrai atlikti bus pasiūlyti nestiprūs raminamieji vaistai, padėsiantys Jums atsipalaiduoti. Nuskausminęs sritį vietiniu anestetiku, Jūsų gydytojas į riešo ar kojos viršuje esančią arteriją įkiš trumpą, tuščiavidurį vamzdelį. Jūsų vainikines arterijas. Fotografuojant skirtingais kampais gaunamas išsamus Jūsų arterijų žemėlapis. Normalu jausti laikiną šilumos pliūpsnį, kai sušvirkščiami dažai, bet procedūros metu Jūs neturėtumėte jausti jokio skausmo ar nepatogumo. Tai gali būti aptarta su kardiologais.

Gydymas

• Vaistai: Vaistai taip pat labai svarbūs siekiant sumažinti tolesnį kalkinių plokštelių susidarymą.
• Stentavimas: Stentas - tai mažas, išplečiamas, panašus į tinklelį vamzdelis, kuris arterijoje veikia kaip atrama ir padeda išlaikyti arteriją atvirą. Stentas įvedamas uždėtas ant balionėlio ir, kai balionėlis išplečiamas dideliu slėgiu, stentas išsiplečia ir įsitvirtina arterijos sienelėje. Stentas negali judėti, nusidėvėti ar pablogėti jo kokybė. Kartais stentų viduje galimas pakartotinis susiaurėjimas dėl audinio išvešėjimo gijimo metu. Ne visiems susiaurėjimams reikalingi arba tinka stentai, kartais pakanka tik balioninės angioplastikos. Tačiau ne visi vainikinių arterijų susiaurėjimai yra tinkami stentavimo procedūroms, o Jūsų vainikinių arterijų ligos eiga gali reikšti, kad ilgalaikiai gydymo rezultatai bus geresni atlikus šuntavimo operaciją.
• Angioplastika: Angioplastika - tai arterijų gydymas iš vidaus, naudojant balionėlius ir stentus; ši procedūra atliekama operacinėje panašiai kaip ir koronarinė angiograma. Širdies smūgio atveju, angiograma ir angioplastika, paprastai atliekamos tuo pačiu metu. Per vamzdelį riešo (arba kojos) arterijoje naudojant vietinį anestetiką į susiaurėjusią vainikinę arteriją įstumiama labai plona kreipiamoji viela. susiaurėjimo arba užsikimšimo tašką. Balionėlis išplečiamas, kad prispaustų plokštelę prie arterijos sienelės, ir po to subliuškinamas, atlaisvinant kelią įprastai kraujo tėkmei kraujagyslėje. Jeigu patekote į ligoninę dėl širdies smūgio, tada Jūsų EKG gali rodyti gydytojams, kad pagrindinė vainikinė arterija yra visiškai užsikimšusi. Dažnai, bet ne visada, tuo pačiu metu gali būti implantuotas stentas.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Vainikinių arterijų ligą galima veiksmingai gydyti, bet ji nėra išgydoma. Jūsų gydytojas gali skirti vaistų, padedančių kontroliuoti kraujospūdį, diabetą ir (arba) didelį cholesterolio kiekį. Jūsų gydytojas taip pat gali rekomenduoti pakeisti gyvenimo būdą. Jeigu rūkote, mesti rūkyti yra labai svarbu, Jūsų vainikinių arterijų ligos rizikai sumažinti. Cigaretės dūmuose esančios cheminės medžiagos palengvina plokštelių susidarymą ant Jūsų arterijos sienelių. Nejudrus gyvenimo būdas padidina riziką. Valgykite kuo mažiau sočiųjų riebalų, cholesterolio ir daug liesųjų baltymų, vaisių, daržovių bei viso grūdo gaminių.

Stento naudojimas

Stentai yra sukurti taip, kad visą gyvenimą liktų Jūsų kūne. Jeigu Jums reikalingas MRT (magnetinio rezonanso tomografo) tyrimas, turite informuoti specialistus, kad turite stentą. Gydytojas Jus informuos.

Simptomų pasikartojimas

Taip, simptomai gali vėl pasikartoti dėl naujo užsikimšimo arba kitų Jūsų arterijų užsikimšimo. Šiuo metu nėra garantuoto būdo užkirsti kelią simptomų pasikartojimui, bet galite sumažinti riziką mankštindamiesi, nerūkydami ir valgydami sveiką maistą.

Ramimed: svarbi informacija

Ramimed sudėtyje yra vaistinio preparato, vadinamo ramipriliu.

Kada negalima vartoti Ramimed

Nevartokite Ramimed, jeigu:

• esate alergiški ramipriliui, kitam AKF inhibitoriui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai;
• kada nors Jums buvo pasireiškusi sunki alerginė reakcija vadinama angioneurozine edema;
• Jums atliekama dializė arba bet kuri kita kraujo filtravimo procedūra;
• paskutiniųjų 6 nėštumo mėnesių laikotarpiu;
• Jūsų kraujospūdis yra per mažas arba nestabilus.

Atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju, jeigu:

• Jums bus duodama anestetikų;
• manote, kad esate (arba galite tapti) nėščia;
• vartojate aliskireną.

Sąveika su kitais vaistais

Pasakykite gydytojui, jeigu vartojate:

• vaistus mažam kraujospūdžiui, šokui, širdies nepakankamui, astmai arba alergijai gydyti;
• vaistus, kurie dažniausiai vartojami norint išvengti persodintų organų atmetimui;
• vaistus, galinčius padidinti kalio koncentraciją kraujyje;
• vaistus cukriniam diabetui gydyti;
• litį.

Vartojimas nėštumo metu

Pirmas 12 nėštumo savaičių Jums Ramimed vartoti nereikėtų, o po tryliktos nėštumo savaitės vaisto vartoti draudžiama, nes jis gali pakenkti jūsų kūdikiui.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Vartodami Ramimed galite jausti galvos svaigimą.

Dozavimas

Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Didžiausia leistina paros dozė yra 10 mg. Įprasta dozė yra 10 mg kartą per parą.

Perdozavimas

Tuoj pat pasakykite gydytojui arba vykite į artimiausios ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.

Galimas šalutinis poveikis

• Veido, lūpų arba gerklės patinimas, dėl kurio tampa sunku ryti arba kvėpuoti, taip pat niežulys ir išbėrimas.
• Dusulys arba kosulys.
• Lengviau atsirandančios kraujosruvos, ilgesnis negu paprastai kraujavimas, bet kokie kraujavimo požymiai, raudonos odos dėmės arba lengvesnis nei paprastai užsikrėtimas infekcija, gerklės skausmas ir karščiavimas, nuovargis, alpulys, galvos svaigimas arba odos blyškumas.
• Stiprus skrandžio skausmas, galintis plisti į nugarą.
• Karščiavimas, šalčio krėtimas, nuovargis, apetito netekimas, skrandžio skausmas, pykinimas, odos arba akių pageltimas (gelta).
• Galvos svaigimas.
• Rankų ir kojų patinimas.
• Koncentruotas šlapimas (tamsios spalvos), bloga savijauta, raumenų mėšlungis, sumišimas ir traukuliai.

Laikymas

Lizdinės plokštelės. Buteliukai. Buteliuką laikyti sandarų, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės. Ant dėžutės, buteliuko etiketės po “Tinka iki“ ir lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis.

tags: #raminamieji #pries #operacija