Asmenybė - tai savitas mąstymo, jausenos, elgesio ir santykio su kitais būdų rinkinys. Kiekvienas žmogus turi individualias moralės normas, vertybes ir įsitikinimus, kurie padeda suprasti patirtį ir išreikšti emocijas. Šie procesai gali būti tiek sąmoningi, tiek nesąmoningi. Asmenybės sutrikimai pasireiškia, kai šie mąstymo, elgesio ir bendravimo būdai nuolat sukelia skausmą, sunkina emocijų reguliavimą, prisitaikymą prie pokyčių ir sukelia tapatumo jausmo problemų.
Diagnozuojant asmenybės sutrikimą, svarbu, kad neadaptyvūs mąstymo, elgesio ar jausmų reiškimo būdai būtų ilgalaikiai ir vyrautų didžiąją gyvenimo dalį. Trumpalaikiai neadaptyvūs asmenybiniai bruožai gali atsirasti kaip reakcija į stresą.
Pagrindiniai Asmenybės Sutrikimai
Psichodinaminės diagnostikos vadovas (PDM) išskiria pagrindinius asmenybės sutrikimus, kuriuos aptarsime toliau.
1. Šizoidinis Asmenybės Sutrikimas
Šizoidinės asmenybės yra itin jautrios tarpasmeninei stimuliacijai ir linkusios į atsitraukimą į savo fantazijas. Tokie asmenys dažnai apibūdinami kaip vienišiai, geriau jaučiasi vieni, tačiau tuo pačiu gali ilgėtis emocinio ir seksualinio artumo. Jie turi turtingą vidinį pasaulį, kuris leidžia išreikšti mintis ir jausmus per kūrybą, pavyzdžiui, muziką, poeziją ar meną. Šiuos žmones traukia filosofinės paieškos, dvasinės praktikos, teoriniai mokslai ir menai. Jiems būdingas patogeniškas įsitikinimas, kad priklausomybė ir meilė yra pavojingi, o socialinis pasaulis gali "praryti".
2. Paranoidinis Asmenybės Sutrikimas
Paranoidinės asmenybės naudoja projekcijos gynybą, priskirdamos sau nepriimtinus jausmus (neapykantą, pavydą, gėdą, priešiškumą, baimę) kitiems. Jie yra priešiški aplinkai ir dažnai tikisi priešiškumo iš kitų, todėl puola pirmieji, kad to išvengtų. Tokie žmonės nuolat jaučiasi puolami, nors patys tai provokuoja ir nėra linkę pasitikėti nepažįstamaisiais. Pagrindinis būdas, kuriuo paranojiniai žmonės siekia sustiprinti savivertę, yra išreikšti savo galią prieš valdžią ar kitas reikšmingas figūras. Pergalės suteikia trumpalaikį saugumo jausmą. Jiems būdingas patogeniškas įsitikinimas, kad neapykanta, agresija ir priklausomybė yra pavojingos, o pasaulis pilnas užpuolikų ir išnaudotojų.
Taip pat skaitykite: Verslo aplinka ir RAO iššūkiai
3. Psichopatinis Asmenybės Sutrikimas
Psichopatinių asmenybių pagrindinis poreikis yra jausti savo įtaką kitiems, manipuliuoti jais arba "peržengti per juos". Dauguma jų turi didesnį stimuliacijos slenkstį ir ieško aštrių, sukrečiančių pojūčių. Tokios asmenybės turi moralės sistemos deficitą. Jie dažnai būna charizmatiški ir gali tiksliai skaityti kitų žmonių emocines būsenas, nors jų pačių emocinis gyvenimas yra skurdus, o rodomos emocijos nėra nuoširdžios. Jie nesugeba išreikšti savo emocijų žodžiais ir nustoja domėtis kitu, jei šis tampa nebenaudingas. Dar vienas ryškus bruožas - empatijos ir gailesčio stoka. Jie įsitikinę, kad meilė ir švelnumas yra iliuzija, todėl nevertina tų, kurie šiuos jausmus rodo. Būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: "Galiu padaryti bet ką", o apie kitus: "Kiti yra egoistiški, manipuliuojantys ir negarbingi".
