Ribinė asmenybės sutrikimas (RAS) yra psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingas emocijų, tarpasmeninių santykių, savęs suvokimo ir elgesio nestabilumas. Šiame straipsnyje aptariamas RAS paplitimas, diagnostika ir gydymas, remiantis naujausiais tyrimais ir klinikiniais duomenimis.
Įvadas
RAS yra sudėtingas ir dažnai klaidingai suprantamas sutrikimas, turintis didelės įtakos paveiktų asmenų gyvenimui. RAS pasireiškia įvairiais simptomais, įskaitant intensyvų baimę būti apleistam, nestabilius santykius, impulsyvumą, savęs žalojimą ir nuotaikos svyravimus. Šie simptomai gali sukelti didelių sunkumų asmeniniuose santykiuose, darbe ir kitose gyvenimo srityse.
RAS Paplitimas
Asmenybės sutrikimų paplitimas bendroje populiacijoje svyruoja nuo 10 iki 15 proc. Žmonės su asmenybės sutrikimais dažnai lankosi medicinos įstaigose dėl įvairių problemų, tokių kaip smurtas, traumos, narkotinių medžiagų vartojimas, socialinės krizės, nutrūkę santykiai, save žalojantis elgesys ir savižudybės rizika. Jie taip pat dažnai įsivelia į konfliktus su įstatymus prižiūrinčiomis institucijomis dėl agresyvaus, demonstratyvaus elgesio, seksualinių išpuolių, prievartos ar smurto, narkotinių medžiagų vartojimo ir recidyvistinio elgesio.
Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad 13,4 proc. populiacijos turi asmenybės sutrikimų. Tarp jų dažniausiai pasitaikė vengiančios asmenybės sutrikimas (5,0 proc.), obsesinis kompulsinis (2,0 proc.) ir isterinis (2,0 proc.). Nustatyta, kad asmenybės sutrikimai labiau paplitę tarp žmonių, turinčių vidurinį arba žemesnį išsilavinimą, gyvenančių vieniems miesto centre. Emociškai nestabilių asmenybių sutrikimai dažniau pasitaiko tarp jaunų moterų.
RAS Simptomai ir Diagnostika
RAS diagnozuojamas remiantis specifiniais diagnostikos kriterijais, nustatytais Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove (DSM). Norint diagnozuoti RAS, asmuo turi atitikti bent penkis iš devynių kriterijų, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Verslo aplinka ir RAO iššūkiai
- Intensyvias pastangas išvengti realaus ar įsivaizduojamo apleistumo.
- Nestabilius ir intensyvius tarpasmeninius santykius, kuriems būdingas kraštutinis idealizavimas ir nuvertinimas.
- Tapatybės sutrikimas: ryškus ir nuolatinis savęs suvokimo ar savivaizdžio nestabilumas.
- Impulsyvumas bent dviejose srityse, kurios gali būti žalingos (pvz., išlaidavimas, seksas, piktnaudžiavimas medžiagomis, pavojingas vairavimas, persivalgymas).
- Pasikartojantis savižudiškas elgesys, gestai ar grasinimai arba savęs žalojimas.
- Emocinis nestabilumas, kurį sukelia ryškus nuotaikos reaktyvumas (pvz., intensyvūs epizodiniai disforijos, irzlumo ar nerimo epizodai, trunkantys kelias valandas ir retai ilgiau nei kelias dienas).
- Lėtinis tuštumos jausmas.
- Nepatogus, intensyvus pyktis arba pykčio kontroliavimo sunkumai (pvz., dažnas irzlumas, nuolatinis pyktis, pasikartojantys fiziniai susirėmimai).
- Laikinos, su stresu susijusios paranojinės mintys arba sunkūs disociaciniai simptomai.
Svarbu pažymėti, kad šie simptomai turi būti nuolatiniai ir sukelti reikšmingą disfunkciją, kad būtų galima diagnozuoti RAS.
RAS Gydymas
RAS gydymas yra sudėtingas ir dažnai apima įvairių terapinių metodų derinį. Tarp veiksmingiausių RAS gydymo būdų yra:
- Dialektinė elgesio terapija (DET): DET yra specializuota psichoterapijos forma, kuri padeda asmenims su RAS išmokti reguliuoti savo emocijas, toleruoti stresą, pagerinti tarpasmeninius santykius ir sumažinti impulsyvų elgesį.
- Psichodinaminė terapija: Ši terapijos forma padeda asmenims su RAS suprasti nesąmoningus konfliktus ir gynybos mechanizmus, kurie prisideda prie jų simptomų.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET padeda asmenims su RAS identifikuoti ir pakeisti neigiamas mąstymo schemas ir elgesį, kuris prisideda prie jų simptomų.
- Vaistai: Nors vaistai nėra pagrindinis RAS gydymo būdas, jie gali būti naudojami simptomams, tokiems kaip depresija, nerimas ir impulsyvumas, valdyti.
Svarbu pabrėžti, kad RAS gydymas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis paciento ir terapeuto bendradarbiavimo. Gydymo sėkmė priklauso nuo paciento įsipareigojimo gydymui, terapeuto patirties ir tinkamo terapinio santykio.
