Asmenybės sutrikimai, paveikiantys maždaug 10% žmonių, daro didelę įtaką žmogaus gyvenimui. Tai nukrypimai nuo normalios asmenybės, kurių bruožai gali neigiamai paveikti asmens ir jo artimųjų gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptariamas ribinis asmenybės sutrikimas (RAS), jo požymiai, priežastys ir gydymo būdai.
Kas yra asmenybės sutrikimai?
Asmenybės sutrikimai - tai įvairūs nukrypimai nuo normalios asmenybės. Paprastai kai kurie jų bruožai būna tokie ryškūs, kad gali neigiamai paveikti asmens ir jo artimųjų gyvenimo kokybę.
Dažniausi asmenybės sutrikimai
Sunku tiksliai nustatyti, kurie asmenybės sutrikimų tipai yra labiausiai paplitę populiacijoje. Tačiau atrodo, kad tai pirmiausia obsesiniai-kompulsiniai, paranoidiniai arba emociškai nestabilios asmenybės sutrikimai. Visi jie labai skiriasi vienas nuo kito priklausomai nuo to, kokie asmenybės bruožai dominuoja konkrečiame asmenyje.
- Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas: Būdingas perfekcionizmas, kontrolės poreikis ir kognityvinis rigidiškumas.
- Paranoidinė asmenybė: Nepasitikinti iki priešiškumo. Asmuo dažnai analizuoja paslėptas kieno nors pasakytų žodžių reikšmes ir suvokia jas kaip asmeninį išpuolį.
- Emociškai nestabili asmenybė: Labai įsitraukusi į santykius. Šie santykiai dažnai pasireiškia konfliktais, santykiai būna labai intensyvūs, bet ilgai netrunka.
Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS)
Ribinis asmenybės sutrikimas (dar žinomas kaip emocinis nestabilumo sutrikimas) pasižymi stipriais emociniais svyravimais, impulsyvumu ir sunkumais palaikyti stabilius santykius. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučia aštrų jausmą, kad jie neturi aiškaus savęs įvaizdžio, todėl jų nuotaikos ir elgesys gali greitai keistis. Dėl emocinio nestabilumo jie gali turėti didelių sunkumų santykiuose, kartais net laikydami juos kaip kraštutinius arba idealizuodami žmones, kad vėliau juos visiškai atmestų.
Pagrindiniai RAS požymiai:
- Emocinis nestabilumas: Stiprūs ir greiti nuotaikų svyravimai.
- Impulsyvumas: Spontaniškas ir neapgalvotas elgesys.
- Sunkumai palaikyti stabilius santykius: Santykiai dažnai būna intensyvūs, bet trumpalaikiai ir chaotiški.
- Aštrus apleistumo baimės jausmas: Santykiuose išgyvenamas ir kaip artumo baimė, ir kaip apleidimo nerimas.
- Iškreiptas savęs suvokimas: Neturi stabilios savasties pojūčio, dažnai išgyvena tuštumos jausmą.
- Savęs žalojimas: Dažnas reiškinys, siekiant patvirtinti gebėjimą kažką jausti arba sumažinti blogumo pojūtį.
- Pykčio protrūkiai: Emocingai reaguoja į viską, kas neatitinka jų lūkesčių, pyktis dažniausiai kyla, kai besirūpinantis asmuo suvokiamas kaip apleidžiantis.
- Savižudybės bandymai: Apimti intensyvių emocijų, gali bandyti nusižudyti.
Kiti RAS požymiai:
- Nerealistiniai lūkesčiai santykiams ir nusivylimas jais.
- Jautrumas išorinėms aplinkybėms.
- Nuolatinis tuštumos jausmas ir nuobodulio patyrimas.
- Polinkis save žlugdyti ir sabotuoti prieš pat pasiekiant tikslą.
- Sunkumai toleruoti išsiskyrimą ir išbūti intymume.
- Empatija kitam asmeniui su didžiuliu lūkesčiu, kad tas asmuo bus visuomet prieinamas ir pasirūpins jais pačiais.
- Staigus pasikeitimas iš maldaujančios pagalbos į teisuoliško keršytojo rolę.
