Vizualus Tvarkaraštis Autizmui: Pagalba Vaikams ir Jų Šeimoms

Įvadas

Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai įvairiapusiai raidos sutrikimai, pasireiškiantys socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sunkumais. Viena iš veiksmingų priemonių, padedančių vaikams su ASS orientuotis kasdienėje veikloje ir ugdyti savarankiškumą, yra vizualus tvarkaraštis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vizualus tvarkaraštis, kaip jis gali būti naudingas vaikams su autizmu ir jų šeimoms, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip jį sukurti ir naudoti.

Kas yra Vizualus Tvarkaraštis?

Vizualus tvarkaraštis yra grafinis dienos ar kitos laiko atkarpos veiklos planas, sudarytas naudojant paveikslėlius, nuotraukas ar simbolius. Jis padeda vaikui suprasti, kas jo laukia, kada ir kokia tvarka. Toks tvarkaraštis suteikia vaikui aiškumo, stabilumo ir nuspėjamumo, o tai ypač svarbu vaikams su autizmu, kurie dažnai jaučia nerimą dėl neaiškumo ir pokyčių.

Kodėl Vizualus Tvarkaraštis Yra Veiksmingas Vaikams su Autizmu?

Vaikai su autizmu dažnai geriau suvokia vaizdinę informaciją nei žodinę. Vizualus tvarkaraštis padeda jiems:

• Suprasti rutiną ir veiklų seką. Tvarkaraštis aiškiai parodo, kas po ko seka, sumažindamas nerimą ir nežinomybę.
• Pereiti nuo vienos veiklos prie kitos. Vaikams su autizmu dažnai sunku persiorientuoti ir pereiti nuo vienos veiklos prie kitos. Vizualus tvarkaraštis padeda jiems pasiruošti perėjimui ir sumažina pasipriešinimą.
• Ugdo savarankiškumą. Tvarkaraštis skatina vaiką savarankiškai atlikti užduotis, nes jis gali pats sekti veiksmų seką ir žinoti, ko iš jo tikimasi.
• Mažina nerimą ir frustraciją. Aiškus ir nuspėjamas tvarkaraštis suteikia vaikui saugumo jausmą ir sumažina nerimą, kuris gali kilti dėl nežinomybės.
• Gerina komunikaciją. Tvarkaraštis gali būti naudojamas kaip komunikacijos priemonė, padedanti vaikui išreikšti savo poreikius ir pageidavimus.

Kaip Sukurti Efektyvų Vizualų Tvarkaraštį?

Kuriant vizualų tvarkaraštį, svarbu atsižvelgti į vaiko individualius poreikius, gebėjimus ir pomėgius. Štai keletas patarimų:

1. Įvertinkite vaiko supratimo lygį. Jei vaikas dar nesupranta paveikslėlių, pradėkite nuo realių daiktų ar nuotraukų. Palaipsniui pereikite prie paveikslėlių ar simbolių, kai vaikas pradės juos suprasti.
2. Naudokite aiškius ir paprastus vaizdus. Paveikslėliai ar nuotraukos turi būti aiškūs, lengvai atpažįstami ir atitikti realius objektus ar veiksmus.
3. Pradėkite nuo trumpo tvarkaraščio. Iš pradžių įtraukite tik kelias svarbiausias veiklas. Kai vaikas pripras prie tvarkaraščio, galite palaipsniui pridėti daugiau veiklų.
4. Laikykitės nuoseklumo. Tvarkaraštis turėtų būti naudojamas kiekvieną dieną tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Tai padės vaikui susieti tvarkaraštį su dienos rutina.
5. Įtraukite vaiko mėgstamas veiklas. Į tvarkaraštį įtraukite veiklų, kurios vaikui patinka. Tai padės jam motyvuotai sekti tvarkaraščiu.
6. Apdovanokite vaiką už sėkmingą tvarkaraščio laikymąsi. Po kiekvienos sėkmingai atliktos veiklos apdovanokite vaiką pagyrimu, apkabinimu ar mažu prizu.
7. Būkite lankstūs. Nors svarbu laikytis tvarkaraščio, kartais reikia būti lanksčiam ir atsižvelgti į vaiko nuotaiką ar poreikius.
8. Individualizuokite tvarkaraštį. Tą pačią informaciją pateikite skirtingais būdais (pvz., per pasakojimą, meną, diagramas, vaidinimą). Individualizuokite mokymo procesą.
9. Vizualus tvarkaraštis neturi būti painiojamas su tekstais ar kortelėmis. Tai yra būdas kalbėtis su vaiku ir išmokyti vaiką savarankiškumo. Tai - vizuali pagalba, kuri nukreipia vaiką atlikti vieną ar kitą veiksmą ar veiksmų seką, o tikslas yra išmokyti vaikus atlikti veiksmus be tėvų kontrolės. Vaikai pradeda suprasti, kad jie, žiūrėdami į paveikslėlius, viską gali pasidaryti patys, nereikia žmogaus, kuris sakytų: dabar užsimauk kelnes, dabar kojines ir pan. Pagrindinis šio tvarkaraščio privalumas yra vaikų savivertės pakėlimas - aš galiu pats, ir tai vaikui padeda jaustis ramiam.
10. Atminkite seną mūsų močiučių naudotą priemonę: pirma sriuba, paskui saldainis. O tai reiškia, kad vaikas, įvykdęs sudėtingesnę veiklą, turėtų gauti paskatinimą.

Vizualaus Tvarkaraščio Pavyzdžiai

Vizualus tvarkaraštis gali būti įvairių formų:

Taip pat skaitykite: Studijuokite sveikatos psichologiją LSMU

• Linijinis tvarkaraštis: Paveikslėliai ar nuotraukos išdėstomi vienoje eilėje, nurodant veiklų seką.
• Vertikalus tvarkaraštis: Paveikslėliai ar nuotraukos išdėstomi vertikaliai, vienas po kitu.
• Tvarkaraštis su laikrodžiu: Paveikslėliai ar nuotraukos išdėstomi aplink laikrodį, nurodant veiklų laiką.
• Skaitmeninis tvarkaraštis: Tvarkaraštis sukurtas naudojant kompiuterį ar planšetinį kompiuterį.

Kiti Pagalbos Būdai Vaikams su Autizmu

Vizualus tvarkaraštis yra tik viena iš daugelio priemonių, galinčių padėti vaikams su autizmu. Kiti veiksmingi metodai:

• Taikomoji elgesio analizė (ABA): ABA yra moksliškai pagrįstas metodas, skirtas mokyti naujų įgūdžių ir mažinti nepageidaujamą elgesį. ABA terapijos specialistė Eglė Kairelytė-Sauliūnienė, pati auginanti autizmo sutrikimų turintį vaiką, tėvams pasakojo, kaip ugdant tokį vaiką gali padėti vizualus tvarkaraštis.
• Sensorinė integracija: Sensorinė integracija padeda vaikams su autizmu apdoroti ir integruoti sensorinę informaciją. Ergoterapeutė, Vaikų ligoninės Santaros klinikų filialo vaiko raidos centro VšĮ „Sėkmingi vaikai“ ABA (taikomosios elgesio analizės metodo) programos koordinatorė Irina Butkienė, kalbėdama apie sensorinę integraciją, atkreipė dėmesį ir į tai, kad tėveliai, atvedę vaikus į Vaiko raidos centrą, padėtų specialistui sukurti ryšį su vaiku. Specialisto ir vaiko kontaktas turi būti saugus ir vaikui sukuriantis pasitikėjimą, tad tėvai turi padėti, kad tai įvyktų, nes patys tėvai geriausiai žino, kaip prieiti prie vaiko jo netraumuojant.
• Kalbos ir komunikacijos terapija: Kalbos terapija padeda vaikams su autizmu lavinti kalbos ir komunikacijos įgūdžius.
• Socialinių įgūdžių mokymas: Socialinių įgūdžių mokymas padeda vaikams su autizmu išmokti bendrauti su kitais žmonėmis ir orientuotis socialinėse situacijose.
• Muzikos terapija: Jurgita Mickevičienė, auginanti ketverių metų dvynukus, kurių vienam nustatytas autizmo spektro sutrikimas, nusprendė, kad jos sūneliui labiausiai tiktų muzikos terapijos užsiėmimai.

