Ribinis asmenybės sutrikimas: psichiatro konsultacija ir gydymo galimybės

Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) yra psichologinė būsena, kurią apibūdina emocinis nestabilumas, sujaukti mąstymo šablonai, impulsyvus elgesys ir dažnai intensyvūs, bet nestabilūs asmeniniai santykiai. Šia liga gali sirgti septyni iš tūkstančio žmonių, ji dažniausiai diagnozuojama moterims, nors panašiu dažnumu ją patiria ir vyrai.

Svarbu pažymėti, kad žodis "liga" nėra visai tikslus, nes tai greičiau asmenybės prisitaikymas prie ankstyvų - traumuojančių patirčių. Šiame straipsnyje aptarsime RAS simptomus, priežastis, diagnostiką ir gydymo galimybes, įskaitant psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir kitus terapinius metodus. Taip pat aptarsime, kaip artimieji gali padėti sergančiajam ir kur ieškoti pagalbos.

Kas yra ribinis asmenybės sutrikimas?

Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) - tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingas emocijų, tarpasmeninių santykių, savęs suvokimo ir elgesio nestabilumas. Asmenys, turintys RAS, dažnai stokoja stabilios savasties pojūčio, išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę. Jiems būdingas impulsyvus elgesys, intensyvios emocijos ir emocinis nestabilumas, pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas. Apimti intensyvių emocijų, jie gali žaloti save ir dažnai bando nusižudyti. Jų tarpasmeniniai santykiai pasižymi nestabilumu ir chaotiškumu, keliami nerealistiniai lūkesčiai ir jais dažnai nusiviliama.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad artėjančio atsiskyrimo, atstūmimo ar išorinės struktūros praradimo suvokimas gali sukelti savęs vaizdo, afekto ir elgesio pokyčius. Šie žmonės labai jautrūs išorinėms aplinkybėms ir dažnai mano, kad šis jų suvokiamas atstūmimas reiškia, kad jie yra blogi. Atstūmimo baimė dažnai susijusi su negebėjimu ištverti buvimo vieniems, stipraus troškimo, kad kiti žmonės būtų šalia jų.

Ribinio asmenybės sutrikimo simptomai

Ribinio asmenybės sutrikimo simptomai gali būti įvairūs ir skirtingi kiekvienam asmeniui. Tačiau, yra keletas pagrindinių požymių, kurie dažnai pasireiškia:

Taip pat skaitykite: Suprasti ribinį dažnį

• Emocinis nestabilumas: Staigūs ir intensyvūs nuotaikų svyravimai, nuo euforijos iki gilios depresijos ar nerimo.
• Impulsyvumas: Spontaniškas ir neapgalvotas elgesys, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, nesaugus seksas, impulsyvus išlaidavimas ar persivalgymas.
• Savižala: Žalojantis elgesys, pavyzdžiui, pjaustymasis, deginimasis ar daužymasis.
• Savižudybės mintys ir bandymai: Pasikartojančios mintys apie savižudybę arba bandymai nusižudyti.
• Tarpasmeninių santykių problemos: Intensyvūs, bet nestabilūs santykiai, kuriuose idealizavimas staiga pereina į nuvertinimą.
• Baimė būti apleistam: Panika dėl artėjančio atsiskyrimo arba vienatvės.
• Tuštumos jausmas: Chroniškas tuštumos jausmas arba nuobodulio pojūtis.
• Pyktis: Neprognozuojami pykčio protrūkiai arba sunkumai valdant pyktį.
• Savęs suvokimo problemos: Neaiškus arba besikeičiantis savęs suvokimas, tapatumo krizė.

Ribinio asmenybės sutrikimo priežastys

Ribinio asmenybės sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jas lemia genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai.

