Pastarųjų metų įvykiai, kai jaunos mamos ėmėsi drastiškų veiksmų savo vaikų atžvilgiu ar net atėmė jiems gyvybę ir pačios pasitraukė iš gyvenimo, įžiebė raudoną šviesą, verčiančią atkreipti dėmesį į depresijos po gimdymo problemą. Ši problema, nors ir stigmatizuota, paliečia nemažą dalį moterų ir reikalauja atidesnio visuomenės bei specialistų dėmesio. Straipsnyje aptarsime pogimdyminės depresijos priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencines priemones, taip pat atkreipsime dėmesį į bendruomenės ir specialistų pagalbos svarbą mamoms.
Pogimdyminės depresijos mastas ir priežastys
Ekspertų tvirtinimu, per metus šalyje oficialiai diagnozuojama kelios dešimtys šios ligos atvejų, tačiau statistika neatskleidžia tikrojo problemos masto. Lietuvoje ir užsienyje atliekami tyrimai rodo, kad depresijos po gimdymo simptomus patiria viena iš keturių moterų. Tai reiškia, kad labai daug tokių atvejų nėra atpažįstama ir diagnozuojama.
Priežasčių, kodėl prasideda pogimdyminė depresija, yra labai daug. Tai - ir sudėtingas nėštumo laikotarpis, komplikuotas, psichologiškai ar fiziškai traumuojantis gimdymas, iki nėštumo ar nėštumo metu išgyventa depresija, hormonų pusiausvyros sutrikimas. Kai moteris yra vieniša, jai niekas nepadeda, pogimdyminę depresiją gali sukelti pervargimas, išsekimas, konfliktiški santykiai su partneriu. Jei moteris nėra sukaupusi reikiamo stažo, negauna motinystės išmokos, pinigų neturėjimas, kai reikia nupirkti kūdikiui drabužėlių ar maisto, taip pat gali būti viena iš priežasčių.
Po rugsėjo 3-iosios tragedijos Vilniuje viešai savo feisbuko paskyroje ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) surengtoje spaudos konferencijoje prabilusios žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės pavyzdys liudija: sunkumai užklupti gali ir laimingoje šeimoje gyvenančias pagimdžiusias moteris.
„Po tragiško įvykio Vilniuje man pačiai atėjo suvokimas, kad visgi mes visuomenėje per menkai ir stigmatizuotai suvokiame motinystę. Reikėtų pabrėžti, kad motinystė nėra tik depresija ar tik blogi pojūčiai. Iš tiesų tai yra visas spektras ir visų spalvų emocijos ir jausmai, kuriuos moterys ir vyrai išgyvena, kai jiems gimsta vaikelis. Tie jausmai yra patys įvairiausi (…). Aš tikrai kai kuriais atvejais negebėjau jų suvokti. Man tik vėliau atėjo supratimas, kas ten man darėsi tuo metu“, - SADM spaudos konferencijoje kalbėjo D. Žeimytė-Bilienė.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Motinystės patirtys ir bendruomenės svarba
Žurnalistė, kulinarinių laidų vedėja ir knygų autorė Beata Nicholson - laiminga moteris ir keturių vaikų mama, kuri pagimdžiusi visada sulaukdavo visokeriopos paramos iš artimos aplinkos, draugių ir nepatyrė pogimdyminės depresijos. „Aš nežinau, kas tai yra. Kiekvieno vaiko atėjimas man buvo pats laimingiausias ir nuostabiausias laikas mano gyvenime“, - tvirtino pašnekovė.
Du vaikučius iš keturių Anglijoje gimdžiusi žinoma moteris sakė, kad šioje šalyje yra organizacija „National Childbirth Trust“, rengianti įvairius mokamus pasiruošimo gimdyti kursus, o pagimdžius - būrelius, kad mamos turėtų bendruomenę. „Aš pati lankiau būrelį, jame susiradau draugių, turinčių panašaus amžiaus vaikelį. Manau, kad Anglijoje veikiantis modelis tikrai padeda moterims“, - patirtimi dalijosi Beata.