RAS priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tikslios RAS priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad jį lemia genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys.
Taip pat skaitykite: Suprasti ribinį dažnį
Genetiniai ir biologiniai veiksniai:
- Paveldimumas: RAS 5 kartus dažniau stebimas tarp asmenų, kurių pirmojo laipsnio biologiniai giminaičiai irgi turėjo RAS.
- Neurotransmiterių disbalansas: Kartais manoma, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu pasižymi neurotransmiterių (hormonų, dalyvaujančių komunikacijoje tarp neuronų) trūkumu. Pakitęs serotonino kiekis susijęs su depresija, agresija ir sunkumais kontroliuoti destruktyvius polinkius.
- Smegenų struktūros pokyčiai: Smegenų skenavimas parodė, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu turi mažesnio tūrio migdolinius kūnus ir mažesnį prefrontalinės žievės aktyvumą.
Socialiniai ir tarpasmeniniai veiksniai:
- Vaikystės traumos: Didelė dalis nuo ribinio asmenybės sutrikimo kenčiančių žmonių vaikystėje patyrė psichologinę traumą, smurtą (60-80%).
- Emocinis apleistumas: Tėvai ar kiti artimieji gyveno su jais, tačiau nepalaikė emocinio ryšio.
- Nepastovus auklėjimas: Tėvai nuo kūdikystės reaguodavo nenuosekliai ir nestabiliai - nuo perteklinio rūpesčio iki baudimo ar visiško atsiribojimo.
- Negebėjimas validizuoti emocijas: Tėvai negebantys tinkamai validizuoti ir atliepti jų emocinių poreikių bei tinkamai į juos reaguoti.
Kaip atpažinti asmenybės sutrikimą?
Asmenybės sutrikimai dažniausiai atsiskleidžia santykiuose. Būtent juose žmonės, kenčiantys nuo tam tikro asmenybės sutrikimo, paprastai patiria daugiausia iššūkių. Jų santykiai yra problemiški ir nepatenkinami, vieni jaučia grėsmę, kiti yra nuo jų priklausomi, o kai kuriais atvejais tai būna ir vieno, ir kito derinys. Jau išryškėję asmenybės bruožai sustiprėja sudėtingose gyvenimo situacijose. Asmenybės sutrikimų turinčiam žmogui dažnai būna sunkiau įveikti krizę.
Prieinami internetiniai asmenybės testai yra tinkama orientacinė priemonė jūsų profiliui nustatyti. Jie padės įvardyti, į ką esame emociškai ir protiškai linkę ir kokią įtaką tai daro mūsų elgesiui. Tačiau išsamią diagnozę atlieka tik ekspertas, dažniausiai klinikinis psichologas. Tai išsamus psichologinis tyrimas, apimantis interviu, anamnezę, klausimyną arba projekcinius metodus.
RAS gydymas
Ribinis asmenybės sutrikimas yra gydomas. Gydymas paprastai apima psichoterapiją, o kai kuriais atvejais gali prireikti ir medikamentinio gydymo. Svarbu žinoti, kad asmenybės sutrikimai dažnai būna ilgalaikiai ir reikalauja nuolatinės pagalbos bei palaikymo.
Psichoterapija
Psichoterapija yra svarbi asmenybės sutrikimų gydymo priemonė. Motyvacija yra sėkmingo proceso pagrindas. Tikrasis sąmoningumas (t. y. kad tai bus kliento ir terapeuto pokalbio tema) padės asmeniui ištverti net ir sudėtingesniuose gydymo etapuose. Tačiau svarbiausia yra pasitikėjimu grįsti santykiai. Kliento ir terapeuto santykius galima išbandyti kaip ir kitus savo gyvenimo santykius. Ir būtent šis terapinis santykis leis asmeniui lėtai ir saugiai atsisakyti tų strategijų, kurios netinka jo gyvenimui, ir pakeisti jas naujomis (psichodinaminės kryptys).