4. Narcizinis Asmenybės Sutrikimas
Narcizines asmenybes charakterizuoja vidinės tuštumos ir beprasmiškumo jausmas, kuris verčia nuolat ieškoti patvirtinimo apie savo reikalingumą ir vertingumą išorėje. Gavę tokį patvirtinimą (statusu, turtu, sėkme), jie jaučia trumpalaikį pakylėjimą, elgiasi grandioziškai, o kitus traktuoja su panieka. Negavę patvirtinimo, narcizai jaučia depresinius ir gėdos jausmus bei pavydi tiems, kuriems sekasi. Jie nejaučia malonumo nei dirbdami, nei mylėdami ir daug energijos išeikvoja lygindami save su kitais. Savo pažeistą savivertę jie slepia idealizuodami arba nuvertindami kitus. Narcizui būdingas išnaudotojiškas santykis - kitas žmogus reikalingas tik tiek, kiek tenkina jo poreikius. Kiti žmonės šalia narcizo jaučiasi arba idealizuojami (pradiniame etape), arba visiškai sumaišomi su žemėmis. Jiems būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: "Turiu būti tobulas, kad jausčiausi gerai", o apie kitus: "Kitiems patinka turtingi, gražūs ir galingi žmonės, tad kuo labiau toks stengsiuosi būti, tuo labiau patiksiu kitiems".
5. Sadistinis Asmenybės Sutrikimas
Šio sutrikimo centrinė ašis - emocinis atsiribojimas, kaltės nebuvimas ir dominavimas. Emocinis atsiribojimas padeda sukelti skausmo ir pažeminimo jausmus kitam tiek fantazijose, tiek realybėje. Sadistas gali atrodyti neįtikėtinai šaltakraujis, sukeldamas kančias kitam. Juos valdo pagrindinė motyvacija - kontroliuoti, pavergti ir kelti kitiems skausmą. Todėl jie dažnai renkasi silpnesnius, paklusnius ir bejėgius žmones. Sadistinės asmenybės retai kada ateina į psichoterapiją savo noru, nes neturi jokios motyvacijos gilintis į save. Jiems būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: "Aš turiu teisę skaudinti ir žeminti kitus", o apie kitus: "Kiti egzistuoja kaip mano dominavimo objektai".
6. Mazochistinis Asmenybės Sutrikimas
Individai, turintys šį sutrikimą, suvokia save kaip nuolat kenčiančius ir nuolat patenka į situacijas, kuriose yra skriaudžiami. Mazochisto savigarba ir savivertė yra pastatyti ant kančios, kuriai suteikiamas savotiškas vertingumo jausmas. Į mazochistų grupę patenka tie, kurie elgiasi savidestruktyviai, pasiekę sėkmę ar pergalę. Mazochistai pradžioje gali kelti kitiems gailestį, bet vėliau ima kilti erzulys ir pyktis, net sadistiniai jausmai, todėl ne veltui sakoma, kad mazochistas traukia sadistą ir atvirkščiai. Jiems būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: "Akivaizdžiai kentėdamas aš galiu parodyti savo moralinį pranašumą", o apie kitus: "Žmonės atkreipia dėmesį į kitą tik tada, kai kitas kenčia".
7. Depresinis Asmenybės Sutrikimas
Depresinė asmenybė linkusi žvelgti į savo vidų ir ieškoti skausmingos patirties paaiškinimų, kurie dažniausiai remiasi tikėjimu savo paties blogumu. Toks asmuo nukreipia neigiamus afektus į save, nekęsdamas savęs už visus įmanomus ir neįmanomus trūkumus. Pagrindiniai depresinės asmenybės afektai yra liūdesys, vienišumas, bejėgiškumas, baimė būti atstumtam, todėl tokios asmenybės stengiasi būti geros, tačiau nuolat baiminasi, kad jų nuodėmės bus demaskuotos ir kiti juos už tai paliks. Depresyvūs žmonės prisimena kiekvieną savo padarytą nuodėmę, neatliktą paslaugą ar savanaudišką paskatą. Sunkesniais atvejais galima aptikti ir tokių depresyvių asmenybių, kurios įsitikinusios, kad yra našta tiek sau, tiek kitiems, ir kad geriausias būdas išgelbėti pasaulį - tai sunaikinti save. Todėl sunkiausia depresijos padarinys šiuo atveju gali būti savižudybė. Taip pat depresiškai asmenybei būdingi įsitikinimai, tokie kaip „Man nutinka nelaimės, nes aš jų nusipelniau“ arba „Nėra blogesnio žmogaus už mane“. Dauguma tokių žmonių geba palaikyti savo savivertę darydami kitiems gerus darbus, užsiimdami labdara ar prisidėdami prie visuomeninės pažangos. Dauguma depresiškų žmonių, jei sutrikimas nėra labai sunkus, yra mėgstami ir simpatiški. Kadangi jų kritiškumas ir pyktis nukreipti į vidų, o ne į kitus, paprastai jei būna dosnūs ir jautrūs, siekiantys bet kokia kaina išsaugoti santykius. Jiems būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: "Savyje turiu kažką iš esmės blogo", o apie kitus: "Žmonės, kurie pažins mane giliau, atstums mane dėl mano blogumo".
