Daugeliui žmonių kasdienis finansų valdymas kelia iššūkių, nes biudžetas nėra beribis. Kyla klausimas, kaip gyventi, kad viskam užtektų ir kaip taupyti pinigus. Tai reiškia, kad turime priimti tam tikrus sprendimus dėl savo išlaidų. Vieni žmonės sąmoningų sprendimų nepriima ir gyvena kaip išeina, o kiti labai atsakingai planuoja. Šiame straipsnyje panagrinėsime, koks galėtų būti „viduriukas“.
Kodėl kartais taip sunku taupyti?
Jei sprendimai dėl pinigų būtų paprasti ir aiškūs, nebūtų taip sunku taupyti. Pavyzdžiui, pasakytumėte sau: „Šį mėnesį dažniau gaminsiu namie“ ir mažiau išleistumėte maisto pristatymui ar valgymui ne namie. Tačiau sprendimai dėl pinigų iš tikrųjų taip neveikia. Elgsenos ekonomikos tyrimai rodo, kad emocijos ir pasąmoniniai įsitikinimai daro didelę įtaką mūsų elgesiui su pinigais ir mūsų išlaidoms. Taigi, jei kada nors pasižadėjote sutaupyti pinigų ir jums nepavyko, tai normalu. Griežtesnis elgesys su savimi greičiausiai nepadės, nes elgesys su pinigais nėra pagrįstas tik logika ir racionaliais sprendimais.
Norintiems giliau suprasti savo elgesį su pinigais gali tekti geriau pažinti savo asmenines vertybes, suderinti jas su savo tikslais ir pasirinkimais, kad taupymo sprendimai būtų lengvesni, geresni ir prasmingesni.
Vertybių sąrašo sudarymas
Jūsų vertybės - tai pagrindiniai įsitikinimai, kurie jums yra svarbiausi. Kitaip tariant, jos yra jūsų svarbiausi prioritetai. Priimdami sunkius sprendimus, kur išleisti pinigus, galite jomis naudotis kaip kompasu, nurodančiu, kas iš tikrųjų svarbu, o kas ne, kam išleisti, o kam taupyti pinigus.
Taigi pirmasis žingsnis - šiek tiek pagalvoti, kokios yra jūsų pagrindinės vertybės. Pradėkite nuo trijų svarbiausių vertybių sąrašo sudarymo. Čia nėra neteisingų atsakymų. Keletas pavyzdžių: saugumas, malonumai, pripažinimas, įvairovė, šeima, sveikata, vaikai, namai, nuotykiai, tobulėjimas, laisvė.
Taip pat skaitykite: Samoningas elgesys su pinigais
Štai keletas priemonių, padedančių susiaurinti sąrašą:
- Tuo metu, kai buvau labai laimingas ir (arba) tikrai jaučiausi savimi, [ši vertybė] tikrai buvo.
- Jei priimčiau sprendimą, dėl kurio turėčiau išeiti iš savo komforto zonos arba turėti mažiau pinigų, dėl [šios vertybės] būtų verta.
- Jei mano draugai ir šeima apibūdintų, kas man iš tiesų svarbu, norėčiau, kad ten būtų [ši vertybė].
Vertybių ir pinigų tikslų žemėlapio sudarymas
Toliau reikia išsiaiškinti, kaip jūsų vertybės siejasi su finansiniais tikslais. Užsirašykite savo trumpalaikius ir ilgalaikius finansinius tikslus. Tai gali būti, pavyzdžiui, santaupų rezervo sukūrimas, skolų grąžinimas, vaikų studijos, būsto įsigijimas, studijos, pensija, finansinė laisvė.
