Įvadas
Emocijos yra esminė žmogaus patirties dalis, veikianti mūsų sprendimus, elgesį ir santykius. Jos yra tarsi vidiniai pranešimai, kuriuos siunčia mūsų psichika, reaguodama į įvairius vidinius ir išorinius įvykius. Šiame straipsnyje nagrinėsime emocijų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, jų poveikį mūsų sprendimams ir elgesiui, bei būdus, kaip geriau jas suprasti ir valdyti. Aptarsime, kaip emocijos veikia atmintį, socialinius santykius ir bendrą gyvenimo kokybę.
Emocijų Atpažinimo Svarba
Mes negimstame su gebėjimu atpažinti, ką jaučiame mes ar kiti. Ironiška, tačiau kuo labiau slopiname emocijas, tuo jos linkusios stiprėti. Skaudūs, nemalonūs jausmai neišnyksta savaime. Jeigu mes neišreiškiame emocijų, jos kaupiasi kaip kokia skola, kurią galiausiai vis tiek tenka apmokėti. Kalba eina ne tik apie nemalonius jausmus. Mes taip pat turime suprasti, kaip tiksliai jaučiamės, kai mums sekasi, kai jaučiame malonius jausmus. Mes dažnai į tai nesigiliname, atrodo, gerai, ir tiek, sekasi, ir gerai… Taip darydami klystame.
Dažnai mokymų, paskaitų metu paprašau dalyvių keletą minučių pagalvoti, kaip jie šiuo metu jaučiasi, ir tais jausmais pasidalinti. Dalyvių atsakymai būna įvairūs, bet ne visada apie pačias emocijas, o daugiau apie sunkumus dėl patiriamų emocijų. Net trečdaliui žmonių sunku įvardinti savo jausmus apibūdinantį žodį. Dažniausiai žmonių naudojami žodžiai savijautai apibūdinti - „aš jaučiuosi puikiai, gerai, normaliai…“. Tai priverčia susimąstyti: ar aš net nežinau, kaip jaučiuosi? Ar daviau sau leidimą to paklausti?
Emocijos ir Šiuolaikinė Kultūra
Šiandien, kai visus atsakymus galime rasti „Google“, mes prarandame įprotį, kad galėtume ieškoti atsakymų savyje arba vienas kituose. Deja, bet „Google“ nėra visagalė. Dažnas girdimas atsakymas būna, kad „nejauku apie tai kalbėti“. Mums nemalonu, nejauku kalbėti apie savo emocinį gyvenimą, ir tai visiškai suprantama. Svarbiausia, kad taip jaučiamės ir kai patiriame malonias emocijas. Bet ypač tai aktualu, kai patiriame nemalonias emocijas - liūdesį, pyktį, nusivylimą, atstūmimą, nepriėmimą. Instinktas save saugoti nuo pažeidžiamumo yra natūralus. Tai daro ir laukiniai gyvūnai. Tai savisauga, tikra ir natūrali.
Ir vis dėlto mes vis užduodame šį klausimą, kartais netgi kelis kartus per dieną: „Kaip tu? Kaip tu laikaisi? Kaip tu jautiesi? Mes klausiame refleksyviai, kad vos patys save girdime. Ir mes atsakome ta pačia dvasia: “Puikiai, ačiū, kaip tu? Viskas gerai! Tai vienas iš didžiausių žmogaus būsenos paradoksų - mes užduodame tam tikrą klausimą „Kaip tu jautiesi?“ vėl ir vėl, kas leidžia manyti, kad tai tikrai mums svarbu. Įsivaizduokite, jeigu kitą kartą pažįstamas ar draugas jūsų paklaustų: „Sveika, kaip tu?“ - jūs sustotumėte ir skirtumėte kelias minutes nuoširdžiai atsakyti, tiesiog taip, kaip iš tikrųjų tuo metu jaučiatės, be jokių pagražinimų.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Emocijų Poveikis Mūsų Gyvenimui
Emocijų siunčiamos žinutės labai lengvai pastebimos nemalonių emocijų atveju. Tai pyktis, liūdesys, kaltė, baimė, gėda ir kiti. Pyktis mums kyla, kai yra ne taip, kaip norime, arba pažeidžiamos mūsų asmeninės ribos. Gėda verčia susigūžti ir susitraukti, vengiame akių kontakto, nes tai neapsakomai skausmingas išgyvenimas. Kaltė praneša, kad padarėme kažką blogo.