Trečiasis šeimos vaikelis pasaulį išvydo Lietuvoje. „Tada jau buvau brandi 37-erių metų moteris su patirtimi. Čia taip pat turėjau draugių, su kuriomis palaikiau ryšį, o tai yra labai svarbu mamai ir kūdikiui. Jei laiminga mama, laimingas ir kūdikis, - teigė B. Nicholson ir pabrėžė: - Paramos išties reikia, tačiau negalima reikalauti iš valstybės, kad ji viena viską padarytų. Internete kuriasi nemažai grupių, forumų - socialiniai tinklai išties padeda moterims surasti vienoms kitas. Manau, kad pagalbos yra, tik reikia jos ieškoti.“
Pasak Beatos, vaikelio gimimas yra didžiulis virsmas moters gyvenime. Jei šio virsmo metu ji neturi šeimos paramos, saugios santuokos, palaikančių draugių, galbūt viskas nėra taip paprasta. „Posakyje, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo, yra tiesos. Puiku, jei gyveni kartu ar šalia yra mama, močiutė, tuomet tą virsmą išgyventi daug lengviau. Tačiau visuomenė vienišėja, o žmonės bijo prašyti pagalbos. Jau yra daug galimybių, pasirinkimų, bet reikia kelrodės žvaigždės ir krypties. Smagu, kad valstybė siūlo instrumentus, kurie padės jaunoms mamoms gauti pagalbą“, - pasidžiaugė B. Nicholson.
Valstybės ir specialistų pagalba
Patikimos ir specialistų patikrintos informacijos apie depresiją po gimdymo ir kitus psichikos bei elgesio sutrikimus ir pagalbos galimybes, taip pat būsenos po gimdymo įsivertinimo testą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje www.pagalbasau.lt.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
SAM priminė, kad Lietuvoje veikia psichikos sveikatos priežiūros įstaigų tinklas: kiekvienas gyventojas, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašytas prie psichikos sveikatos centro, kuriame gali gauti pagalbą esant psichikos ir elgesio sutrikimų ar jų požymių. Psichikos sveikatos centrai per metus suteikia per 1 mln. paslaugų gyventojams 58-iose Lietuvos savivaldybėse, o komandoje dirbantys gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas teikia kompleksinę pagalbą pagal paciento poreikius.
Paslaugas visose savivaldybėse taip pat teikia visuomenės sveikatos biurai. Anonimines ir nemokamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas (streso, emocijų valdymo užsiėmimai, iki 6 psichologo konsultacijų, savitarpio pagalbos grupės ir kt.) gali gauti kiekvienas gyventojas, jos teikiamos grupinių arba individualių užsiėmimų forma. Gauti šių paslaugų gali nusiųsti ir psichikos sveikatos centro specialistai, jei paaiškėja, kad psichiatro ir jo komandos narių paslaugos pacientui nereikalingos.
Anonimines konsultacijas taip pat teikia pagalbos linijos: Pagalbos moterims linija, Tėvų linija, Vilties linija, Sidabrinė linija, Mamos linija ir kitos. Pavyzdžiui, Mamos liniją įsteigė mama tapusi Tija. Neradusi anoniminės pagalbos sau, moteris nusprendė įkurti ne pelno siekiančią organizaciją, padedančią mamoms, kurios išgyvena motinystės melancholiją ir ieško emocinės pagalbos anonimiškai.
Zita Tomilinienė, Krizinio nėštumo centro vadovė, tvirtino: „Negalima sakyti, kad valstybė anksčiau nesirūpino, - ministerijos skelbė įvairius konkursus. Idėja parengti kelerių metų strategiją, sutelkti dėmesį į nėščias ir pagimdžiusias moteris, rūpintis jomis jautriausiu laikotarpiu - labai svarbu teigiamas žingsnis. Manau, kad bus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o tai reiškia, kad vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos imsis koordinuotų veiksmų, stengsis pasirūpinti, kad nėščiosios ir pagimdžiusios moterys kuo lengviau išgyventų šį laikotarpį, gautų iš specialistų reikalingą pagalbą laiku ir profesionaliai“, - kalbėjo Krizinio nėštumo centro vadovė.
