Darbuotojų baimė kreiptis psichikos sveikatos pagalbos, dvejonės dėl konfidencialumo, savikritika ir netikėjimas psichinės pagalbos paslaugomis vis dar gajus. Darbuotojo psichikos sveikatos gerovė turėtų būti vienas esminių darbdavio prioritetų. Siekiant užtikrinti kokybišką psichologinę pagalbą, būtina ne tik kvalifikuoti specialistai, bet ir tinkamai įrengta aplinka. Šiame straipsnyje aptarsime reikalavimus psichologo kabinetui, atsižvelgdami į erdvės išplanavimą, interjero dizainą ir techninę įrangą, kurie padeda sukurti saugią, jaukią ir efektyvią aplinką konsultacijoms.
Psichologo Praktinės Veiklos Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje psichologo profesija nėra teisiškai reglamentuota, nėra apibrėžtos teisės bei pareigos, kvalifikaciniai reikalavimai, darbo vieta. Nenumatyta psichologo atsakomybė už netinkamą darbą, pasinaudojimą savo pareigomis, juolab, nėra aiškumo, kas yra nepriklausomas psichologas. Psichologų praktinės veiklos įstatymo priėmimas - tai strateginis valstybės požiūris į psichologinės pagalbos užtikrinimą ir psichosocialinių paslaugų prieinamumą visuose sektoriuose.
Psichologų Rengimas ir Statistika
Psichologus ruošia penki universitetai Lietuvoje: Vilniaus universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klaipėdos universitetas. Per metus psichologijos magistrantūros studijas baigia apie 200 studentų. Per paskutinius penkerius metus parengta apie 1000 specialistų.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, 2015-2016 mokslo metais Lietuvos mokyklose dirbo 753 psichologai ir 47 psichologų asistentai, pedagoginėse psichologinėse tarnybose - 164 psichologai (134 etatai). Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, sveikatos priežiūros specialisto spaudo numeriai yra suteikti 579 medicinos psichologams, tačiau SAM pavaldžiose įstaigose psichologams skirta 213,5 etatų (iš jų 13,25 - neužimtų), dirbo 286 psichologai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pavaldžiose įstaigose dirbo 230 psichologų 192 pareigybėse.
Atsižvelgiant į minėtų ministerijų duomenis, galima manyti, kad Lietuvoje dirba 1800 psichologų. Manoma, kad tai tik dalis statistinių duomenų, nes jie neatspindi, kiek yra dirbančių teisės psichologų, organizacinių, sporto ir kitų sričių psichologų bei tų, kurie dirba savarankiškai.
Taip pat skaitykite: Vaikystės raidos etapai
Psichologo Licencijavimas ir Reglamentavimas
Daugelyje Europos Sąjungos valstybių yra psichologų veiklą reglamentuojantys įstatymai, veikla licencijuojama, o licencijas jų veiklai išduoda Psichologų tarybos. Įstatymuose dažniausiai numatyti tokie reikalavimai psichologams: Psichologo vardą turi tik asmenys, turintys universitetinį psichologijos mokslų ar juos atitinkančių mokslų magistro laipsnį; turi būti atlikę konkrečios trukmės praktiką; turintis Psichologų tarybų pritarimą veiklai; įrašyti į psichologų registrą ar sąrašą; priklausantys psichologų asociacijoms.
Psichologas įpareigojamas laikytis profesinės etikos kodekso, užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą ir pan.
Bendrieji Psichologo Kabineto Reikalavimai
Vieta ir Prieinamumas
Pirmiausia svarbu pagalvoti apie kabineto vietą. Svarbu, kad kabinetas būtų lengvai randamas ir pasiekiamas, tačiau nuošaliau nuo triukšmingų vietų. Svarbu, kad kabineto fizinė aplinka būtų saugi dalintis asmeniniais išgyvenimais - kabinetas būtų nepereinamas, neturėtų langų duryse, būtų gera garso izoliacija. Išorinės aplinkos saugumas padeda atsipalaiduoti.
Erdvės Išplanavimas
Profesionaliai psichologinei pagalbai mokykloje būtinos šiam darbui tinkamai įrengtos patalpos. Šiandien tinkamai įrengtas mokyklos psichologo kabinetas dar yra retenybė. Dažnokai jis būna pakankamai mažas - tegali tilpti kelios kėdės ir stalas, nepatogioje vietoje - greta laiptinės, viršutiniuose aukštuose, be tinkamų baldų ar įrangos.