Na, o kaip yra su pozityviomis emocijomis? Kuo jos yra mums naudingos? Jeigu nemalonios emocijos evoliucijos metu teikė pranašumą, nes padėjo mums išlikti, tai kokia nauda iš malonių emocijų? Ankstyvieji pozityvių emocijų tyrimai, atlikti Alice Isen, pateikė pirmąsias įdomias įžvalgas apie galimą teigiamų jausmų patirtį. Pozityvių emocijų dėka mes tampame smalsesni, jos kelia mūsų susidomėjimą, didina tikimybę, kad imsimės išmėginti ką nors nauja ar kad išmoksime naujų įgūdžių. Be to, teigiamos emocijos skatina draugiškumą - kai jaučiamės gerai, mes norime kitų draugijos, stipriname bei plėtojame santykius su žmonėmis, padedame kitiems.
Taigi emocijos atlieka didžiulį, tačiau dažnai nepastebimą vaidmenį visų mūsų gyvenime. Gamta labai sumaniai praneša mums, kas mums naudinga, o kas ne. Jeigu mums yra biologiškai duota išmokti atpažinti, išreikšti ir panaudoti savo jausmus, net ir pačius nemaloniausius, reikia naudotis tomis emocijomis, kad galėtume sukurti teigiamą, tenkinantį mus gyvenimą.
Emocijos ir Atmintis
Emocijos veikia tai, kaip mes atsimename įvykius ar informaciją. Atlikti tyrimai teigia, kad tie įvykiai ar informacija, kurie sukelia emocinį atsaką yra labiau įsimintini negu neutralūs (Van Bergen, Wall & Salmon, 2015; Khairudin et al., 2012). Taip gali būti todėl, kad emocinė ir racionali informacija yra užkoduojama skirtingose smegenų srityse. Pasak J. Hammond (2008) racionalioji smegenų dalis apdoroja informaciją linijiniu būdu, kiekvieną jos dalį atskirai. Tuo tarpu emocinė smegenų dalis ją apdoroja paraleliai. Taip informacija yra apdorojama greičiau, tačiau ne loginiu būdu. Už ją tai padaro racionalioji dalis.
Labai svarbi smegenų dalis, kuri nustato kaip emocijos bus išreikštos fiziškai, yra pagrindinė dalis, kur yra kaupiami emociniai prisiminimai. Tyrimas parodė, kad kai žmogus patiria didelio sužadinimo situacijas, migdolas gali nepaisyti paprastai vykstančių racionalių ir emocinių smegenų funkcijų ir prisiimti šią atsakomybę sau, sprendimų priėmimo proceso metu sužadindamas ryškiausius savo prisiminimus (Hammond, 2008). Patiriamos emocijos gali turėti dvejopą poveikį. Kartais tam tikros emocijos yra siejamos su tam tikrais įvykiais. Žmogus pačias patirtas emocijas gali atsiminti stipriau negu aplinkybes, kuriomis tos emocijos yra patiriamos. Dėl to žmonės išvysto automatines emocines reakcijas ir atsakus į tuos objektus ar įvykius. Taigi, emocijos daro įtaką ne tik žmogaus sąmoningiems, bet ir nesąmoningiems sprendimams. Emociniai prisiminimai sukelia stiprią, nesąmoningą fiziologinę reakciją. Visgi vien tik emocijų sukėlimas yra nepakankama sąlyga įvykiams ir informacijai atsiminti. Nuo emocijų priklausančio atgaminimo teorija (ang. the mood-state dependent retrieval theory) teigia, jog informacijos atgaminimas yra efektyvesnis tada, kai emocinė būsena bandymo atgaminti informaciją metu yra panaši į emocinę būseną, kuomet informacija yra užkoduojama (Zurawicki, 2010). Dar vienas svarbus veiksnys yra gaunamų užuominų pobūdis. Tyrimas parodė, kad kai informacijos užkodavimo metu buvusios sąlygos ir atgaminimo užuominos sutapo, tyrimo dalyviai informaciją atsiminė žymiai greičiau negu tada, kai jos nesutapo (Friestad & Thorson, 1993). Pavyzdžiui, reklamų žiūrėjimo metu jas vertinant, vėliau yra gaunama užuomina, nusakanti produktų kategorijas. Jeigu buvo žiūrima paprastai, nevertinant, labiau tiko užuominos apie įvykius reklamoje. Tokius gautus rezultatus tyrėjai aiškina tuo, jog gali būti, kad paprasto žiūrėjimo metu atminties pėdsakai nėra suskirstomi pagal produktų kategorijas.