SAM ir SADM iniciatyvos
Depresijos po gimdymo problemai spręsti SAM ir SADM parengė 1000 pirmųjų motinystės dienų planą. Įgyvendinant veiksmų planą bus sukurta sistema, pagal kurią akušeriai, slaugytojai ir šeimos gydytojai turės pasiteirauti nėščiųjų, mamų ir tėvų apie depresijos po gimdymo simptomus, juos įvertinti ir prireikus siųsti gauti pagalbos. Numatyta pakeisti teisės aktus, apmokyti ir metodine medžiaga aprūpinti specialistus. Taip pat bus didinamas medicinos psichologų skaičius akušerijos stacionaruose, planuojama įvesti naują paslaugą - specializuotą tęstinį psichologinį konsultavimą, kai dėl komplikuoto ar nesėkmingo gimdymo susiduriama su psichologiniais iššūkiais. Jau dirbantys psichologai ir psichiatrai įgis daugiau žinių, kaip tinkamai pagelbėti nėščiajai, gimdyvei ar jaunai mamai, geriau suprasti jos psichologinius poreikius ir medikamentų skyrimo specifiką.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visoje šalyje numatoma išplėtoti šeimų lankymo namuose teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas. Įgyvendinant bandomąjį projektą jos nuo 2019 m. jau teikiamos 16-oje savivaldybių.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro veikla
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei sveikatinimui. Būsimos ir esamos mamos konsultuojamos aktualiais klausimais. Į paskaitas kviečiamos šeimos, besilaukiančios arba auginančios vaikučius.
Pavyzdžiui, organizuojamos paskaitos šiomis temomis:
- Moters maitinimasis nėštumo ir žindymo periodu (gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė).
- Kūdikių saugaus miego rekomendacijos (gydytoja Audronė Mulevičienė).
- Sąmoninga tėvystė (gydytojas Romualdas Šemeta).
- Prieraišioji tėvystė vaiko raidos ir ugdymo(si) požiūriu (psichologė Vilma Petrikienė).
- Papildomas kūdikio maitinimas (gydytoja Audronė Mulevičienė).
- Saugios kūdikių ir vaikų aplinkos kūrimas (visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Cholopova).
- Motinystės melancholija ar jau pogimdyvinė depresija. Kas tai? Ir kaip jos išvengti (psichologė Vilma Petrikienė).
- Nėščiosios ir vaiko burnos sveikata (gydytoja odontologė Daiva Gelažienė).
- Vaikų infekciniai susirgimai. Imunoprofilaktika (šeimos gydytoja Jūratė Grigė).
Paskaitos vyksta Vilniaus visuomenės sveikatos biure, adresu Polocko g. 12.
Mamų bendruomenės ir ekskursijos
Mamos nuolat priverstos kalbėti apie vaikus, sauskelnes ir maitinimą, portalui LRT.lt sako Eglė Vankevičė ir priduria, kad būtent todėl jos rengiamų ekskursijų turinys yra skirtas ne vaikams, o mamoms. Visgi ne visos Vilniaus vietos yra pritaikytos pasivaikščiojimams su vežimėliais.
E. Vankevičė, žurnalistė ir komunikacijos specialistė, besilaukdama pirmo vaiko pradėjo lankyti gidų kursus ir vėliau ėmė vesti ekskursijas mamoms su vaikučiais. Ekskursijos vyksta tik su vaikišku vežimėliu pravažiuoti pritaikytose vietose, darbo dienomis. Populiariausios vietos: Vingio parkas, Kalvarijų kryžiaus kelias, Kairėnų botanikos sodas, Ozo parkas, Neries krantinė, naujas dviračių takas Antakalnyje, taip pat ir Žirmūnuose. Ekskursijos turinys skirtas suaugusiems, nes auditorija - mamos arba tėčiai su vaikais, kuriems pagal amžių dar reikia vežimėlio. Ekskursijos trukmė neviršija pusantros valandos. Žiemą organizuojami mamų pokalbiai šeimų kavinėje su įdomiais pašnekovais.
