Švietimo procesas, literatūros suvokimas ir kartų skirtumai - tai temos, kurios nuolat kinta ir reikalauja nuolatinio dėmesio. Regina Jasukaitienė savo darbuose nagrinėja šiuos klausimus, ypač akcentuodama teksto suvokimo svarbą ir iššūkius, kylančius dėl kartų kaitos, naujų technologijų įtakos. Šiame straipsnyje remsimės R. Jasukaitienės įžvalgomis, atsižvelgdami į šiuolaikinio skaitytojo, ypač „Z“ kartos, ypatumus.
Vaikystės skaitymo patirtys ir iliustracijų reikšmė
R. Jasukaitienė atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu vaikams pateikti tinkamą literatūrą, pradedant nuo pirmosios pažinties su knyga. Autorė svarsto apie vaikiškų knygų pasirinkimą ir pastebi, kad šiuolaikiniai žaislai, tokie kaip barbės, gali orientuoti vaiką į paviršutinišką „panelių“ pasaulį. Vietoj to, ji siūlo atsigręžti į vaikiškas knygas su spalvingomis iliustracijomis, nes pirmoji vaiko pažintis su knyga prasideda per vaizdą.
Autorė dalinasi patirtimi, ieškodama dovanos vaikaitei ir analizuodama knygas „Gluosnių sodyba“ ir „Eglė žalčių karalienė“. Ji kritiškai vertina knygų iliustracijas, teigdama, kad jos turėtų atitikti turinį ir skatinti tautinę savimonę. Pavyzdžiui, knygos „Eglė žalčių karalienė“ iliustracijos, kuriose Eglė vaizduojama kaip „barbė“ su papuošalais, neatitinka pasakos turinio ir gali iškreipti vaiko pasaulėvaizdį.
R. Jasukaitienė pabrėžia, kad iliustracijos yra kūrinio interpretacija, kurią vaikas suvokia pirmiausia. Todėl svarbu, kad vaikų knygose atsispindėtų teisingas pasaulėvaizdis ir vertybės.
„Z“ karta: mitas ar tikrovė?
Šiuolaikiniai vaikai auga apsupti technologijų, kurios formuoja jų mąstymą, elgesį ir vertybes. R. Jasukaitienė kelia klausimą, ar „Z“ karta yra mitas, ar tikrovė, ir bando suprasti šios kartos ypatumus.
Taip pat skaitykite: Psichologė Regina Udrienė Šiauliuose
Anot autorės, „Z“ karta nepakenčia darbo, kuriam reikia pastangų, nori greitų, apčiuopiamų rezultatų, jų atmintis trumpalaikė, fragmentiška, jiems sunku ilgiau išlaikyti dėmesį. Jie nepripažįsta autoritetų ir tiki tik tomis tiesomis, kurias patvirtina savo patirtimi.
R. Jasukaitienė abejoja, kaip šios kartos atstovai bendraus tarpusavyje ir ar jiems teliks tik dalykiniai, pragmatiški santykiai. Ji pasakoja apie susitikimą su „Microsoft“ atstovu, kuris pasakojo apie išmaniuosius laikrodžius ir akinius, rodančius virtualiąją tikrovę. Šis vaikinas akcentavo laiko taupymą, griežtą dienotvarkę, kurioje nėra vietos romantikai ir neskubiam saulės palydėjimui.
Autorė nerimauja, kad tokios tikslingos žinios įkalina žmogų ir nebelieka erdvės dvasiai. Ji pabrėžia, kad visos knygos ir menas yra apie dvasinę žmogaus erdvę, apie žmogaus ryšį su žmogumi ir su savimi pačiu.
R. Jasukaitienė kritikuoja „Microsoft“ atstovo manipuliavimo meną, kai jis pažadėjo išmanųjį laikrodį vaikams, bet paskui išsisuko, prikibdamas prie atsakymų formuluotės. Autorė klausia, kokią pamoką gavo mokiniai: ar melas, įvilktas į gražią formą, nebėra melas?