Prie kiekvieno tikslo parašykite, kaip jis susijęs su jūsų svarbiausiomis vertybėmis arba kokius su vertybėmis susijusius dalykus galėtumėte daryti dažniau, jei jį pasiektumėte. Pavyzdžiui, jei jums svarbiausias yra saugumas, ramybė, tai puikiai dera su tikslu - santaupų rezervo didinimas. Jei jums svarbiausia laisvė, nemėgstate savęs varžyti, pagalvokite, ar darote žingsnius, kad tą laisvę susikurti ir ateityje, kai norėsite būti nepriklausomas nuo pajamų.
Vertybių panaudojimas prasmingiems sprendimams priimti
Jei vertinate saugumą, bet neturite finansinės pagalvės, kai kitą kartą planuosite stambesnes išlaidas, pasvarstykite, kas jums svarbiau - ta išlaida ar padidėjęs finansinis rezervas - saugumas. Jei vertinate laisvę ir norite gyventi laisvai ir ateityje, galbūt daugiau vertėtų skirti reikšmingesnes sumas investavimui ir savo finansinės laisvės portfelio auginimui bei sumažinti išlaidas, pavyzdžiui, valgymui ne namie ar rūbams, o gal kelionėms.
Tai nereiškia, kad jūs pilnai turite atsisakyti tam tikrų išlaidų. Tiesiog susimąstyti, ar nėra būdų, kaip tas išlaidas optimizuoti. Pavyzdžiui, jei per metus išleidžiate 4000 eurų kelionėms, ar tikrai kiekvienas išleistas 1000 eurų buvo vertas? Gal yra kitų būdų patenkinti nuotykių ir įvairovės poreikį, o sutaupytus pinigus nukreipti svarbesniam tikslui?
Taip pat skaitykite: Kelias į asmenybės brandą
Jei jums svarbus pripažinimas ir statusas, paanalizuokite, kaip šiai dienai patenkinate savo šį poreikį - daiktais, apranga, aksesuarais, prabangiais namais ar automobiliu. Pasverkite, ar ne per brangiai kainuoja jums šio poreikio tenkinimas ir ar nerastumėt kitų būdų, kaip tai pelnyti finansiškai mažesniais kaštais, pavyzdžiui, pasiekimais darbe ar sporte.
Kasdienis pinigų įsisąmoninimas
Savo pagrindines vertybes taip pat galite panaudoti priimdami sąmoningesnius sprendimus kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, tarkime, norite užsisakyti gardžią latte iš mėgstamos vietinės kavinės. Ar kavos gėrimas kavinėje atitinka jūsų vertybę - „rūpinimąsi savimi“? Ar kavos gėrimas kartu su draugu susijęs su jūsų vertybe „kurti prasmingus ryšius su žmonėmis“? Ar kofeinas padidina jūsų produktyvumą, suteikdamas jums energijos darbe, kur jums svarbūs rezultatai?
Tai gali skambėti kaip didelis savęs tyrinėjimas dėl puodelio kavos. Tačiau praktikuojant tokį sąmoningumą jis taps natūralesnis. Ir galbūt net pastebėsite, kad kartais sau pasakytas „NE” teikia tokį pat pasitenkinimą kaip ir „TAIP”.
Užuot sakę sau, kam galite išleisti ir kam privalote taupyti pinigus, pasakykite sau, kodėl darote tam tikrus sprendimus. Finansinius sprendimus darysite visą gyvenimą - ir sunkiais laikais, kai reikės mažinti išlaidas, ir geresniais laikais, kai reikės rinktis tarp kelių tikslų ir prioritetų.
Finansinė higiena
Finansinė higiena - tai gebėjimas tvarkyti savo pinigus taip, kad jie tarnautų jums, o ne priešingai. Kaip ir asmeninė higiena, ji reikalauja pastovumo, įpročių ir dėmesio detalėms. Kai biudžetas tampa chaotiškas, o išlaidos nevaldomos, atsiranda stresas, kaltės jausmas ir nuolatinis nerimas dėl pinigų. Finansinė higiena - tai reguliarus savo pajamų ir išlaidų vertinimas, biudžeto analizė, taupymo įpročių formavimas ir net psichologinis požiūris į pinigus.