Taip pat skaitykite: Ribinės asmenybės egzistencinė terapija
8. Priklausomos Asmenybės Sutrikimas
Priklausoma asmenybė ieško saugumo ir pasitenkinimo tarpasmeniniame kontekste. Ji negali priimti savarankiškai sprendimo, yra nuolanki, negali išgyventi be kito, kuris galėtų ja pasirūpinti. Vengia prisiimti atsakomybę savo gyvenime, nesugeba pasipriešinti bei apginti savo požiūrio. Jai būdingas didelis nepasitikėjimas savimi ir bejėgiškumo jausmas. Pagrindinis tokios asmenybės nerimas sukasi aplink baimę būti paliktam, todėl tokia asmenybė linkusi „prilipti“ prie kito žmogaus. Priklausoma asmenybė randa žmogų, kuris tenkina jos poreikius. Ji moka įtikti, būti gera ir nuolanki. Deja, bet toks „prilipimas“ prie kito atstumia partnerį. Todėl priklausomos asmenybės patiria daugiausiai smurto artimoje aplinkoje. Dažnai tokie santykiai susiklosto tarp alkoholiko vyro ir priklausomos moters. Jiems būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: "Esu nepakankamas, neįgalus, reikalaujantis kitų pagalbos", o apie kitus: "Kiti žmonės yra stipresni už mane, todėl man reikia jų rūpesčio".
9. Obsesinis Kompulsinis Asmenybės Sutrikimas
Kai kokios nors asmenybės pagrindinė varomoji jėga yra mąstymas ir darymas, kurie užima svarbesnę vietą negu jausmai, pojūčiai, žaidimai, svajonės, intuicija, galima spėti, kad tai - obsesinė-kompulsinė asmenybė. Tokiai asmenybei yra būdingas didelis perfekcionizmas, aukšti reikalavimai sau ir kitiems, kontrolė ir nerimastingumas. Ji stengiasi kontroliuoti tai, kas yra neišvengiama ir deda į tai daug pastangų. Ypatingai juos gąsdina mintis, kad jie nesukontroliuos savo agresyvių impulsų, todėl mes išoriniame tokio žmogaus elgesyje galime pastebėti tokius simptomus, kaip dažną rankų plovimą, žingsnių skaičiavimą, mikrobų baimę, įvairius ritualus ir kitus mums atrodančius keistus veiksmus, kurie obsesinei-kompulsinei asmenybei padeda sukontroliuoti kylančius agresyvius impulsus. Dėl aukšto perfekcionizmo šiems žmonėms būna sunku priimti sprendimus visose srityse, nes jie nori pasirinkti teisingiausią ir tobuliausią sprendimą, bet koks jis - nežino niekas. Pasirinkus vieną sprendimą, jiems atrodo, kad kitas būtų buvęs geresnis, todėl belieka tik piktintis. Jie linkę fokusuotis į detales, kuriose patys paskęsta. Neturi smalsumo ir spontaniškumo jausmo, atvirkščiai - viską linkę susiplanuoti iki smulkiausių detalių („o kas, jeigu?“). Nemoka improvizuoti, viską daro pagal instrukciją ar receptą. Aišku, darbe, reikalaujančiame tikslumo ir kruopštumo, toks žmogus gali būti nepakeičiamas. Bet kai jis pradeda dirbti viršvalandžius, nes darbas dar neatliktas tobulai, gali kilti problemų santykiuose. Jiems būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: "Mano agresija yra pavojinga ir aš turiu ją sukontroliuoti", o apie kitus: "Kiti siekia kontroliuoti, todėl turiu priešintis jų kontrolei".