Literatūros mokymo iššūkiai ir nauji metodai
R. Jasukaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad „X“ kartos atstovai vis dar bando įtraukti vaikus į tą gyvenimą, kuriame nėra išmaniųjų akinių ir pasaulį esame raginami matyti tokį, koks jis yra iš tikrųjų. Šitoje nevirtualioje realybėje vis dar yra vietos tikriems, nevirtualiems pojūčiams ir jausmams.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Autorė džiaugiasi, kad naujoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje grįžtama prie kūrinių, kurie jau buvo išmesti kaip pasenę. Vėl bandoma suaktualinti J. Biliūno, P. Cvirkos, V. Krėvės, Žemaitės, A. Vienuolio kūrybą. Tačiau R. Jasukaitienė abejoja, kaip seksis „Z“ kartos vaikus sudominti šia literatūra.
Ji teigia, kad tai didelis iššūkis mokytojui, juolab kad metodinės pagalbos, kaip dirbti su šios kartos vaikais, nėra. Autorė mano, kad naujai kartai turėtų būti ir nauji mokymo metodai, kitokios tų pačių kūrinių perskaitymo ir suvokimo galimybės.
Pasak mokytojos ekspertės A. Šventickienės, niekas neabejoja, kad nei apie Biliūno, nei apie Cvirkos kūrinius nebegalime kalbėti taip, kaip kalbėjome anksčiau. Reikalingi nauji būdai - instrumentai, kuriuos mokytojai turės išrasti patys.
R. Jasukaitienė ironiškai klausia, ar neteks pasikliauti „žolininkėmis“, jei nepagydys, tai bent nepakenks. Ji teigia, kad senolių išmintis ir kiekvieno mokytojo gebėjimas kūrybiškai taikyti išbandytus metodus yra bene vienintelis patarimas.
Autorė kritikuoja elektronines pratybas, kurios greičiau užmuša vaikų kūrybiškumo daigus, nei juos puoselėja. Ji pritaria Ž. Ž. Ruso lozungui „Atgal į gamtą!“, bet su sąlyga: jokių ausinukų, jokių išmaniųjų.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Standartizuoti testai ir literatūros suvokimas
R. Jasukaitienė kritikuoja standartizuotus testus, kuriuose naudojami absurdiški tekstai, tokie kaip straipsnis apie grojančius džinsus. Ji klausia, kokia meninė šio straipsnio vertė ir ką juo norėta pasakyti.
Autorė taip pat kritikuoja straipsnį apie Džiuljetą ir penkiolika jos sekretorių, kuriame pasakojama, kaip Veronos miesto valdžia nusprendė pasipelnyti iš literatūrinės legendos. Ji abejoja, ar šitaip bandoma Šekspyro kūrybą priartinti prie „Z“ kartos.
R. Jasukaitienė teigia, kad ruošdamiesi standartizuotiems testams, jie su mokiniais peržvelgė privalomus kūrinius, pasikartojo, ką esame skaitę, matę, girdėję, ir išskyrė jų teigiamas dorines vertybes. Tačiau, anot autorės, literatūra, kurią iki šiol supratome kaip kažką, kas skleidžia vertybes, būsime priversti atskirti nuo knygų ir skaitymo.
A. Jakučiūnas ironiškai rašo, kad literatūra bus vertybiniai popieriai, o perkeltine prasme - knygos apie tai, kaip tapti milijonieriumi. R. Jasukaitienė teigia, kad mokiniai ją apkaltino apgaule, nes ji sakė, kad skaitysime ir suvoksime literatūrą, o rašinėlį rašant reikės literatūrinio - kultūrinio išprusimo.
Autorė atsiprašo mokinių ir teigia, kad ne taip suprato literatūros sąvoką. Ji teigia, kad mes, iš „X“ kartos, patikėjome, kad dabar skaitysime grožinę literatūrą, kurios kiekvienas žodis skleidžia aplink save energetinį lauką, prisodrintą kvapo, spalvos, garso.
R. Jasukaitienė mano, kad galima ir „Z“ kartos vaikams įteigti, kad pasaulyje egzistuoja netransformuotos vertybės. Ji teigia, kad gerą kūrinį skaitome ne patikrai, o sau, nes standartizuoti testai - tebūna porą kartų per didžiąsias šventes, o gyvenimas yra daug didesnis ir gilesnis.
tags: #regina #jasukaitiene #teksto #suvokimas #7