Kognityvinės Raidos Stadijos
Žmogaus kognityvinę raidą tyrinėjo J. Piaget, kuris mažiau analizavo motyvus ir elgesio pasekmes, o daugiau dėmesio skyrė žmogaus mąstymui ir mąstymo aktyviems procesams. Jis pastebėjo, kad to paties amžiaus vaikai daro tas pačias klaidas. Jo manymu, vaiko mąstymas priklauso nuo protinių sugebėjimų, o ne nuo to, ką jis išmoko. Jis įrodė, kad vaikui būdinga ypatinga mąstymo logika, kuri skiriasi nuo suaugusiųjų logikos kokybiškai. Piaget manė, kad suaugę ir vaikai kuria protines schemas, kurios padeda organizuoti savo suvokimą ir patyrimą. Protinė pusiausvyra vyrauja tol, kol asmuo nesusiduria su prieštaraujančiais vienas kitam suvokimu ar patirtimi. Piaget išskyrė keturias kognityvinės raidos stadijas:
- Sensomotorinė (0-2 metai): Aplinkai pažinti vaikas naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus. Jis įsisąmonina objektų pastovumą, jog jie yra, nors jų nemato.
- Priešoperacinė (2-6 metai): Vaikas naudoja simbolinį mąstymą, kalbą. Mąstymas egocentriškas, kuris palaipsniui mažėja, bando suprasti kitų požiūrį.
- Konkrečių operacijų (7-11 metų): Vaikas taiko logines operacijas, mokosi suprasti masės, svorio, skaičių tvermės dėsnius.
- Formalių operacijų (nuo 13 metų): Paauglys ir suaugęs sugeba mąstyti abstrakčiai, hipotetinėmis sąvokomis. Dažnai pervertina savo sugebėjimus.
Psichosocialiniai Veiksniai ir Gydymo Metodai
Daug vaikų psichikos sutrikimų atsiranda veikiant biologiniams ir psichosocialiniams veiksniams, todėl gydant vertinga derinti biologinius ir psichologinius bei socialinius metodus. Psichosocialiniai veiksniai ypač svarbūs nerimo, prieraišumo, elgesio sutrikimams atsirasti, jie pablogina tikų, hiperkinezinio ir dėmesio sutrikimo, specifinių mokymosi sugebėjimo sutrikimų eigą, nes skatina antrinių būklių (depresijos, nerimo) atsiradimą.
Taip pat skaitykite: Kas Yra Ribinė Asmenybės Sutrikimas?
Pvz., jei hiperkineziniu sutrikimu sergantį vaiką nuolat barsime, liepsime sėdėti ramiai, kaltinsime dėl blogų mokymosi rezultatų ir pan., mažės jo savivertė, blogės nuotaika, atsiras nerimas, baimė ir kiti antriniai sutrikimai. Psichosocialiniai gydymo metodai apima šeimos konsultavimą, informacijos tėvams teikimą ir kognityvinę elgesio terapiją.
Autizmas
Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis per pirmus 3 gyvenimo metus trijose veiklos srityse: 1) socialinėje sąveikoje, 2) komunikacijoje, 3) elgesyje bei interesų rato ypatumais. Autizmo paplitimas yra 10 - 14 : 10 000. Autizmo sutrikimas bei AS vienodai pasiskirstę visuose socioekonominiuose sluoksniuose. Autizmo sutrikimą galima įtarti 18 mėn. amžiuje, o patikimai diagnozuoti 4-5 metų amžiuje. AS klinikos ypatumai gali išryškėti tik 6-8 metų amžiuje.
Autizmo diagnozei nustatyti būtinas išsamus ir kompleksinis vaiko būklės įvertinimas. Autizmas diagnozuojamas stebint ir analizuojant vaiko elgesį, bendravimą, surinkus išsamią anamnezę. Tyrimo metu vaiką būtina stebėti ne tik naujoje, bet ir jam įprastoje namų, mokyklos klasės ar darželio grupės aplinkoje. Gydymas apima individualią programą, kurioje dalyvauja reikiamų specialistų komanda: psichiatras, logopedas, socialinis darbuotojas, psichologas, ergoterapeutas ir kt. Būtinas komandos bendradarbiavimas su tėvais.
Situacija Lietuvoje
Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, atlikęs 2014-2023 m. duomenų analizę, nustatė, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 m. didėjo. Daugiausia psichikos ir elgesio sutrikimų nustatyta 65 m. ir vyresnių asmenų grupėje. Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai. Taip pat 2014-2023 m. 1,7 karto išaugo besikreipiančiųjų psichiatro pagalbos skaičius.
Nerimas ir Nerimo Sutrikimai
Nerimas yra labai paplitusi emocija, būtinai pasireiškianti organizme esant stresui. Nerimą skiriame į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiniais simptomais, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos metu pacientas gali jausti neramumą, netvirtumą, pažeidžiamumą, dusulį, uždusimo jausmą, išgąstį ir kitus simptomus. Patologiška tokią būseną vadiname tada, kai ji atsiranda be jokios išorinės priežasties.
Taip pat skaitykite: Ribinės asmenybės egzistencinė terapija
Nuo 1997 metų Lietuvos gydymo įstaigose bus pradėta taikyti tarptautinės ligų klasifikacijos - 10 peržiūros (TLK-10) susirgimų diagnostikos kriterijai, priimti 1992 metais. TLK-10 yra išskirta 14 nerimo sutrikimų. Generalizuoto nerimo ir adaptacijos sutrikimo su neramia nuotaika paplitimą sunku apibrėžti, nes nelengva diferencijuoti normalų ir patologinį nerimą. Riziką susirgti nerimo sutrikimais pirmos kartos giminaičiams yra 25%, lyginant su 2% kontroliniams giminaičiams. Moterys dažniau serga nei vyrai (santykiu 2:1). Nuo 5% iki 20% ligonių, hospitalizuojamų į stacionarą, serga nerimo sutrikimais.
tags: #ribines #asmenybes #sutrikimas #paplites #tarp