Rimtesniam kabinetui reikalingos skirtingos paskirties erdvės, grupinių užsiėmimų specifika, darbuotojų skaičius reikalauja, kad kabinetui būtų skiriama ne mažesnė nei 25 m2 ploto patalpa. Optimalu, jeigu patalpos bus kelios: mažesnė ir didesnė, klasės patalpos ir pagalbinė patalpa. Kelios patalpos būtinos, jeigu mokykloje dirba keli psichologai. Tuomet jie gali priimti mokinius netrukdydami vienas kitam, rengti grupinius užsiėmimus.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai psichologinėms konsultacijoms
Gerai suplanuoto mokyklos psichologo kabineto erdvė turi būti saugi, funkcionali, estetiška, jauki, draugiška. Tai vieta, kurioje mokiniai, tėvai ir mokytojai noriai leidžia laiką, gali atsipalaiduoti, bet tuo pačiu metu išlieka produktyvūs.
Konfidencialumas ir Privatumas
Į patalpą pašalinis žmogus neturi įžengti netikėtai. Pašalinių asmenų varstomos durys griauna konfidencialumo jausmą, nutraukia pokalbį, nuslopina pacientą. Todėl greta psichologo darbo kabineto patogu įsirengti ir laukiamąjį. Jame turėtų būti keletas kėdžių, rūbų kabykla, gali skambėti tyli, pokalbių kabinete neleidžianti girdėti muzika. Patalpoje reikalinga informacinė lenta tėvams, gali būti keletas paprastesnių stalo žaidimų, diagnostinių testų.
Zonavimas Kabinete
Nedideliame kabinete psichologas gali dirbti tik individualiai ir tik su mažomis grupėmis. Tačiau ir tokiuose ankštokuose kabinetuose, tinkamai paskirsčius konsultavimo, diagnostikos, atsipalaidavimo ir asmenines zonas, pasirinkus kompaktiškus, patogius, daugiafunkcinius baldus, mokyklos psichologas gali dirbti sėkmingai. Minimaliam mokyklos psichologo kabinetui pakaks pirmųjų dviejų erdvių. Nedidelę erdvę padalinti perpus padės paprasčiausia spinta.
Pokalbių Dviem Erdvė
Šioje vietoje dirbama su mokinių grupele. Ją nebūtinai turi formuoti visiškai atskiras kėdžių komplektas su dar vienu stalu. Grupinio susitikimo vietą galima transformuoti prie pokalbių dviese erdvės pridėjus keletą papildomų kėdžių. Čia tinka nedideliu staleliu atskirti foteliai, kelios patogios kėdės. Toks baldų išdėstymas formuoja fizines ribas, tačiau nesukuria oficialaus pokalbio atmosferos. Šioje erdvėje neturi būti pašalinių daiktų, ryškių dėmesį blaškančių interjero detalių. Psichologui reikalingos diagnozavimo priemonės turi būti ranka pasiekiamos, susistemintos pagal amžių ir problemas. Ši pokalbių vieta bus saugesnė ir intymesnė ją atskyrus lentyna, spinta ar ekranu. Netoliese, spintelėje gali būti paruošta šildanti spalvinga antklodė. Ant ar greta stalelio vertėtų turėti troškuliui numalšinti skirtą vandens indą ir stiklines, popierinių nosinaičių paketą. Vertėtų atsiminti, kad popierinės nosinaitės pagalbą gaunančiam asmeniui neturi būti matomos.
Nusiraminimo Vieta
Ne visada į psichologo kabinetą atėjęs mokinys jau yra pasiruošęs kalbėtis. Susikaupti, nurimti, sugrįžti į save, atsiverti jam gali padėti neįkyriai pasiūlytos malonios veiklos. Žaislų, žaidimų, spalvingų knygelių, ramios miško ar jūros ošimo muzikos fone, dailės priemonių aplinkoje jaunas žmogus pats nusprendžia, ką ir kiek jam įdomu veikti. Šioje erdvėje tiks kambariniai augalai, prabangiau įrengtam kabinetui - apšviestas akvariumas, terariumas su vėžliuku, narvelis su paukščiuku. Mažiausieji svečiai tokioje zonoje gali nusiraminti „apsigyvenę“ medžiaginėje palapinėje ar žaisliniame namelyje. Psichologas būti nusiraminimo vietoje, žaisti kartu ir atspindėti vaiko emocijas neprivalo. Tokiose vietose labai praverčia atskiriantis ekranas. Erdvėje tiks fotelis su aukšta nugarėle ir atrama galvai. Didelėse patalpose galime įrengti vietą vaikams tiesiog žaisti ir ilsėtis. Ji turėtų būti pasiekiama tada, kai tik jiems to prireikia, net ir tuomet, kai vaikai negauna psichologinės ir švietimo pagalbos, nėra diagnozuoti vystymosi sutrikimai. Tokioje erdvėje vaikas gali kalbėti apie viską, apie mokyklą ir užklasinį gyvenimą, užeiti pertraukų metu „šiaip sau”. Žinodami, kad tokia maloni vieta mokykloje yra, mokiniai nevengs „prisijaukinti“, ateiti ir paprašyti pagalbos ištikus krizei.
