Įvadas
Ekstremalios situacijos, tokios kaip gamtinės nelaimės, technogeninės avarijos ar socialiniai neramumai, ne tik kelia fizinį pavojų, bet ir stipriai veikia žmonių psichologinę būseną. Stresas, nerimas, baimė ir kitos neigiamos emocijos gali paralyžiuoti gebėjimą adekvačiai reaguoti ir priimti sprendimus. Šiame kontekste, psichologinė pagalba tampa gyvybiškai svarbi, siekiant užtikrinti ne tik fizinį, bet ir emocinį žmonių saugumą bei atsparumą. Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) aktyviai veikia šioje srityje, rengdamas savanorius ir teikdamas psichologinę pagalbą krizės ištiktiems asmenims.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaidmuo ekstremaliose situacijose
Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) - tai organizacija, kurios apmokyti ir paruošti savanoriai įvykus krizei ar nelaimei skuba į pagalbą ir padeda specialiosioms tarnyboms. LRK savanoriai atlieka įvairias funkcijas:
- Ieško dingusių žmonių.
- Koordinuoja piliečių srautus.
- Dalina humanitarinę pagalbą.
- Teikia psichologinę ir medicininę pagalbą.
- Prireikus geba evakuoti žmones arba įkurti evakuacijos bei gyventojų priėmimo punktus.
LRK kviečia prisijungti prie Pasirengimo ir ekstremalių situacijų (PES) valdymo grupės naujus narius. Šiuo metu organizacijoje yra 147 PES valdymo savanoriai - žmonės, kurie aktyvuojami nutikus krizei, nelaimei.
Pasirengimo ekstremalioms situacijoms (PES) valdymo savanorių mokymai
Kelias norintiesiems tapti PES valdymo savanoriais nėra trumpas ir lengvas, tačiau ši veikla ypač tinka tiems žmonėms, kurie mėgsta mokytis ir tobulėti. PES valdymo savanorio kelias prasideda iškart po atrankos. Tada vyksta mokymai. Būsimas PES savanoris turi išklausyti LRK įvadą ir 8 val. trunkančius pirmosios psichologinės pagalbos kursus - tai pagrindas. Vėliau privaloma išklausyti Krizių ir ekstremalių situacijų valdymo programos įvadą, pirmosios medicininės pagalbos kursus, humanitarinės pagalbos ir prieglobsčio bei migracijos, radijo ryšio procedūrų mokymus. Tai įvadinis kursas. Jį būsimas PES valdymo savanoris turi išeiti per 4 mėnesius, o tada prasideda didžioji 10 mėnesių PES valdymo programa - išplėstinis pirmosios pagalbos kursas, evakuacijos centrų įkūrimo ir valdymo, techniniai logistikos mokymai, komandos formavimas.
Nuosekliai vykdomos stalo bei funkcinės pratybos leidžia PES valdymo savanoriui gilinti jau turimas žinias bei įgūdžius, išmokti naujų, tobulėti kartu su komanda. Net ir praėjus visus PES valdymo mokymus, nuolatos organizuojamos itin realistiškos pratybos, kuriose savanoriai išbando savo žinias ir įgūdžius, kuriuos įgijo. Sąskrydžiuose organizuojamos LRK vidinės pratybos, kurios gali trukti iki 36 valandų. Taip pat savanoriai dalyvauja institucijų organizuojamose funkcinėse pratybose, kuriose imituojamos įvairios situacijos - Astravo atominės elektrinės sprogimas, karas, radiacinė tarša, evakuacija, žmonių paieška ir pan. Pratybose pasitikrinamos jau įgytos žinios ir ieškoma sričių, kuriose dar reikia tobulėti.
Taip pat skaitykite: Raudonojo Kryžiaus Parama
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus reagavimo vadovė Vytautė Stankevičienė pasakojo, kad dažniausiai pratybose fokusuojamasi į pirmosios medicininės ir pirmosios psichologinės pagalbos teikimą, evakuacijos procesus, mokomasi spręsti konfliktines situacijas, veikti didžiuliame neapibrėžtume, kai negali nuspėti, kas atsitiks. Daug dėmesio skiriama ir žmonių paieškos algoritmui, žemėlapių braižymui bei maršrutų sudarymui.
Psichologinės pagalbos svarba ekstremaliose situacijose
Ekstremalių situacijų metu, psichologinė pagalba yra neatsiejama nuo fizinės pagalbos. Žmonės, patyrę trauminius įvykius, gali susidurti su įvairiomis psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip:
- Ūmus stresas ir nerimas: Tai natūrali reakcija į pavojų, tačiau per didelis stresas gali trukdyti priimti racionalius sprendimus.