• Genetiniai veiksniai: Iš tėvų paveldėtas genų rinkinys gali lemti didesnį pažeidžiamumą ribiniam asmenybės sutrikimui. Tyrimai parodė, kad jei vienas identiškas dvynys serga šia liga, net dvejais trečdaliais atvejų, kitas irgi turės tą patį sutrikimą. Į šiuos rezultatus žvelgiama atsargiai, nes nerastas joks už ligą atsakingas genas. RAS 5 kartus dažniau stebimas tarp asmenų, kurių pirmojo laipsnio biologiniai giminaičiai irgi turėjo RAS.
• Biologiniai veiksniai: Kartais manoma, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu pasižymi neurotransmiterių (hormonų, dalyvaujančių komunikacijoje tarp neuronų) trūkumu. Pakitęs serotonino kiekis susijęs su depresija, agresija ir sunkumais kontroliuoti destruktyvius polinkius. Smegenų skenavimas parodė, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu turi mažesnio tūrio migdolinius kūnus. Migdolinis kūnas dažnai vadinamas smegenų baimės centru, tačiau toks apibūdinimas nelabai atspindi šio organo sudėtingumą. Jis atsakingas ir už kitas emocijas, taip pat ir teigiamas. Moksliniai tyrimai parodė, kad skirtingų tipų dirgikliai sukelia skirtingų migdolinio kūno neuronų atsaką. Ribinis asmenybės sutrikimas sąlygoja mažesnį prefrontalinės žievės aktyvumą. Ši smegenų dalis padeda racionaliai mąstyti.
• Aplinkos veiksniai: Asmeniniai santykiai su tėvais ar šeima vaikystėje smarkiai daro įtaką asmens požiūriui į pasaulį ir į kitus žmones. RAS turintiems asmenims biologiškai yra būdingas polinkis intensyviai išgyventi emocijas ir dažnai jų tėvai būna negebantys tinkamai validizuoti ir atliepti jų emocinių poreikių bei tinkamai į juos reaguoti. Dažnai vaikystėje į RAS turinčio asmens emocijų ekspresiją būna reaguojama nepastoviai, dažnai nuvertinančiu, paniekinančiu ar netgi baudžiančiu būdu. RAS turinčio asmens tėvai apskritai dažnai į juos jau nuo kūdikystės reaguodavo nenuosekliai ir nestabiliai - nuo perteklinio rūpesčio, hiperglobos (hiperkontrolės) iki baudimo ar visiško atsiribojimo, ignoravimo. RAS turintys asmenys dažnai yra patyrę traumuojantį apleistumą, atstūmimą (abandonment). Taip pat jie neretai iš savo tėvų yra patyrę ir kitų rūšių smurtą. 60-80 % RAS turinčių asmenų vaikystėje yra patyrę sisteminį smurtą. RAS turintys asmenys, kurie vaikystėje nepatyrė smurto, pasižymi geresniu funkcionavimu nei RAS turintys asmenys, kurie jį patyrė. RAS turintys asmenys iš savo šeimų taip pat dažnai išmoksta, kad kančia, liga ir silpnumas skatina kitų žmonių meilę ir rūpestį. Tai savo ruožtu paskatina RAS turinčio asmens įstikinimus, kad artimi ir mylimi žmonės slapta myli kančią.

Socialiniai ir tarpasmeniniai rizikos veiksniai:

• Emocinių poreikių neatliepimas vaikystėje
• Traumuojantis apleistumas
• Smurtas (fizinis, emocinis, seksualinis)

Ribinio asmenybės sutrikimo diagnozė

Ribinio asmenybės sutrikimo diagnozę gali nustatyti tik kvalifikuotas psichikos sveikatos specialistas, pavyzdžiui, psichiatras arba psichologas. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu interviu, paciento simptomų įvertinimu ir medicinine istorija.

Diagnozuojant asmenybės sutrikimą svarbiausias kriterijus yra tai, kad neadaptyvūs mąstymo, elgesio ar jausmų reiškimo būdai vyrautų didžiąją gyvenimo dalį ir būtų ilgalaikiai. Priešingu atveju, tam tikri neadaptyvūs asmenybiniai dalykai gali išsivystyti kaip reakcija į trumpalaikį stresą.

Ribinio asmenybės sutrikimo gydymas

Ribinio asmenybės sutrikimo gydymas yra kompleksinis ir dažnai apima psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir kitus terapinius metodus.