Taip pat skaitykite: Akušerijos pacientų aptarnavimo standartai
Interjero Dizainas ir Apipavidalinimas
Baldai ir Apstatymas
Pagrindiniai, svarbiausi baldai yra kėdės. Ne paprastos kietosios mokyklinės metalinės ar plastikinės kėdės. Tai turi būti tikrai patogus - mokinys jose sėdės valandą, o specialistas pusdienį - baldas. Sofa mokyklos psichologo kabinete mažiau tinka. Patogiausi - foteliai. Jeigu kėdė kietesnė, sėdėjimo nepatogumą sumažins pagalvėlė. Jeigu fotelis nebedailus - denkite jį minkštu audiniu, spalvinga antklodėle ar plačia skara.
Svarbus kabineto elementas yra ir stalas. Jeigu jis vienintelis, neturi būti didelis ir masyvus. Tokie stalai būdingi gydytojo ar direktoriaus kabinetui ir primena biurus. Bendravimas iš už stalo kuria viršininko ir pavaldinio situaciją, brėžia neperžengiamas ribas, ignoruoja lygybės poreikį. Masyvus stalas trukdo atviresniam pokalbiui, verčia jį formaliu ir gąsdinančiu. Tuomet spręsti problemas, kartu planuoti, padėti vaikui atrasti savo stipriąsias puses tampa gerokai sunkiau. Psichologo kabinete esantis stalas turėtų tarnauti raštinės darbams ir būti naudojamas nekontaktinių valandų metu.
Lentynos, lentynėlės, spintos ir spintelės skiriamos ne tik daiktų laikymui. Jos gali labai pagyvinti kabinetą ir paversti jį jaukesniu. Naujiems baldams mokykla lėšų ne visada turi. Stalo, kėdžių, spintos galite paprašyti draugų - jie mielai atiduos nebenaudojamus savo vaikų baldus. Tinkamų naudotų baldų, drabužių kabyklų, aksesuarų, dekoracijų kartais galima rasti mokyklos rūsiuose ar palėpėse. Vertingos, bet jiems nereikalingos įrangos ir aksesuarų gali turėti mokyklos teatro vadovas, medicinos seselė, darbų mokytojas. Pradinių klasių mokytojas gali padovanoti nepanaudotą lentą, linksmesnių ir spalvingesnių žaidimams ar ugdymui skirtų priemonių. Kabinete vietą gali rasti ir medicininės pastatomos širmos, senesnės stalinės lempos, labai retai namuose benaudoja garso aparatūra. Kūrybingam ir taupiam kabineto įrengimui laki fantazija tikrai padės. Nebrangūs, jau naudoti daiktai gali puikiai pasitarnauti jaukaus kabineto kūrimui.
Spalvos ir Apšvietimas
Kabinete spalvas reikia parinkti pagal zonų paskirtį ir vaikų amžių. Centrinę nervų sistemą ir regėjimą geriausiai veikia žalia ir mėlyna spalvos. Šviesūs tonai gerina psichofiziologinę būklę ir nuotaiką. Tamsūs tonai ir gausūs atspalviai slegia ir gniuždo. Vertėtų didesnį dėmesį skirti reikšmingą psichologinį poveikį darančios spalvoms: oranžinė padeda atsiverti pokalbyje, geltona padeda užmegzti kontaktą, violetinė verčia gilintis į save, mėlyna sukuria distanciją, alyvinė nuramina, geltonai žalia išlaisvina, balta ir pilka slopina sudirgimą, rožinė skatina švelnumą. Balta spalva tinkama tik kaip kitų spalvų fonas. Prastai apšviestoje baltai išdažytoje patalpoje erdvė atrodo pilka ir slegianti. Durų spalva įeinančiam gali sukelti reikšmingas psichologines asociacijas: gali kviesti arba atkalbinėti užeiti. Spalvų patrauklumą lemia ir amžius. Ankstyvajame amžiuje visi vaikai linkę rinktis raudoną, mergaitės - rožinę spalvas. 9-11 taisiais metais dėmesį ima traukti oranžinė, vėliau geltona, gelsvai žalia, žalia spalvos. Po 12-tojo gimtadienio stiprėja potraukis mėlynai. Ši spalva - priimtiniausia suaugusiesiems.