10. Isterinis Asmenybės Sutrikimas
Žmonės, turintys isterinę asmenybę, yra susirūpinę lyties, seksualumo ir galios klausimais. Jie laiko save silpnais ir nuvertina savo lytį, tuo tarpu priešingos lyties atstovus laiko galingais, jaudinančiais ir tuo pačiu gąsdinančiais bei pavydi jiems jų galios. Kai kurios isterinės asmenybės yra seksualiai vengiančios, o kai kurios naudoja savo seksualumą kitos lyties gundymui tam, kad neutralizuotų savo baimę ir gėdą. Isterinė asmenybė patiria stiprų nerimą ir intensyvias emocijas, ypač tarpasmeniniuose santykiuose. Tokie žmonės yra emociškai šilti, energingi, orientuoti į žmones ir jaučiantys potraukį dramatiškoms bei rizikingoms situacijoms. Pavyzdžiui, isterinę asmenybę turinti moteris vyrus laiko stipriais ir jaudinančiais, o moteris, tuo pačiu ir save - silpnomis. Todėl žvelgia į vyrus su pagarba, tačiau tuo pat metu ir nekenčia jų bei jiems pavydi. Ji mėgina sustiprinti savo savivertės jausmą prisirišdama prie vyrų, tačiau ir subtiliai juos baudžia už jų pranašumą. Tam ji naudoja savo seksualumą, laikydama jį vienu iš savo lyties privalumų. Tokiu būdų isterinė moteris savo seksualumą naudoją kaip gynybą prieš vyrų jėgą, todėl ji negali mėgautis seksualiniu artumu, o patiria fizinius baimės ir atstūmimo simptomus (nejautrą, susijaudinimo stoką ir pan.). Paprastai ji nepajaučia erotinio pasitenkinimo, nors išoriškai atrodo itin gundanti, todėl dažnai nustemba, sulaukusi kvietimo užmegzti seksualinius ryšius. Jos noras sugundyti vyrą ir tokiu būdų jį nubausti yra pasąmoninis. Sąmoningai ji to nesuvokia. Jiems būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: "Mano lytis daro mane silpną ir pažeidžiamą", o apie kitus: "Kitos lyties atstovai yra galingi, jaudinantys, išnaudotojiški ir pavojingi".
Ribinė Asmenybė
Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) yra psichologinė būsena, kurią apibūdina emocinis nestabilumas, sujaukti mąstymo šablonai, impulsyvus elgesys ir intensyvūs, bet nestabilūs asmeniniai santykiai. Šia liga gali sirgti septyni iš tūkstančio žmonių, ji dažniausiai diagnozuojama moterims, nors panašiu dažnumu ją patiria ir vyrai. RAS dažnai laikomas asmenybės prisitaikymu prie ankstyvų traumuojančių patirčių.
Ribinės Asmenybės Sutrikimo Simptomai
Asmenys, turintys ribinės asmenybės sutrikimą, paprastai stokoja stabilios savasties pojūčio, dažnai išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę. Jie pasižymi impulsyviu elgesiu, yra linkę patirti intensyvias emocijas ir pasižymi emociniu nestabilumu, jiems būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas. Apimti intensyvių emocijų yra linkę žaloti save, taip pat būdingi dažni bandymai nusižudyti. Jų tarpasmeniniai santykiai pasižymi nestabilumu, chaotiškumu. Santykiams dažnai keliami nerealistiniai lūkesčiai ir jais dažnai nusiviliama. Artėjančio atsiskyrimo, atstūmimo ar išorinės struktūros praradimo suvokimas ribinei asmenybei gali sukelti savęs vaizdo, afekto ir elgesio pokyčius. Šie žmonės labai jautrūs išorinėms aplinkybėms. Dažnai mano, kad šis jų suvokiamas atstūmimas reiškia, kad jie yra blogi. Atstūmimo baimė dažnai susijusi su negebėjimu ištverti buvimo vieniems, stipraus troškimo, kad kiti žmonės būtų šalia jų. Ribiniai asmenis gali jausti empatiją kitam asmeniui ir juo rūpintis, tačiau su didžiuliu lūkesčiu, kad tas asmuo, kuriuo besirūpinama bus visuomet prieinamas ir pajėgus pasirūpinti jais pačiais, jų poreikiais, reikalavimais. Būdinga staiga pasikeisti iš maldaujančios, prašančios pagalbos rolės į teisuoliško keršytojo už praeities skriaudas rolę. Tačiau dažniausiai jie save mato kaip blogus, bet kartais gali jaustis tarsi iš vis neegzistuotų. Savižala dažnai naudojama kaip būdas patvirtinti gebėjimą kažką jausti (ypač kuomet asmuo patiria disociaciją) ar siekiant sumažinti buvimo blogu pojūtį. Dėl nuolatinės tuštumos jausmo ir lengvai patiriamo nuobodulio turi tendenciją nuolat ieškoti kokių nors intensyvesnių patirčių. Pyktis dažniausiai kyla kuomet besirūpinantis asmuo ar partneris suvokiamas kaip apleidžiantis, nesirūpinantis, atstumiantis. Po pykčio išraiškos dažnai seka kaltė ir gėda, kurie prisideda prie savo blogumo patyrimo. Linkę save žlugdyti, sabotuoti prieš pat pasiekiant savo tikslą. Pvz., nutraukti mokslus prieš pat jų užbaigimą, patirti stiprų regresą artėjant prie terapinių tikslų pasiekimo, sužlugdyti gerus santykius. Sunkiai toleruoja išsiskyrimą, tačiau tuo pačiu sunkiai išbūna intymume.