Taip pat skaitykite: Pagalba bendruomenei
Emocinis Užkrėtimo Fenomenas
Būna, kad į susitikimą su draugu nueini pasišvilpaudamas, o po pabendravimo jau išeini prastai nusiteikęs, nors nebuvo nei pykčių, nei ginčo. Arba po sunkios dienos grįžus namo, netikėtai pralinksmina gerai nusiteikę šeimynykščiai. Kaip teigia vienas iš emocinio intelekto pradininkų, knygos „Emocinis intelektas“ (angl. „Emotional Intelligence“) autorius Daniel Goleman, jausmai ne visada išsakomi žodžiais, daug dažniau jie reiškiami kitais būdais: per intonaciją, gestus, veido išraišką. Autorius nagrinėja, kaip kitų žmonių veido išraiška ir kūno kalba padeda empatijos turintiems žmonėms suvokti jų nuotaiką, ir kaip, vadovaujantis patirtimi bei emociniu protu, į tai tinkamai reaguoti.
JAV psichologas John T. Cacioppo teigia, kad pokalbio metu žmonės nesąmoningai atkartoja pašnekovo mimikas, gestus, kūno kalbą ir kalbos ritmą. Tai yra gana primityvus instinktas, kuris lemia žmogaus, neturinčio emocinių, psichologinių sutrikimų, gebėjimą empatizuoti. Tuo pačiu, psichologo teigimu, perimamos ir kito žmogaus teigiamos emocijos, tokios kaip entuziazmas ir džiaugsmas, arba neigiamos, kaip liūdesys, baimė, pyktis. Šis modelis vadinamas „beždžionė mato - beždžionė daro“ (angl. „monkey-see-monkey-do“) elgesiu. Kaip tai įvyksta? Psichologo teigimu, būtent perimta kūno kalba, gestai, intonacijos ir lemia, kad pasijuntame panašiai, kaip pašnekovas. Tai yra, kai mūsų kūno raumenų tonusas padidėja arba sumažėja dėl pakitusios gestikuliacijos, veido išraiškų ir panašiai, mūsų smegenims tai duoda signalą, sukeliantį tam tikrą jausmą. Psichiatrė Judith Orloff savo atliktais tyrimais taip pat patvirtina: pakitę raumenų judesiai specifinėms smegenų ląstelėms - veidrodiniams neuronams - duoda signalą, kuris nulemia mūsų savijautą.
Empatija ir Emocinis Intelektas
Nors empatija ir gebėjimas suprasti kitų žmonių siunčiamus signalus yra svarbus civilizuoto žmogaus bruožas, tačiau tai nereiškia, kad bet kokias nuotaikas perimti yra sveika. Pavyzdžiui, gerai yra suprasti, jog kitas žmogus yra išsigandęs ir stengtis jam padėti pasijusti geriau, tačiau perimti šią emociją į savo būseną - jau nėra gerai. Nerimą, baimės jausmą priėmęs ir perkėlęs į savas mintis žmogus gali padaryti klaidingų sprendimų. Tuo pačiu, kiekvienam būtų paranku turėti nuo ko „užsikrėsti“ entuziazmu, teigiamu požiūriu į asmeninį gyvenimą ar darbą ir panašiai. Dėl to ir yra svarbu rinktis bendravimui pozityvius žmones, o ne kupinus destruktyvių minčių.
Kaip Apsaugoti Save nuo Negatyvių Emocijų Užkrėtimo?
- Atsekite negatyvios emocijos pirminį šaltinį. Galima savęs paklausti, ar jaučiuosi liūdnai dėl savų priežasčių, ar dėl to, kad pabuvau šalia žmonių, kurie jaučiasi ar kalba pesimistiškai, piktai?