- Panikos atakos: Staigus ir intensyvus baimės jausmas, lydimas fizinių simptomų, tokių kaip širdies plakimas, dusulys ir galvos svaigimas.
- Posttrauminio streso sindromas (PTSS): Ilgalaikis sutrikimas, pasireiškiantis košmarais, prisiminimais apie įvykį, vengimu situacijų, primenančių traumą, ir padidėjusiu budrumu.
- Depresija: Prislėgta nuotaika, energijos trūkumas ir prarastas susidomėjimas veikla.
- Savižudiškos mintys: Ekstremaliose situacijose padidėja savižudybių rizika, todėl svarbu atpažinti ir reaguoti į savižudiškas mintis.
Psichologinė pagalba padeda žmonėms susidoroti su šiomis problemomis, atgauti emocinę pusiausvyrą ir grįžti į normalų gyvenimą.
Pirmosios psichologinės pagalbos principai
Pirmosios psichologinės pagalbos (PPPG) tikslas - sumažinti stresą ir padėti žmonėms susidoroti su krize. Pagrindiniai PPPG principai:
- Saugumas: Užtikrinti fizinį ir emocinį saugumą.
- Raminimas: Padėti nuraminti ir sumažinti nerimą.
- Savęs efektyvumo skatinimas: Skatinti žmones patiems imtis veiksmų ir spręsti problemas.
- Ryšio su kitais užmezgimas: Padėti susisiekti su artimaisiais ir gauti socialinę paramą.
- Vilties suteikimas: Padėti pamatyti ateitį ir atgauti viltį.
Praktiniai patarimai, kaip suteikti pirmąją psichologinę pagalbą
- Būkite šalia: Būkite ramūs ir prieinami.
- Klausykite atidžiai: Leiskite žmogui išsikalbėti ir išreikšti savo jausmus.
- Būkite empatiški: Parodykite, kad suprantate, ką žmogus išgyvena.
- Venkite vertinimo: Nekritikuokite ir nesmerkite žmogaus jausmų ar elgesio.
- Suteikite informaciją: Atsakykite į klausimus aiškiai ir paprastai.
- Nukreipkite: Jei reikia, nukreipkite žmogų į specialistą.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikla teikiant psichologinę pagalbą
LRK PES valdymo savanoris Elvinas Staškus pasakojo, kad situacijos, kuomet tenka veikti realiose krizėse, nelaimėse, suteikia didžiulį prasmės jausmą ir užplūsta tiek adrenalino, kiek jokioje kitoje veikloje. „Ši savanorystė man suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, drąsos ir kitokio požiūrio į pagalbą žmonėms. Krizių metu laiko nuovoka tampa nebesvarbi, o svarbiausias tikslas - padėti. Įvairios krizinės situacijos priverčia kitaip pažiūrėti į gyvenimą, todėl visiems siūlau tai patirti“, - kalbėjo savanoris E. Staškus.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Iki šiol PES valdymo savanoriai yra veikę jau ne vienoje krizėje: prasidėjus karui Ukrainoje ir staigiai didėjant ukrainiečių srautams Lietuvoje įkūrė ukrainiečių registracijos centrus, kuriuose registravo atvykstančiuosius, teikė jiems reikalingą informaciją, ieškojo, kur apgyvendinti, koordinavo žmonių srautus, dalino humanitarinę pagalbą. Įvykus daugiabučio sprogimui Vilniuje, Viršuliškių mikrorajone, PES valdymo savanoriai suskubo į pagalbą specialiosioms tarnyboms ir namo gyventojams dalino humanitarinę pagalbą, teikė reikalingą informaciją.
LRK ne tik teikia pagalbą įvykus nelaimei, bet ir siekia edukuoti visuomenę. Rugsėjo 12 d. Vilniuje LRK kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir „Lietuvos draudimu“ jau antrą kartą organizavo unikalų Pirmosios pagalbos festivalį, skirtą atkreipti dėmesį į sveikatos priežiūrą ir pirmosios pagalbos įgūdžių svarbą. Festivalio metu dalyviai galėjo išmokti svarbių pirmosios pagalbos įgūdžių: teikti pagalbą užspringusiam žmogui, teisingai atlikti širdies masažą, stabdyti kraujavimą turniketo pagalba, geriau pažinti namuose ar automobiliuose esančių vaistinėlių turinį, suprasti, kuo skiriasi pirmoji pagalba kūdikiams ir vaikams, išmokti pirmosios pagalbos teikimo subtilybių mažiesiems. Taip pat atvykusieji turėjo galimybę išgirsti paskaitą apie veiksmus, kurių reikėtų imtis įvykus branduolinei avarijai bei užduoti specialistams rūpimus klausimus apie savo sveikatą, daugiau sužinoti apie organų transplantaciją ir donorystę bei vietoje paaukoti kraujo.
