Įvadas
Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatos priežiūrai. Siekiama užtikrinti, kad psichologinė pagalba būtų prieinama kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Tačiau šioje srityje vis dar susiduriama su įvairiais iššūkiais, ypač kalbant apie medicinos psichologų darbo krūvį ir galimybes teikti kokybiškas paslaugas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines problemas, susijusias su medicinos psichologų darbo krūviu Lietuvoje, ir galimus sprendimo būdus.
Esama situacija: trūksta specialistų ir finansavimo
Viena didžiausių problemų - medicinos psichologų trūkumas, ypač mažesniuose miestuose ir rajonuose. Daugelyje savivaldybių psichikos sveikatos centruose dirba vos vienas psichiatras arba psichologas, o kai kuriuose - tik puse etato. Tai reiškia, kad specialistai yra perkrauti, jiems tenka didelis darbo krūvis, o pacientams tenka ilgai laukti konsultacijos.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia užtikrinti, kad pirminės psichikos sveikatos paslaugos būtų teikiamos visą parą visose šalies savivaldybėse. Tačiau, pasak psichiatrijos specialistų, tam įgyvendinti trūksta ne tik žmogiškųjų išteklių ir papildomo finansavimo, bet ir įstatyminės bazės. Kaip vienas psichiatras gali dirbti visą parą be poilsio? To daryti neleidžia įstatymai.
Lietuvos psichiatrų asociacija vienija apie 500 specialistų. Trūksta jaunų gydytojų psichiatrų, nes jie jau atlikdami rezidentūrą žvalgosi į Skandinavijos šalis, o baigę ją pakelia sparnus. Lietuvoje psichiatro atlyginimas dirbant vienu etatu - vos kiek daugiau nei tūkstantis eurų (neatskaičius mokesčių). Norvegijoje studijuojančiojo pašalpa vos ne dukart didesnė.
Teisinio reguliavimo spragos
Svarbus momentas - Lietuvoje nėra dokumento, reglamentuojančio medicinos psichologų veiklą. Tai apsunkina jų darbo organizavimą ir kompetencijos ribų nustatymą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Lietuvoje
Dar viena opi problema - psichoterapinės pagalbos teikimas. Jeigu paimsite SAM įsakymą, kuriame patvirtintas specialybių ir subspecialybių sąrašas, jame įrašo „psichoterapeutas“ nerasite. Neaišku, kokiais motyvais vadovaujantis ši subspecialybė prieš keturiolika metų buvo išbraukta. Kadangi psichoterapeutų nėra sąraše, jie nelicencijuojami. Vadinasi, dirba nelegaliai.
Savivaldybių iniciatyvos ir iššūkiai
Tik 6-iose šalies savivaldybėse - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Rokiškio - būtų galima garantuoti psichologinę pagalbą visą parą, nes šiuose miestuose yra psichiatrijos ligoninės. Ir tai gavus papildomą finansavimą šiai veiklai įgyvendinti. O net 54-iose šalies savivaldybėse norint įdiegti pastarąją paslaugą, kiekvienai jų prireiktų po 3 papildomus psichiatrus. Kur rasti tiek psichiatrijos specialistų? Nekalbant jau apie nemenkus finansinius resursus. Be to, mūsų psichiatrų populiacija sensta.
Nepaisant iššūkių, kai kurios savivaldybės imasi iniciatyvų gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą. Pavyzdžiui, Klaipėdoje vykdoma programa „Vilties linija“, kurią finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos fondas. Ši tarnyba, teikianti psichologinę pagalbą visą parą ir be poilsio dienų, veikia ne tik Klaipėdoje, bet turi ir padalinį Telšiuose. Teoriškai „Vilties linija“ skirta Klaipėdos gyventojams, tačiau praktiškai Klaipėdos miesto savivaldybė finansuoja veiklą, kuria naudojasi visos Lietuvos gyventojai. Dėl skambučių gausos į „Vilties liniją“ blogėja paslaugų prieinamumas.
Nuo trečiadienio Kauno mieste kiekvieną dieną bus teikiama nemokama anoniminė psichologinė pagalba. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įgyvendina Kauno miesto savižudybių prevencijos modelį, kurio viena veiklų yra anoniminė psichologinė pagalba Kauno miesto gyventojams.