- Išmokite valdyti savo kūno kalbą. Jeigu jau moksliniai tyrimai patvirtina, kad perimta iš kito žmogaus kūno kalba ir veido išraiškos gali pačios formuoti mūsų būsenas, išmokime tai valdyti: susidūrus su blogos nuotaikos pašnekovu, reikia stengtis išlaikyti neutralią veido išraišką, atsipalaidavusią laikyseną.
- Turėkite savas ribas. Jeigu jaučiate, kad ėmėte patirti per daug negatyvo, liūdesio ar irzlumo, pastebėkite tai, bet tik nepanikuokite. Kvėpuokite giliai, dėmesį nukreipdami į negatyvo iškvėpimą.
Pagrindinės ir Sudėtingos Emocijos
XX amžiuje Paulas Ekmanas nustatė šešias pagrindines emocijas (pyktis, pasibjaurėjimas, baimė, laimė, liūdesys ir nuostaba), o Robertas Plutchikas - aštuonias, kurias suskirstė į keturias priešingybių poras (džiaugsmas-liūdesys, pyktis-baimė, pasitikėjimas). Teigiama, kad pagrindinės emocijos išsivystė reaguojant į ekologinius iššūkius, su kuriais susidūrė mūsų tolimai protėviai, ir yra tokios primityvios, kad yra „pririštos“, o kiekviena pagrindinė emocija atitinka atskirą ir tam skirtą neurologinę grandinę. Viena hipotezė yra ta, kad pagrindinės emocijos gali veikti kaip statybiniai blokai, o sudėtingesnės emocijos yra pagrindinių emocijų mišinys. Pavyzdžiui, panieka gali būti pykčio ir pasibjaurėjimo mišinys. Vietoj to gali būti, kad sudėtingos emocijos yra pagrindinių emocijų ir pažinimo amalgama, o tam tikri deriniai yra pakankamai dažni arba svarbūs, kad juos būtų galima pavadinti kalboje. Taigi nusivylimas gali prilygti pykčiui kartu su tikėjimu, kad „nieko negalima padaryti“. Vėlgi, daugelis sudėtingų emocijų priešinasi tokiai analizei.
Nors pagrindinės emocijos buvo palygintos su programomis, atrodo, kad jų potencialūs objektai yra atviri kultūriniam sąlygojimui. Jei vargšas Timas bijo neišlaikęs egzamino, tai daugiausia dėl to, kad jo kultūra ir mikrokultūra vertina akademinę sėkmę. Esant sudėtingesnėms emocijoms, pati emocija (o ne jos potencialus objektas) yra kultūriškai formuojama ir sukonstruota.
Taip pat skaitykite: Kokybiniai psichikos skirtumai
Emocijų Trukmė
Kodėl kai kurios mūsų emocijos trunka vos kelioliką minučių, o kitos tęsiasi net kelias dienas? Kiekvieną dieną susiduriame su skirtingomis emocijomis: sulaukę gerų naujienų patiriame džiaugsmą, išgirdę kritiką jaučiame susierzinimą, o pasielgus ne taip, kaip derėtų, pradeda slėgti kaltės jausmas ar gėda. Pasirodo, neigiamos emocijos užsilaiko kur kas ilgiau, nei teigiamos.
Anot psichologo, stipriausia neigiama emocija (liūdesys) tęsiasi kelis kartus ilgiau, nei stipriausia teigiama emocija (džiaugsmas). Taip yra dėl to, kad neigiamoms emocijoms mes pasiduodame kur kas lengviau, nei teigiamoms. Neigiami dalykai mus sukrečia kur kas stipriau ir tai yra normalus mumyse užkoduotas išgyvenimo ir atsargumo mechanizmas. Įdomu ir tai, kad pasąmonėje neigiamos emocijos įsitvirtina kur kas stipriau nei teigiamos.
Psichologas Philippas Verduynas tvirtina, kad tokios emocijos kaip baimė, gėda ar užuojauta yra susijusios su epizodinėmis situacijomis, todėl trunka neilgai, o štai liūdesys ar neapykanta tęsiasi kur kas ilgiau, nes šios emocijos rodo, kad iš mūsų kažką atėmė ar bando atimti. Būtent liūdesys ir neapykanta - dvi galingiausios neigiamos emocijos - labiausiai užsilieka ir mūsų pasąmonėje.