Dialektinė elgesio terapija (DET): Šis psichoterapijos būdas buvo sukurtas specialiai ribiniam asmenybės sutrikimui. Dialiektinė elgesio terapija yra kognityvinės elgesio terapijos atmaina. Žodis dialektinė grįstas idėja, kad dviejų priešingybių gretinimas - pripažinimo ir pokyčių - atneša geresnius rezultatus, nei dirbant su jomis atskirai. Pacientai sutinka daryti namų darbus tam, kad tobulintų naujus įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie ribinį naudingumą
Psichoterapija, paremta atida (mindfulness): Nedalyvaujant dialektinės elgesio terapijos programoje, galima rinktis psichoterapiją, paremtą atida (mindfulness). Yra įrodymų, kad su atida susijusios veiklos gali padėti išmokti valdyti impulsyvų elgesį. Atida (mindfulness) yra sąmoningumas ir gebėjimas susitelkti į dabarties akimirką. Tai - patirties, emocijų ir minčių stebėjimas iš neutralios perspektyvos.
Psichoterapija internetu: Psichoterapija internetu naudojasi visomis asmeninių susitikimų priemonėmis ir galimybėmis, o papildoma nauda yra ta, kad ji sujungia jus su specialistu, kuris kitu atveju būtų per toli arba sunkiai prieinamas. Būtent ilgalaikės psichoterapijos atveju tai labai palengvina visą procesą. Jūs turite savo terapeutą po ranka, net kai gyvenimas nenuspėjamas.
Medikamentinis gydymas
Kaip vaistai nuo elgesio sutrikimų vartojami nuotaikos stabilizatoriai, antidepresantai arba mažos antipsichotikų dozės. Ilgalaikis vartojimas nerekomenduojamas, vaistais siekiama įveikti laikiną psichikos būklės pablogėjimą.
- Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Pasižymi didžiausiu mokslinių įrodymų kiekiu, gydant afektyvius ir impulsyvius simptomus, todėl dažniausiai skiriami šie antidepresantai.
- Antipsichotiniai vaistai: Kognityviniams ir suvokimo simptomams gydyti.
- Nuotaikos stabilizatoriai: Tokie kaip Divalproex taip pat efektyviai gydo afektyvius ir impulsyvius simptomus.
Svarbu: Benzodiazepinų (tokių kaip Xanax ar Lorazepamas) naudojimas yra griežtai nepatartinas, dėl suicidinių polinkių ir impulsyvumo stiprinimo.
Kiti gydymo būdai
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): TMS terapija stimuliuoja tam tikras smegenų dalis magnetiniais impulsais, kurie sugrąžina toms dalims normalų atyvumo lygį. Smegenų skenavimo tyrimai pademonstravo, kad TMS terapija gali gydyti ne tik depresijos simptomus, sergant ribiniu asmenybės sutrikimu, tačiau ir sutrikimo simptomus. Yra tyrimų, rodančių, kad ši terapija leidžia sumažinti ligos intensyvumą.
- Botulino toksino injekcijos: Mokslinio tyrimo metu atlikus vieną botulino toksino injekciją, labai pagerėjo gydymui atsparūs ribinio asmenybės sutrikimo simptomai.
- Psichodelinės medžiagos: Klinikinio tyrimo metu, LSD buvo naudojamas kartą per savaitę, didėjančiomis dozėmis ir parodė potencialą gydant ribinį asmenybės sutrikimą. Tačiau klinikiniai tyrimai nebuvo taikomi tiesiogiai ribiniam asmenybės sutrikimui.
Kaip padėti artimajam, sergančiam RAS?
Sužinojus ribinio asmenybės sutrikimo diagnozę, rekomenduojama apie ją informuoti savo artimiausius draugus, šeimą, ir asmenis, kuriais pasitikite. Taip pat pasirūpinkite, kad jie sužinotų apie ligos simptomus ir susipažintų su elgesio rekomendacijomis. Daugelis ligos simptomų paveikia asmeninius santykius su artimais žmonėmis, todėl jų įtraukimas į gydymą gali padidinti jo efektyvumą. Artimiesiems lengviau suprasti simptomus, kad Jums prasidėjo krizė, ir jie juos veiks mažiau emociškai, todėl ilgalaikiams asmeniniams santykiams kils mažesnė grėsmė.
Taip pat skaitykite: Kas yra ribinis cukraus kiekis?
tags: #ribinis #asmenybes #sutrikimas #pristatymas