Pirmosios pagalbos įgūdžių svarba
LRK vadovė Ingrida Damulienė sako, kad statistikos duomenimis, net 80% nelaimingų įvykių, kai žmogui prireikia pirmosios pagalbos, nutinka šalia esant kitam žmogui, o tai reiškia, kad kiekvienas mūsų privalome žinoti, kaip padėti nukentėjusiam žmogui ir prireikus - suteikti reikalingą pagalbą. „Pirmosios pagalbos įgūdžiai - tikrai gelbsti gyvybę, tai išgirstame ir iš pačių žmonių lūpų, kai į mūsų organizacijos vedamus pirmosios pagalbos mokymus ateina piliečiai, kurie buvo atsidūrę situacijoje, kai šalia esančiam žmogui ar jiems patiems prireikė pirmosios pagalbos, tačiau suteikti jos aplinkiniai negebėjo. Dalis tokių istorijų pasibaigia laimingai, bet kita dalis, deja, ne, nors statistika sako, kad jei žmogus laiku, dar iki atvykstant medikams, suteiktų nukentėjusiam pirmąją pagalbą, išgyvenimo šansai padidėtų net 2 ar 3 kartus”, - sako I. Damulienė.
"Lietuvos draudimo" Strategijos, klientų ir marketingo departamento vadovė Aurelija Kazlauskienė teigia, kad šalia pirmosios pagalbos nepelnytai pamirštama pirmosios psichologinės pagalbos teikimo svarba, kuri, nepriklausomai nuo nelaimės masto ar joje dalyvaujančių žmonių, visada yra reikalinga čia ir dabar.
Visuomenės pasirengimas ekstremalioms situacijoms
Rugsėjo pabaigoje LRK iniciatyva atliktas naujausias reprezentatyvus nuomonės tyrimas atskleidė, kad vos 3 iš 10 šalies gyventojų jaučiasi pasiruošę krizei ar ekstremaliai situacijai ir dar mažiau - tik 2 iš 10 - mano, kad visuomenė apskritai yra pakankamai pasirengusi. Net 8 iš 10 apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad neturi šeimos plano arba nėra sutarę konkrečių veiksmų ekstremaliosios situacijos atveju. Vos 2 iš 10 Lietuvos gyventojų yra pilnai arba dalinai pasiruošę išvykimo krepšį, jei nedelsiant prireiktų evakuotis; daugiau kaip pusė - 6 iš 10 - nėra susipažinę su evakuacijos planais ir daugiau nei 40 proc. teigia, kad nežino ir nežinotų, kur ieškoti priedangų savo gyvenvietėje. Beveik 70 proc. žmonių nepasitiki savo gebėjimu suteikti pirmąją pagalbą, nors tokie įgūdžiai gali būti lemtingi gelbėjant gyvybes. Panaši tendencija matoma ir kalbant apie pirmąją psichologinę pagalbą - tik 22 proc. apklaustųjų tiksliai žino, kur kreiptis, jei jiems ar artimam žmogui prireiktų emocinės paramos, o dauguma (63 proc.) tokias žinias vertina kaip dalines.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Kvietimas prisijungti prie Raudonojo Kryžiaus
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyrius kviečia savanorius, norinčius mokytis, kaip padėti žmonėms ekstremaliose situacijose. Laukiama tokių, kurie sugebėtų imtis veiksmų ir daryti tą tinkamai bei atsakingai.
LRK reagavimo vadovė V. Stankevičienė pabrėžė, kad labiausiai ieško ir kviečia prisijungti tuos, kurie atsakingai nori padėti žmogui, institucijoms ir sistemai, skirti savo laiką, mokytis, įgyti žinių ir įgūdžių, kurie įvykus ekstremaliai situacijai ar krizei leis imtis veiksmų ir daryti tą tinkamai bei atsakingai.
Raudonojo Kryžiaus pagalbos linija
Lietuvos Raudonasis Kryžius teikia skubią humanitarinę pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms, lanko vienišus senelius, rūpinasi jų emocine gerove, padeda negalią turintiems asmenims ir jų šeimoms, edukuoja jaunimą, ugdo pilietiškumą, įtraukia į savanoriškas veiklas, moko visuomenę pirmosios pagalbos įgūdžių, reaguoja ir teikia pagalbą valstybei ekstremaliose situacijose, teikia psichologo paslaugas krizę išgyvenantiems žmonėms, padeda stokojantiems dalindami maisto paketus, rūpinasi užsieniečių integracija.
Spalio pabaigoje pradės veikti naujas humanitarinės pagalbos numeris 111 (skambučių centras dirbs 8-20 val.).
tags: #raudonasis #kryzius #psichologine #pagalba #ekstremaliu #situaicju