Emocinio Intelekto Ugdymas
Emocinis intelektas (EI) laikomas svarbiu tiek darbiniu, tiek asmeninių santykių gebėjimu. Mūsų laikais jis dažnai vertinamas net labiau nei loginis. Tačiau kaip išmatuoti žmogaus emocinį intelektą? Psichologė Hillary Elfenbein iš Vašingtono universiteto siūlo plačią EI sampratą: tai gebėjimas efektyviai elgtis tiek su savo, tiek su kitų emocijomis.
Anot psichologės, kai kalbame apie EI matavimą, galima išskirti tris pagrindines kryptis: savęs vertinimą, gebėjimų testus ir stebėtojų įvertinimus. Deja, kuo mažesnis tikrasis EI, tuo sunkiau jį objektyviai įvertinti. Žmonės linkę save idealizuoti - ypač kai nuo rezultato priklauso darbas ar reputacija. Žmogaus nuomonė apie savo emocinį intelektą dažnai labiau atspindi pasitikėjimą savimi, o ne realius gebėjimus. Elgesio pagrindu sudaryti testai vertina, kaip žmogus atpažįsta emocijas iš veido išraiškų, meno kūriniuose ar situacijose. Pagaliau galime stebėti kitų elgesį ir nuspręsti, ar jie emociškai sumanūs. Šis metodas, pasirodo, gana patikimas - žmonės linkę sutikti dėl kitų EI vertinimų. H. Elfenbein rekomenduoja išmintingai derinti skirtingus būdus pagal situaciją.
Emocijų Ratas ir Jų Kompleksiškumas
Emocijos mums dažniausiai atrodo labai paprastas dalykas, nes mes jas jaučiame ir todėl jaučiamės ekspertais. Kas gi čia gali būti sudėtingo, jei jauti savo emocijas ir jas lyg ir žinai? Čia yra Robert Plutchik emocijų ratas pačiame paprasčiausiame pavidale. Pradžioje jis atrodo toks paprastas, kad nu ką čia išvis dar žiūrėt, tiesa? Paskui, kai imsime žiūrėti emocijų sąveikas ir jų lygius, paaiškės, kad ojojoj, kiek čia visko daug. Mes labai mažai kalbame apie emocijas, nors mūsų gyvenimai yra emociniai. Viskas, ką jaučiame - jausmai, ir mūsų gyvenimo tikslai - irgi susivedantys į tam tikrus jausmus, jų tenkinimą.
Emocijos išties nėra paprastos, įvardinti jas dažnai būna sunku, o kai įvardinti jas sunku, sunku ir apie jas kalbėti. Išsiaiškinti apie savo emocijas yra sunku. Tam reikia daug mokymosi. Tiesą sakant, net ir mokymosi čia nepakanka. Mokslinius emocijų modelius psichologai ir psichoneurologai kuria jau kokius pusantro šimto metų. Ir, nepaisant begalės tam skirto laiko, tik šiais laikais jau ima įsitvirtinti kažkiek rišlesnis emocijų supratimas. Šiuo metu pats pilniausias ir išsamiausias modelis yra Robert Plutchik emocijų ratas, paremtas evoliucin… Emocijos lydi mus kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, tačiau jas suprasti, valdyti ir tinkamai reikšti kartais ypač sunku. Emocijos padeda geriau pažinti kitus, o gyvenimas įgauna daugiau spalvų. Pradėkite nuo klausimų: „Kokie penki dalykai man labiausiai patinka kituose žmonėse? Kokie penki dalykai kituose mane labiausiai erzina?“
Atsakėte? Puiku! Kiekvieną akimirką, kai bendraujame su kitais ar tiesiog būname vieni, įvairiais būdais reaguojame į aplinką. Padažnėjęs kvėpavimas, širdies plakimas, ašaros, nevaldomas juokas, pykčio proveržiai, nekalbadieniai. Taip, kalbu apie emocinį intelektą. Nors iš tiesų man labiau patinka emocinė branda arba gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas, tinkamai reaguoti į aplinkinių poelgius, suvokti jų emocijas, kurti ir palaikyti ilgalaikius santykius su kitais žmonėmis. Jau seniai žinome, kad intelekto koeficientas neatspindi visų