Emocinė sveikata ir atostogos
Sveikata yra mūsų didžiausias turtas. Minint Psichikos sveikatos dieną, galime prisiminti romėnų poeto Juvenalio žodžius: „Patariu melsti, kad sveikame tavo kūne sveikas būtų ir protas“. Taip, lygiai kaip rūpinamės, kad valgytume sveiką maistą, sportuojame, taip turime pasirūpinti ir savo emocijų pasauliu, siekti suprasti kaip ir kodėl jaučiamės. Antra vertus, šiais laikais yra sakančių, kad tikroji sveikata prasideda galvoje (Shigeo Haruyama).
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei sveikatinimui. Būsimos ir esamos mamos kviečiamos apsilankyti „Šeimų mokyklėlėje“, kurioje konsultuojamos aktualiais klausimais. Viena iš daugelių aktualių temų - pogimdyvinė depresija ir kaip ją atpažinti. Paskaitų dalyvės supažindinamos su pogimdyvine depresija ir su tuo, kas lemia, kad moterį ištinka pogimdyvinė depresija, jos įtaka besilaukiančios ar jau pagimdžiusios moters sveikatai. Koks yra pogimdyvinės depresijos poveikis kūdikio vystymuisi? Ką daryti, kad motinystės pradžia būtų sklandi? Ši tema ypač aktuali tėvystės kontekste.
Moksliniais tyrimais nustatyta, jog mamos (jei pagrindinis asmuo besirūpinantis kūdikiu yra tėtis, tada tėčio) psichologinė savijauta tiesiogiai veikia visokeriopą kūdikio vystymąsi. Kūdikio polinkis į depresiją yra ne tik arba ne tiek genetiškai paveldimas, kiek tokią žmogaus būseną gali lemti santykis su depresyvia motina. Psichinių sunkumų turinti motina mažiau bendrauja su savo kūdikiu, mažiau jį glaudžia, čiūčiuoja.
Pogimdyminės depresijos simptomai ir įveikimo būdai
Pogimdyminė depresija - tai staigus nuotaikų svyravimas (po gimdymo labai keičiasi hormonų kiekis organizme, reikia laiko, kad tai susinormalizuotų), sutrikęs miegas ir/ar apetitas, savigrauža, kad nieko nedarau ar nieko nespėju ir pan. Yra keletas požymių, atskleidžiančių, kad jauną mamą ištiko pogimdyminė depresija. Tai pasireiškia baime vienai pasilikti su kūdikiu, kai kyla klausimai "Ar sugebėsiu juo pasirūpinti? Ar žinosiu, ko jam reikia?". Taip pat gali mintyse suktis įvairiausios fantazijos, kas tragiško gali nutikti kūdikiui ar pačiai mamai.
Tokių ar panašių jausmų ir minčių, kyla daugeliui ką tik pagimdžiusių moterų. 50-85 proc. moterų patiria tai, ką galima pavadinti motinystės melancholija (baby blues). Tokia būsena pasireiškia per pirmas dienas po gimdymo. Ir kaip staigiai prasidėjusi, taip staigiai ir baigiasi per savaitę, dvi sėkmingai apsiprantant su savo nauju vaidmeniu, stiprėjant pasitikėjimui savimi (Man puikiai sekasi atliepti kūdikio poreikius. Aš vis labiau pasitikiu savimi. Retais atvejais (apie 0,2proc. arba 1 iš 500 gimdžiusių moterų) diagnozuojama pogimdyminė psichozė (dažniausiai ji ištinka moteris, jau iki gimdymo gydytas nuo depresijų ar kitų psichinių ligų). Artimiesiems pogimdyminę psichozę atpažinti pavyksta ganėtinai lengvai, mat jaunos mamos elgesys po gimdymo tampa ypač keistas ar neadekvatus. Pavyzdžiui, moteris kelias paras visai nemiega, yra labai apatiška, depresyvi, vangi arba, priešingai, labai energinga, vidury nakties stumdo baldus ir panašiai. Tokiu atveju yra būtina skubiai kreiptis į medikus, gali tekti gydytis ligoninėje. Verta žinoti, kad su ja susiduria 1 iš 8 šeimų. Šeimų, nes kartais ne tik mamą kankina slogios nuotaikos ar nemiga. Kartais ir ką tik tapusiam tėčiu vyrui gali reikėti pagalbos. Dėl pogimdyminės depresijos prasidėję sunkumai tęsiasi pusę metų ar ilgiau. Dažnai šeimoms būna gėda apie tai kalbėti.