Mažame kabinete turi vyrauti ramios ir neutralios spalvos. Ryškios, išraiškingos spalvos gali varginti ir dirginti. Atminkite, kad šioje patalpoje turėsite ne tik trumpam priimti besikreipiančiuosius, bet ir praleisti didžiąją savo darbo dienos dalį. Sienas reikėtų dengti paprastais pastelinių atspalvių dažais, paįvairinti ramiais tapetais. Pagrindines, vyraujančias spalvas reikia derinti tarpusavyje: jei ant grindų patiestas pilkas ar šviesus kilimas, sienos turėtų būti bent šiek tiek kontrastingos spalvos - taip bus suardytas kambario sterilumas. Ant sienų galima pakabinti ramių spalvų plakatus. Ryškių vizualinių dirgiklių, margų tapetų konsultacijos patalpoje reikia vengti. Tuščia, minimalistinė erdvė, balta siena su gėle vaiko nervų sistemą veiks daug geriau nei didelė spalvingais piešiniais nukabinėta lenta. Dideliame psichologo kabinete spalvinis apipavidalinimas skirsis. Laukiamajame ir konsultavimo erdvėje spalvos turi kurti ramybę, dialogo nuotaiką; spalvų kontrastai, stimuliuojančios šiltos spalvos čia netiks. Žaidimų terapijos erdvei tiks ryškūs, kontrastuojantys tonai.
Psichologo kabinete netinka plytelėmis klotos grindys.
Psichologo kabineto apšvietimas turi būti šiltas, tolygus, raminantis, išsklaidytas. Šioms patalpoms netinka nei ryški, „medicininė“ gydytojų kabinetams dažnai būdinga šviesa, nei pasislėpti leidžianti prieblanda. Pagrindinis šviesos šaltinis turi būti natūrali dienos šviesa. Jeigu kabinetas įrengtas pastato pietinėje pusėje, reikės šviesos srautą reguliuojančių žaliuzių ar lengvų užuolaidų. Mažiau saulės apšviečiamą patalpą verta dekoruoti šviesiomis spalvomis. Dirbtinis kabineto apšvietimas turi tik papildyti, kompensuoti pagrindinę, saulės skleidžiamą šviesą.
Kvapai ir Garso Izoliacija
Kabinete esantys kvapai gali dirginti ir atpalaiduoti, įtakoti sprendimus ir neleisti susikaupti. Ilgai uždaroje, nevėdinamoje patalpoje dirbantis psichologas gali prie jos kvapo priprasti. Jeigu pacientai keičiasi be pertraukų, patalpą būtina vėdinti. Todėl tarp konsultacijų teks daryti pertraukėles ir žiemą ar vasarą patalpą išvėdinti. Darbas mokyklos psichologo kabinete bus sėkmingesnis, jeigu kvapas jame bus neutralus, patalpa tinkamai vėdinama.
Svarbu, kad kabineto fizinė aplinka būtų saugi dalintis asmeniniais išgyvenimais - kabinetas būtų nepereinamas, neturėtų langų duryse, būtų gera garso izoliacija.
Detalės ir Aksesuarai
Kabinete turėtų būti du laikrodžiai. Vienas laikrodis gali stovėti matomoje vietoje ant stalo, kitas kabėti ant sienos už paciento nugaros. Tokiu būdu mokinys tiksliau žinos, kiek valandų yra. Tai ypač svarbu daugiau kalbantiems ir mažiau savo laiką kontroliuojantiems klientams. Už mokinio nugaros esantis laikrodis psichologui leis laiką pasitikrinti nepastebimai klientui, nepasukus galvos, neatsitraukus nuo klausymosi. Geresnis laiko kontroliavimas reikalingas tam, kad būtų pakankamai laiko esamo pokalbio apibendrinimui, ir tikslesnei kitos konsultacijos pradžiai.
Pagalbos ieškančiojo mintys dažnai klaidžioja, jo dėmesys gali užkliūti už kiekvienos nereikšmingos kabinete esančios detalės. Psichologo kabinete tinka gėlės. Jas reikia rinktis tokias, kurios nejautrina, nedirgina: mažiau ryškias, smulkiažiedes, žemesnes. Jeigu kabinete labai norisi paveikslėlio, skulptūrėlės ar kitokios meninės detalės, nuomonės apie kiekvieną iš jų paklauskite kelių žmonių. Yra manančių, kad psichologo kabinete turėtų vyrauti neutralumas, todėl šeimos, švenčių nuotraukos jame netinka. Tačiau dalyje kabinetų tokias nuotraukas, ant sienos sukabintus diplomus, kvalifikaciją ar kursus patvirtinančius raštus matome. Apie jų eksponavimą turi spręsti kabineto šeimininkas.