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie ribinį naudingumą

Psichoterapija

Psichoterapija yra pagrindinis ribinio asmenybės sutrikimo gydymo būdas. Yra keletas psichoterapijos rūšių, kurios yra veiksmingos gydant RAS:

• Dialektinė elgesio terapija (DET): Tai yra specialiai ribiniam asmenybės sutrikimui sukurta psichoterapijos rūšis, kuri padeda pacientams išmokti valdyti emocijas, toleruoti stresą, gerinti tarpasmeninius santykius ir mažinti impulsyvų elgesį. Dialektinė elgesio terapija skirta aukštos rizikos, sunkiai gyjantiems pacientams. Dažnai jie turi daugiau nei vieną diagnozę. Šis psichoterapijos būdas buvo sukurtas specialiai ribiniam asmenybės sutrikimui. Dialiektinė elgesio terapija yra kognityvinės elgesio terapijos atmaina. Žodis dialektinė grįstas idėja, kad dviejų priešingybių gretinimas - pripažinimo ir pokyčių - atneša geresnius rezultatus, nei dirbant su jomis atskirai. Pacientai sutinka daryti namų darbus tam, kad tobulintų naujus įgūdžius. Visuomenės sveikatos apsaugos sistemos dažniausiai stinga suteikti resursų ir išlaikyti dialektinės elgesio terapijos programas, todėl didžioji dauguma sergančiųjų lieka be prieigos prie įrodymais grįstos medicinos.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET padeda pacientams atpažinti ir pakeisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas.
• Psichodinaminė terapija: Ši terapijos rūšis padeda pacientams suprasti nesąmoningus konfliktus ir praeities patirtis, kurios prisideda prie jų simptomų.
• Į atidumą orientuota terapija (Mindfulness): Nedalyvaujant dialektinės elgesio terapijos programoje, galima rinktis psichoterapiją, paremtą atida (mindfulness). Yra įrodymų, kad su atida susijusios veiklos gali padėti išmokti valdyti impulsyvų elgesį. Atida (mindfulness) yra sąmoningumas ir gebėjimas susitelkti į dabarties akimirką. Tai - patirties, emocijų ir minčių stebėjimas iš neutralios perspektyvos. Į dabartį orientuotą sąmoningumą galima pasiekti medituojant, vaikščiojant, valgant, užsiimant joga ar net spalvinant ir tapant. Kai sulėtiname tempą ir pastebime savo kvėpavimą, leisdami sau būti smalsiems, leidžiame mintims nurimti. Pastebėję mintis, galime pasirinkti, ar norime į jas įsitraukti, ar jas paleisti. Atleisdami mintis ir vėl sutelkdami dėmesį į kvėpavimą, sąmoningai atgauname savarankiškumą savo minčių ir jausmų atžvilgiu. Dėl tokių simptomų kaip nuotaikos nestabilumas ir prastas savęs vertinimas, ribinio asmenybės sutrikimo (BPD) sergantysis gali tapti impulsyvus, kenkti santykiams ir save žaloti. Atida yra mokslu įrodyta priemonė, padedanti sulėtinti tempą, atsikvėpti, rasti palengvėjimą ir pastebėti savo emocijas prieš reaguojant į jas veiksmais.

Medikamentinis gydymas

Nėra vaistų, kurie specialiai skirti ribiniam asmenybės sutrikimui gydyti. Tačiau, vaistai gali būti naudojami simptomams, tokiems kaip depresija, nerimas ar impulsyvumas, valdyti. Dažniausiai skiriami:

• Antidepresantai: Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (antidepresantai SSRi) pasižymi didžiausiu mokslinių įrodymų kiekiu, gydant afektyvius ir impulsyvius simptomus, todėl dažniausiai skiriami šie antidepresantai.
• Antipsichotiniai vaistai: Kognityviniams ir suvokimo simptomams gydyti skiriami antipsichotiniai vaistai.
• Nuotaikos stabilizatoriai: Nuotaikos stabilizatoriai, tokie kaip Divalproex taip pat efektyviai gydo afektyvius ir impulsyvius simptomus.

Svarbu pažymėti, kad benzodiazepinų (tokių kaip Xanax ar Lorazepamas) naudojimas yra griežtai nepatartinas, dėl suicidinių polinkių ir impulsyvumo stiprinimo.