Priežasčių, galinčių sukelti pogimdyminę depresiją, yra daugybė. Visų pirma, asmenybės savybės. Kalbant apie besilaukiančią moterį, labai svarbu, kad pasiruošimas nėštumui ir pats nėštumas būtų ramūs. Nusivylimas gimdymu ir savimi. Jeigu lūkesčiai dėl idealaus gimdymo nepasitvirtino, moteris gali pradėti manyti, jog su tuo tiesiog nesusidorojo. Laiko sau ir partneriui nebuvimas. Struktūruoto profesinio gyvenimo ilgesys. Darbe užduotys būdavo aiškios, rezultatai greitai matomi, piniginis atlygis, kaip įvertinimas, gaunamas kas mėnesį ir pan.
Kaip sau padėti?
- Priimti vyro ir kitų artimųjų pagalbą tiek namų priežiūros, tiek maisto gaminimo srityse.
- Informuoti norinčius aplankyti ir pamatyti kūdikį, kad galės tai padaryti vėliau.
- Ilsėtis (miegoti), kai miega kūdikis. Per pirmus vaiko auginimo metus mamos patiria maždaug septynių šimtų miego valandų deficitą.
- Pagrindinis darbas, ypač per pirmus tris-keturis mėnesius, - žindyti kūdikį. Visa kita gali palaukti. Beje, pačios mamos maitinimasis yra labai svarbus.
- Kalbėti apie kylančius jausmus, apie gimdymo patirtį. Jei artimieji (vyras, močiutė) sako kažką panašaus į: Ko tu čia virkauji, turi sveiką vaiką ir džiaukis!, verta ieškoti kito, galinčio išklausyti ir suprasti žmogaus. Pavyzdžiui, vaikų turinti draugė ar sesė dažnai būna puiki klausytoja.
- Vėliau taip pat patariama bendrauti su kitomis mamomis. Jei moters aplinkoje nėra mamų su mažais vaikais, jų galima sutikti mokyklėlėse, žaidimų aikštelėse.
- Artimas bendravimas su vyru, pokalbiai apie tai, kaip praėjo diena yra puikus būdas įveikti besikaupiančius jausmus. Laikas praleistas vienu du su vyru yra reikalingas norint patirti poros intymumą, tad vertėtų prašyti senelių ar auklių pagalbos.
- Mažiau išsivysčiusiuose kraštuose teigiama, kad reikia kaimo, jog užaugintum kūdikį. Aš su tokia mintimi sutinku.
- Laikas tik sau, rūpinimasis savo išvaizda gali leisti pasijusti geriau.
- Dar vertėtų turėti mintyje, kad iki kito nėštumo/gimdymo moteris turėtų spėti atgauti jėgas ir vidinę pusiausvyrą. Kiek laiko reikės konkrečiai mamai, sunku pasakyti. Tačiau kai moteris jau pagalvoja, kad būtų visai smagu ant rankų vėl laikyti mažą kūdikėlį, tai gali būti ženklas, kad ji jau pasiruošusi.
Jeigu prevencinės priemonės nepadeda įveikti pogimdyminės depresijos, būtina kreiptis emocinės (asmeninė arba grupinė psichoterapija, savitarpio pagalbos grupės) ir/ar medikamentinės pagalbos.
Kitos aktualios temos
Šiandien darbas ir laisvalaikis tampriai susijęs su virtualia erdve. Tai ne tik atveria naujas galimybes, bet ir vargina, kelia nuobodulį, veikia miegą, kartais prisideda prie nerimo, o ilgainiui sunkumų susitelkti. Svarbu kurti sveiką santykį su išmaniaisiais ekranais.
Planuojant atostogas, svarbu pradėti nuo tinkamo pasiruošimo. Reikia turėti omenyje, kad su vaikais nebūna spontaniškumo, reikia pasiruošti užkandžių, žaidimų, labai gerai suplanuoti maršrutą. Keliaujant su vaikais reikia laikytis trijų „P“ - pasiruošti, planuoti ir pasimėgauti. Jei viską apgalvoju prieš kelionę, tuomet pavyksta ir pasimėgauti.
tags: #psichologe #vilma #nikolson