Taip pat skaitykite: Gydymo būdai esant Ribinei Asmenybės Sutrikimui
Ribinės Asmenybės Sutrikimo Priežastys
Iš tėvų paveldėtas genų rinkinys gali lemti didesnį pažeidžiamumą ribiniam asmenybės sutrikimui. Tyrimai parodė, kad jei vienas identiškas dvynys serga šia liga, net dvejais trečdaliais atvejų, kitas irgi turės tą patį sutrikimą. Į šiuos rezultatus žvelgiama atsargiai, nes nerastas joks už ligą atsakingas genas. Kartais manoma, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu pasižymi neurotransmiterių (hormonų, dalyvaujančių komunikacijoje tarp neuronų) trūkumu. Pakitęs serotonino kiekis susijęs su depresija, agresija ir sunkumais kontroliuoti destruktyvius polinkius. Šių smegenų sričių problemos gali sukelti ribinio asmenybės sutrikimo simptomus. Asmeniniai santykiai su tėvais ar šeima vaikystėje smarkiai daro įtaką asmens požiūriui į pasaulį ir į kitus žmones. Smegenų skenavimas parodė, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu turi mažesnio tūrio migdolinius kūnus. Migdolinis kūnas dažnai vadinamas smegenų baimės centru, tačiau toks apibūdinimas nelabai atspindi šio organo sudėtingumą. Migdolinis kūnas iš tiesų susijęs su baime, ypač jos sąlygojimu - procesu, kuriuo metu mes, kaip daugelis gyvūnų, susiejame neigiamus dirgiklius su su kitais veiksniais. Jis atsakingas ir už kitas emocijas, taip pat ir teigiamas. Moksliniai tyrimai parodė, kad skirtingų tipų dirgikliai sukelia skirtingų migdolinio kūno neuronų atsaką. Ribinis asmenybės sutrikimas sąlygoja mažesnį prefrontalinės žievės aktyvumą. Ši smegenų dalis padeda racionaliai mąstyti.
RAS turintiems asmenims biologiškai yra būdingas polinkis intensyviai išgyventi emocijas ir dažnai jų tėvai būna negebantys tinkamai validizuoti ir atliepti jų emocinių poreikių bei tinkamai į juos reaguoti. Dažnai vaikystėje į RAS turinčio asmens emocijų ekspresiją būna reaguojama nepastoviai, dažnai nuvertinančiu, paniekinančiu ar netgi baudžiančiu būdu. RAS turinčio asmens tėvai apskritai dažnai į juos jau nuo kūdikystės reaguodavo nenuosekliai ir nestabiliai - nuo perteklinio rūpesčio, hiperglobos (hiperkontrolės) iki baudimo ar visiško atsiribojimo, ignoravimo. RAS turintys asmenys dažnai yra patyrę traumuojantį apleistumą, atstūmimą (abandonment). Taip pat jie neretai iš savo tėvų yra patyrę ir kitų rūšių smurtą. 60-80 % RAS turinčių asmenų vaikystėje yra patyrę sisteminį smurtą. RAS turintys asmenys, kurie vaikystėje nepatyrė smurto, pasižymi geresniu funkcionavimu nei RAS turintys asmenys, kurie jį patyrė. RAS turintys asmenys iš savo šeimų taip pat dažnai išmoksta, kad kančia, liga ir silpnumas skatina kitų žmonių meilę ir rūpestį. Tai savo ruožtu paskatina RAS turinčio asmens įstikinimus, kad artimi ir mylimi žmonės slapta myli kančią.
#
tags: #ribines #asmenybes #psichologai