Kiti gydymo būdai

Be psichoterapijos ir medikamentinio gydymo, yra ir kitų gydymo būdų, kurie gali būti naudingi gydant ribinį asmenybės sutrikimą:

• Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): TMS terapija stimuliuoja tam tikras smegenų dalis magnetiniais impulsais, kurie sugrąžina toms dalims normalų atyvumo lygį. Smegenų skenavimo tyrimai pademonstravo, kad TMS terapija gali gydyti ne tik depresijos simptomus, sergant ribiniu asmenybės sutrikimu, tačiau ir sutrikimo simptomus. Yra tyrimų, rodančių, kad ši terapija leidžia sumažinti ligos intensyvumą. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad transkranijinė magnetinė stimuliacija efektyviai mažina ribinio asmenybės sutrikimo simptomų stiprumą: baimę būti apleistiems, impulsvumą, emocinį nestabilumą ir pyktį.
• Alternatyvūs gydymo būdai: Mokslinio tyrimo metu atlikus vieną botulino toksino injekciją, labai pagerėjo gydymui atsparūs ribinio asmenybės sutrikimo simptomai, teigia Amerikos psichiatrų asociacija. Taip pat yra tyrimų, rodančių, kad psichodelikai, tokie kaip psilocibinas, ajavaska, LSD, MDMA ir ketaminas potencialiai gali gydyti platų psichinių sutrikimų spektrą. Tačiau klinikiniai tyrimai nebuvo taikomi tiesiogiai ribiniam asmenybės sutrikimui.

Kaip padėti artimajam, sergančiam ribiniu asmenybės sutrikimu?

Sužinojus ribinio asmenybės sutrikimo diagnozę, rekomenduojama apie ją informuoti savo artimiausius draugus, šeimą, ir asmenis, kuriais pasitikite. Taip pat pasirūpinkite, kad jie sužinotų apie ligos simptomus ir susipažintų su elgesio rekomendacijomis. Daugelis ligos simptomų paveikia asmeninius santykius su artimais žmonėmis, todėl jų įtraukimas į gydymą gali padidinti jo efektyvumą. Artimiesiems lengviau suprasti simptomus, kad Jums prasidėjo krizė, ir jie juos veiks mažiau emociškai, todėl ilgalaikiams asmeniniams santykiams kils mažesnė grėsmė.

Taip pat skaitykite: Kas yra ribinis cukraus kiekis?

Štai keletas patarimų, kaip galite padėti savo artimajam:

• Būkite kantrūs ir supratingi: RAS sergantieji dažnai patiria stiprias emocijas ir jiems sunku jas valdyti.
• Nekritikuokite ir neteiskite: Vietoj to, stenkitės suprasti jų perspektyvą.
• Nustatykite ribas: Svarbu nustatyti aiškias ribas ir laikytis jų, kad apsaugotumėte save ir savo artimąjį.
• Palaikykite gydymą: Skatinkite savo artimąjį lankytis pas gydytoją ir laikytis gydymo plano.
• Ieškokite pagalbos sau: Rūpintis sergančiuoju RAS gali būti labai sunku, todėl svarbu pasirūpinti ir savo psichikos sveikata.

Kur ieškoti pagalbos?

Jei manote, kad sergate ribiniu asmenybės sutrikimu arba pažįstate žmogų, kuriam galėtų būti šis sutrikimas, kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą. Štai keletas organizacijų, kurios gali suteikti pagalbą:

• Psichikos sveikatos centrai: Daugelyje miestų yra psichikos sveikatos centrai, kuriuose teikiamos psichiatro, psichologo ir psichoterapeuto konsultacijos.
• Privatūs psichikos sveikatos specialistai: Galite kreiptis į privatų psichiatrą, psichologą arba psichoterapeutą.
• Pagalbos linijos: Yra įvairių pagalbos linijų, kuriose galite gauti anoniminę ir konfidencialią pagalbą.

Taip pat džiaugiamės galėdami pranešti, kad sukūrėme žmonių su ribiniu sutrikimu pagalbos programą. Kviečiame prisijungti prie gyvų bei nuotolinių susitikimų. Kviečiame bendrauti, dalintis patirtimi, kartu mokytis naudingų emocinių įgūdžių.

tags: #ribinis #asmenybes #sutrikimas #psichiatras