mūsų gebėjimų. Neretai teigiama, kad apie 80 proc. Emocinio intelekto vystymui svarbios keturios kompetencijos: savęs suvokimas, kitų suvokimas, savęs valdymas ir santykių su kitais valdymas (pirmieji jas išskyrė ir aprašė Danielis Golemanas, Richardas Boyatzis ir Annie McKee). Kiekvieno iš mūsų emocinė patirtis ir gebėjimas valdyti savo emocijas, tinkamai jas reikšti yra skirtingi. Mūsų smegenys turi unikalią ypatybę, kurią mokslininkai vadina atvira limbinės sistemos kilpa. Tikriausiai žinote, kad limbinė sistema yra smegenų dalis, atsakinga už mūsų emocijas ir emocines reakcijas (dėl to neretai šią smegenų dalį vadiname tiesiog emocinėmis smegenimis). Priešingai nei vadinamosios roplių (pailgosios) smegenys, kurios atsakingos už visas mūsų gyvybines funkcijas ir veikia uždaros kilpos principu, atviros kilpos sistemos procesai priklauso ir nuo išorės. Paprastai kalbant, jei greta mūsų yra žmogus, kurio padidėjęs kraujo spaudimas, tai niekaip nepaveiks mūsų pačių kraujo spaudimo. Tačiau pamėginkite išbūti susiraukęs tarp besijuokiančių žmonių. Jeilio universiteto Vadybos mokyklos atliktas tyrimas parodė, kad džiaugsminga nuotaika gali plisti (ir plinta) lengvai tarsi virusas ir tam padeda būtent atvira limbinės sistemos prigimtis. Dar viena priežastis, dėl kurios kartais sudėtinga suvaldyti savo emocijas, taip pat susijusi su mūsų smegenimis. Stephenas Neale’as, Lisa Spencer-Arnell ir Liz Wilson savo knygoje dalijasi tyrimu, kurio metu mokslininkai pritaikė naujausias technologijas ir ištyrė smegenų dalių aktyvumą. Pasirodo, emocinėse smegenyse vienu metu veikia iki 6 mlrd. nervinių ląstelių, o mąstančiose smegenyse (vėliausiai evoliuciškai susiformavusioje mūsų smegenų dalyje, kuri atsakinga už mąstymą) vienu metu veikia tik apie 100 nervinių ląstelių. Tai reiškia, kad emocinės smegenys su mąstančiomis sujungtos tarsi plačia magistrale, o atvirkštinė jungtis yra lyg siauras takelis. Be to, emocijoms apdoroti ir intuityviems sprendimams priimti svarbūs von Economo neuronai, randami tik dviejose nedidelėse smegenų žievės dalyse ir sudarantys tik maždaug 1 proc. visų neuronų. Tai ką gi daryti, kad bent mūsų gebėjimas valdyti emocijas nors šiek tiek sustiprėtų? Pirmas žingsnis stiprinant emocinę kompetenciją yra savo emocinių ir fizinių būsenų bei reakcijų stebėjimas. Stebėkite, kokių emocijų kyla dieną, ryte vos nubudus, per susirinkimą, kai kas nors pagiria, o gal kai paskambina nepatenkintas klientas arba susiginčijate su kolega. Ir atvirkščiai - pastebėkite, ką kūnas atskleidžia apie jūsų emocijas, pavyzdžiui, kalbėdamas su vadovu pajuntate užspaustą gerklę ar prieš svarbų pasisakymą imate jausti pilve kažkokį gniužulą. Ką signalizuoja šie kūno ženklai? Baimę? Pyktį? Taip pat stebėkite, kaip jūsų kūno laikysena, elgesys, žodžiai keičia jūsų savijautą. Labai įdomus dalykas - kai elgiamės taip, tarsi būtume laimingi (pavyzdžiui, juokiamės), mūsų savijauta iš tiesų pagerėja. Britų psichologas Richardas Wisemanas aprašė eksperimentą, kurio metu 26 tūkst. dalyvių buvo atsitiktine tvarka suskirstyti į grupes ir turėjo kasdien atlikti įvairias užduotis, stiprinančias laimingumo jausmą. Užduotys buvo kelių tipų: vienos susijusios su maloniais prisiminimais arba galvojimu apie gerus dalykus, o kitos grupės užduotis buvo kasdien šypsotis