Asmeniniai daiktai: vaistai, higienos priemones, saldainiai, užkandžiai laikomi atskiroje uždaroje spintelėje. Dėl kavos ir arbatos vieningos nuomonės nėra. Pasiūlius karšto gėrimo galima sugriausti tarp psichologo ir mokinio ar tėvų atsiradusią įtampą, pranešti, jog „esate čia laukiamas“. Tačiau psichologinė pagalba yra įpareigojantis socialinis susibūrimas ir tokiu turi likti. Kavos gėrimas su lankytojais gali pernelyg blaškyti. Darbo su mažiausiaisiais metu reikia atminti, kad dokumentai, akiniai, telefonas, rašikliai ir kiti ypatingos priežiūros dalykai neturi būti vaikui pasiekiami. Psichologo drabužiai turi būti pritaikyti kontaktams su mažais vaikais.
Priemonės Vaikams
Vaikas kabinete turėtų jaustis saugus, kad niekas neišgirs jo pokalbio ir viskas, ką jis pasakys, liks konfidencialu. Svarbus kabineto vidus - patogu, šviesu, jauku, šilta.
Neretai vaikai, ypatingai mažesnio amžiaus ar patyrę ankstyvąsias traumas, negeba apie save ar savo vidinį pasaulį kalbėti žodžiais. Nusiraminimo priemonės. Svarbu pagalvoti apie priemones, kurios padėtų vaikui nusiraminti. Nerimaujančiam vaikui galėtų padėti sensorinės priemonės (pvz., kinetinis smėlis, šlykštukai, vaikų mėgstamas išmanusis plastelinas), pledukas, į kurį vaikas galėtų susisupti, o gal net ir jame pasislėpti, jeigu konsultacijos metu taps per daug intensyvu. Taip pat svarbu pagalvoti apie priemones kabinete, kurios padėtų vaikams išreikšti kylančius nemalonius jausmus. Priemonės, padedančios kalbėti apie emocijas. Kartais vaikai, atėję į psichologo kabinetą dar nėra išmokę savo jausmų atpažinti ir jų įvardinti žodžiais. Tokiais atvejais gali padėti vaikiškos knygutės, kuriose apibūdinami pagrindiniai jausmai, lėlytės ar kiti žaislai, vaizduojantys skirtingas emocijas. Stalo žaidimai. Žaisdamas stalo žaidimus vaikas pirmiausia gali suteikti svarbios informacijos psichologui apie tai, kaip jis sprendžia kilusius sunkumus (pvz., ką daro, kai susitinka su kliūtimis), kaip laikosi taisyklių ir susitarimų, kaip priima sėkmes ir nesėkmes. Tuo pat metu, žaisdamas vaikas mokosi priimti taisykles, bandyti ir klysti, pakelti nesėkmes, bendradarbiauti, įveikti iššūkius ir pan. Kartais vaikams tiesiog lengviau kalbėti apie save užsiimant papildoma veikla.
Darbdavio Atsakomybė ir Darbuotojo Teisės
VDI nurodo, kad darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu. Į psichiatrą darbuotojas kreiptis privalo, tik kai yra realūs tam tikri profesinės rizikos veiksniai arba indikacijos. Visgi akcentuotina, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali, ir asmens medicinos knygelėje ar pažymoje nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma. Tokia sveikatos informacija galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant jo privatumą. Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, nurodo tik išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodo kaip) arba „dirbti negali“.
Darbdavys, neteisėtai rinkdamas informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymą, gali pakenkti jo sveikatai. Darbuotojui suvokus, kad jo sveikatos informacija gali būti naudojama prieš jį, žmogus gali būti linkęs vengti kreiptis pagalbos į specialistus. Maža to, tokios informacijos rinkimas pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Darbuotojas turi teisę į asmeninės informacijos konfidencialumą, įskaitant informaciją apie jo sveikatą, jei tai, kaip minėta anksčiau, nėra susiję su jo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Informacijos apie darbuotojo sveikatą darbdavys negali rinkti ir dėl to, kad tai gali diskriminuoti darbuotoją. Jei darbdavys bando rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymąsi, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo darbo funkcijos atlikimu, darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti pateikti šią informaciją.
Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba lemia jų stresines reakcijas. Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, - atsakingo darbdavio pareiga.
tags: #reikalavimai #psichologo #kabinetui