Kiti intelektai ir mokymosi stiliai

H. Gardneris teigė, kad vyraujančią intelekto rūšį galima išskirti stebint vaiką arba atliekant specialius testus, užpildant klausimynus. Anot H. Gardnerio, skirtingi intelektai reikalauja skirtingų mokymo metodų. Pavyzdžiui, kalbinį (lingvistinį, verbalinį) intelektą turintis vaikas greitai supranta ir įsimena perskaitytą informaciją, tačiau erdviniu (vizualiniu) intelektu pasižyminčiam vaikui tai - sudėtinga užduotis. H. Gardneris išskyrė keletą intelektų:

• Kalbinis (lingvistinis, verbalinis) intelektas. Vaikams patinka ir jie noriai mokosi pažinti žodžio prasmę ir garsus. Jie mėgsta klausytis pasakų, nagrinėti paveikslėlius, dėlioti kryžiažodžių dėliones.
• Loginis (matematinis) intelektas. Vaikai noriai eksperimentuoja, žaidžia loginius bei strateginius žaidimus, mėgsta spręsti įvairius galvosūkius.
• Erdvinis (vizualinis) intelektas. Šis intelektas pasižymi gebėjimu mąstyti vaizdiniais.
• Muzikinis intelektas. Tai gebėjimas jautriai reaguoti į besikeičiančius garsus, išskirti instrumento skambesį melodijoje.
• Kūno (kinestetinis, judėjimo) intelektas. Vaikai mėgsta įvairią fizinę veiklą.
• Tarpasmeninis (socialinis, interpersonalinis) intelektas. Jis pasireiškia vaikų pomėgiu vienas su kitu žaisti vaidmenimis ar rolėmis.
• Vidinis (asmeninis, personalinis, intrapersonalinis) intelektas. Tai gebėjimas paaiškinti savo ir kitų žmonių mintis, jausmus, emocijas.
• Natūralistinis (gamtos) intelektas. Vaikai išreiškia didelį potraukį aplinkos ir pasaulio pažinimui. Dar labai ankstyvame amžiuje vaikai rodo prieraišumą gyvūnams.
• Egzistencinis intelektas. Pasireiškia žmogaus polinkiu gilintis į gyvenimo prasmės, mirties ir pan.

Svarbu pabrėžti, kad H. Gardneris vengė klaidinančio apibrėžimo „mokymosi stilius“. Mokymosi stilius - ugdymo ir mokymosi teorijų visuma, kuri dažnai siejama su intelektų įvairovės teorija.

Autizmo Spektro Sutrikimų Diagnostika

Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK) ir Diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM) naudojami autizmo spektro sutrikimams diagnozuoti. Šiuo metu naudojama DSM - V klasifikacija (2013 m.). Autizmo diagnozė padvigubina priklausomybės riziką.

Autizmo spektro sutrikimams priskiriami:

Taip pat skaitykite: Psichologijos studijų tvarkaraštis

• Autizmas (F84.0) - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, besiskiriantis nuo autizmo pasireiškimo amžiumi ar diagnostikos kriterijų visose trijose srityse stoka. Esant netipiniam autizmui, nenormali ir sutrikusi raida pirmą kartą pasireiškia vyresniam nei trejų metų vaikui bei konstatuojama nepakankamai anomalijų vienoje ar dviejose iš trijų būtinų autizmo diagnozei simptomų grupių (socialinis bendravimas, komunikacija ir ribotas, stereotipinis bei pasikartojantis elgesys), nepriklausomai nuo būdingų anomalijų likusiose srityse.
• Retto sindromas (F84.2) - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kai po normalios raidos periodo per kelis mėnesius aiškiai prarandami kelių vystymosi sričių anksčiau įgyti įgūdžiai. Tipiniu atveju kartu būna ir bendro domėjimosi aplinka praradimas, stereotipinės ir pasikartojančios motorinės manieros bei autistinės socialinio bendravimo ir komunikacijos anomalijos.
• Dezintegracinis vaikystės sutrikimas (F84.3) - tai nepakankamai apibrėžtas neaiškios nozologinės reikšmės sutrikimas.
• Hiperaktyvus sutrikimas, susijęs su protiniu atsilikimu ir stereotipiniais judesiais (F84.4) - ši kategorija skirta vaikams, kuriems būdingas sunkus protinis atsilikimas (IQ mažesnis nei 34 balai) ir rimti hiperaktyvaus elgesio bei dėmesio sutrikimai. Dažnai šis sindromas būna susijęs su įvairiais raidos sulėtėjimo variantais, tiek specifiniais, tiek bendriniais.
• Aspergerio sindromas (F84.5) - tai neaiškios nozologinės reikšmės sutrikimas, apibūdinamas tomis pat kokybinėmis socialinio bendravimo anomalijomis, kaip ir autizmas, kartu su ribotu, stereotipiniu bei pasikartojančiu veiklos ir interesų ratu. Sutrikimas skiriasi nuo autizmo tuo, kad nėra bendro kalbos ar pažinimo raidos sulėtėjimo arba atsilikimo. Šis sutrikimas dažnai siejamas su dideliu vaiko nerangumu.

Autizmo Diagnostikos Etapai

Asmenims, kuriems yra įtariamas autizmas ir kurie neturi vidutiniškai išreikšto ar sunkaus mokymosi sutrikimo, verta skirti Autism_ Spectrum Quotent - 10 (AQ-10). Verta gauti antrąją nuomonę. Išsamų įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, kurie turi būti komandiniai ir remiasi įvairiomis profesijomis ir įgūdžiais, jei įmanoma, įtraukdami šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių arba naudodamiesi dokumentiniais įrodymais (pvz., mokykla), ataskaitas apie dabartinį ir buvusį elgesį bei ankstyvą vystymąsi. Atliekant išsamų vertinimą, įvertinkite tokią riziką: savęs žalojimas (ypač žmonėms, sergantiems depresija ar vidutinio sunkumo ar sunkia mokymosi negalia), spartus problemų didėjimas, žala kitiems, savęs nepriežiūra, šeimos ar gyvenamosios vietos gedimas, išnaudojimas ar kitų piktnaudžiavimas. Turėtų būti vienas kreipimosi punktas (įskaitant kreipimąsi į specialistus) suaugusiems, sergantiems autizmu. Rekomenduojama kiekvienoje bendruomenėje turėti multidisciplininę komandą, skirtą asmenims patiriantiems autizmo spektro sutrikimus. Išsamų įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, kurie turi būti komandoje ir remiasi įvairiomis profesijomis bei įgūdžiais, jei įmanoma, įtraukdami šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių arba naudodamiesi dokumentiniais įrodymais (pvz., mokykla). Išsamaus vertinimo pradžioje su asmeniu aptarkite vertinimo tikslą ir tai, kaip vertinimo rezultatai jam bus grąžinti. Aptardami ir priimdami sprendimą dėl intervencijų su suaugusiais autizmu sergančiais suaugusiais asmenimis, atsižvelkite į: ankstesnių intervencijų patirtį ir atsaką į jas, autizmo pobūdį ir sunkumą, bet kokio susijusio funkcinio sutrikimo, atsirandančio dėl autizmo, mokymosi negalios ar psichikos ar fizinio sutrikimo, mastą. Aptarkite su suaugusiais, sergančiais autizmu, ar jie nori, kad jų šeima, partneriai ar globėjai būtų įtraukti į jų priežiūrą. Diskusijų metu atsižvelkite į bet kokias protinių gebėjimų įstatymo (2005 m.) Pasekmes ir į bet kokius asmens bendravimo poreikius.

Taip pat skaitykite: Psichologijos studijos Vilniuje

tags: #vizualus #tvarkarastis #autizmas