po keletą sekundžių. Kas toliau? Kai pradedate pastebėti savo emocijas, pamėginkite įvardyti, kas jums jas sukelia. Jaučiate baimę prieš lipdamas ant scenos skaityti pranešimo? Kas jums kelia šią baimę - bijote pasirodyti neišmanėlis, nenorite susimauti, o gal baiminatės pamiršti esminius kalbos argumentus? Prisiminkite užduotį, kurią atlikote pradžioje. Peržvelkite abu sąrašus: kas jums patinka kituose ir kas jus kituose labiausiai erzina. Gali būti, kad jums patinka kituose tie dalykai, kurie patinka ir jumyse, o erzina visiškai priešingi. Bet gali būti ir taip, kad kituose jus erzina tai, kas jums nepatinka jumyse… Kartais žiūrint į kitus lengviau pamatyti save - tarsi žiūrėtum į veidrodį (tik ne visada lengva ir paprasta pripažinti tai, ką matai jame). Pasistenkite įvardyti tikrąsias priežastis, kodėl jus erzina vienas ar kitas dalykas. Negalite pakęsti, kai kas nors kitas vėluoja, o kai taip įvyksta, tiesiog sprogstate iš pykčio? Sustokite trumpam ir paklauskite savęs, kas kelia tą pyktį. Gali būti, kad pats esate itin punktualus žmogus ir neįsivaizduojate, kad gali būti kitaip. Svarbiausia šiame etape - tiesiog konstatuoti, kaip yra, ir nevertinti. Nėra gerų ar blogų emocijų. Būkite kuo objektyvesni. Ko gero, čia yra sunkiausia dalis. Bet juk puikiai žinote, kad atitinkamas reagavimas į tam tikrus dirgiklius yra įpročio dalykas. Tačiau įpročius galime keisti. Įpročių keitimas yra mokymasis. Kai mokomės, smegenyse kuriame naujas schemas. Kai keičiame įpročius, senąją schemą turime pakeisti nauja. Ir čia mums padeda žavinga smegenų ypatybė, kurią vadiname neuroplastiškumu. Ilgai galvojome (ir taip tvirtino mokslininkai), kad mūsų nervinės ląstelės neatsinaujina, kitaip tariant, nuo mūsų gimimo jos po truputį nyksta. Geroji žinia yra ta, kad neuromokslininkai tyrimais patvirtino, kad egzistuoja toks reiškinys kaip neurogenezė. Kiekvieną dieną smegenys subrandina apie 10 tūkst. Tokie mokymosi valdyti emocijas užkulisiai. Tačiau kaip įmanoma nesureaguoti, jei viduje viskas tarsi sproginėja? Jei imsitės ypač įsisenėjusio įpročio, pradžioje gali būti sudėtingiau. Todėl paprasčiau būtų pradėti nuo ne tokių stiprių įpročių. Kita vertus, sąmoningas emocijos ir ją lemiančių veiksnių įvardijimas (pirmasis ir antrasis žingsniai) jau pats savaime padeda keisti reagavimo būdą. Štai pavyzdys: mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu tyrė žmogaus reakciją į sąmoningai suvoktus ir sąmoningai nesuvoktus (tai pasiekiama tuomet, kai vienai akiai demonstruojamas statiškas vaizdas, o kitai akiai rodomi besikeičiantys vaizdai) emocinius veiksnius (piktus veidus). Kaip atskleidė tyrimo rezultatas, tuomet, kai tiriamasis sąmoningai nesuvokė rodomo vaizdo, jie kur kas stipriau paveikė jo tolesnius sprendimus. Pasirinkimas, kaip sureaguoti, taip pat prasideda nuo sąmoningumo. Kai suvokiame, kad tam tikros situacijos mums kelia tam tikras emocijas, galime joms iš anksto pasiruošti. Norintiesiems, kad emocinės ir mąstančios smegenys susidraugautų, pateikiame smagią užduotį „Pamaitinkite savo liūtą“. Viskas labai paprasta: kasdien pasakykite sau bent po tris komplimentus. Taip ilgainiui išmokysite savo emocines smegenis greičiau reaguoti į signalus, kuriuos joms siunčia mąstančioji smegenų dalis.
tags: #raselas #musu #emocijos #atvirksciai