SAM įsakymas ir jo kritika
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rugpjūčio pradžioje savivaldybėms išsiuntė įsakymo projekto „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo asmenims, patyrusiems tyčinį savęs žalojimą, mėginusiems arba ketinusiems nusižudyti“ aprašą, kad pastarosios, gavusios miestų ar rajonų psichikos sveikatos specialistų išvadas, iki rugpjūčio 30 d. pateiktų pastabas.
Taip pat skaitykite: Psichoterapijos Įsakymo Aspektai
L.S. kalbintas Klaipėdos psichikos sveikatos centro (PSC) vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis 40 metų dirba psichiatrijos srityje. Didžiulę patirtį turinčio gydytojo psichiatro pastebėjimu, SAM ketinimai yra geri, tačiau parengtas įsakymo projekto aprašas yra „žalias“ dokumentas. Psichikos sveikatos specialistams nerimą kelia įsakymo projekto punktas, kuriame skelbiama, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrintos medicinos psichologo ir gydytojo psichiatro teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos visą parą. „Kiekviename psichikos sveikatos centre dirba komanda, į kurią įeina ir psichologai. Medicinos psichologas teikia konsultacinę pagalbą, atlieka psichodiagnostinį darbą - tą daro darbo dienomis ir darbo valandomis. Psichologo, kuris dirbtų nakties metu, nėra. Tuo labiau psichiatro“, - sako Klaipėdos PSC vyr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga - protingas vyras. - Dar nespėjau įsigilinti į Įsakymo projekto aprašą, tačiau jau dabar aišku, jog yra nemažai taisytinų vietų. Sveikatos apsaugos ministerijai pateiksime pastabas ir siūlymus. Vėliau vyks diskusijos.
Mokymų svarba ir organizavimas
Siekiant gerinti psichikos sveikatos priežiūros kokybę, svarbu investuoti į specialistų kvalifikacijos kėlimą. Mokykla, norinti, kad darbuotojams būtų vykdomi mokymai, raštu kreipiasi į Biurą. Bendra mokymų trukmė - 40 valandų. likusios 32 valandos - kontaktiniam darbui su darbuotojais, dalyvaujančiais mokymuose. Mokymai vykdomi iki 12 darbuotojų grupei (toliau - grupė). Mokymų metu grupei iškilusius klausimus. įtraukiant kitas grupei aktualias problemas. komanda taiko kitus metodus ir ieško galimų nustatytų problemų sprendimo būdų. išspręsti aptartas problemas, ir pasidalina jomis su grupe. praktikoje bei aptaria jų taikymo patirtį kitų užsiėmimų metu. komanda naudoja tarptautinių organizacijų rekomenduotas metodikas, kurias parenka komanda.
Išvados ir rekomendacijos
Medicinos psichologų darbo krūvis Lietuvoje yra didelis, o specialistų trūkumas ir teisinio reguliavimo spragos apsunkina situaciją. Sveikatos apsaugos ministerijos siekis užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą visą parą yra sveikintinas, tačiau tam reikia kompleksinių sprendimų:
- Didinti finansavimą psichikos sveikatos priežiūrai. Tai leis pritraukti daugiau specialistų ir užtikrinti jiems tinkamą darbo užmokestį.
- Tobulinti teisinę bazę. Būtina priimti dokumentą, reglamentuojantį medicinos psichologų veiklą, ir išspręsti psichoterapeutų licencijavimo klausimą.
- Skatinti savivaldybių iniciatyvas. Reikia remti ir plėtoti sėkmingus psichologinės pagalbos modelius, tokius kaip „Vilties linija“.
- Investuoti į specialistų kvalifikacijos kėlimą. Organizuoti mokymus ir seminarus, skirtus psichikos sveikatos specialistams.
- Gerinti visuomenės informuotumą apie psichikos sveikatą. Skatinti žmones kreiptis pagalbos, jei jaučia emocinių sunkumų.
Tik kompleksiniai veiksmai leis užtikrinti, kad psichologinė pagalba Lietuvoje būtų prieinama ir kokybiška kiekvienam žmogui.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai psichologams Lietuvoje