Taip pat skaitykite: Streso valdymas ir mindfulness
Gera finansinė higiena apima tris pagrindinius principus:
- Skaidrumą (žinoti, kur keliauja pinigai).
- Kontrolę (mokėti valdyti impulsus).
- Planavimą (turėti aiškius tikslus).
Norint atkurti finansinę tvarką, pirmiausia reikia peržvelgti visas savo išlaidas. Tam tinka vadinamasis „biudžeto valymo“ principas - atidžiai įvertinkite kiekvieną mokėjimą, prenumeratą ar kasdienį pirkimą. Daugelis žmonių nustemba pamatę, kiek pinigų „nuteka“ dėl smulkmenų, kurių net nejaučia. Ekspertai pataria: užrašykite visas savo išlaidas bent dvi savaites. Pamatę skaičius juodu ant balto, geriau suvoksite, kur galima sutaupyti.
Finansinė higiena neįmanoma be ribų. Kaip rūpinamės sveikata laikydamiesi režimo, taip ir pinigams reikia struktūros. Nustatykite aiškias sumas maistui, pramogoms, būstui ir santaupoms. Vienas efektyviausių metodų - „50/30/20“ taisyklė: 50 % pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms (maistas, būstas, transportas), 30 % - asmeniniams poreikiams, o 20 % - taupymui ar skolų grąžinimui.
Finansiniai įpročiai glaudžiai susiję su emocijomis. Impulsyvūs pirkimai dažnai kyla iš streso, nuobodulio ar noro save apdovanoti. Todėl finansinė higiena - ne tik skaičiavimas, bet ir savistabos pratimas. Paklauskite savęs: ar šis pirkinys iš tiesų būtinas? Psichologai sako, kad norint suvaldyti išlaidas, reikia suprasti jų priežastis. Kartais tai būdas užpildyti emocinę tuštumą ar nerimą.
Taupymas neturi reikšti apribojimų ar atsisakymo visko, kas malonu. Priešingai - tai būdas investuoti į savo ateitį. Gera finansinė higiena remiasi principu „mažiau, bet kokybiškiau“. Verčiau įsigyti vieną patvarų daiktą, nei kelis pigius, kurie greitai sulūš. Be to, ekspertai rekomenduoja turėti „avarinį fondą“ - bent 3-6 mėnesių išlaidų sumą nenumatytiems atvejams.
Šiandien, kai didžioji dalis mūsų išlaidų vyksta internetu, svarbu pasirūpinti ir skaitmenine finansų švara. Peržiūrėkite, kokias prenumeratas turite - muzikos, filmų, programėlių. Taip pat verta patikrinti, ar jūsų duomenys saugūs: naudokite stiprius slaptažodžius, neatskleiskite bankinių duomenų ir stebėkite sąskaitų išrašus bent kartą per mėnesį. Tai leidžia įvertinti, ar laikotės plano ir kur reikia pakoreguoti išlaidas.
Finansinė higiena nėra sudėtingas procesas - tai kasdieniai, bet kryptingi žingsniai link didesnės ramybės. Kai žinote, kur keliauja jūsų pinigai, išnyksta neapibrėžtumas ir įtampa. Tvarkingi finansai suteikia ne tik saugumą, bet ir pasididžiavimą savimi.
Vaikų finansinis ugdymas
Tėvai dažnai susiduria su klausimu - kiek kišenpinigių duoti vaikui ir kaip jį išmokyti atsakingai elgtis su pinigais. Tapimas suaugusiuoju sunkiai įsivaizduojamas be piniginės laisvės, be gebėjimo savarankiškai pasirūpinti savo pajamomis ir išlaidomis.
Dar mokykloje esame išmokyti skaičiuoti ir įveikti sudėtingas formules. Tačiau su tikrais gyvenimiškais finansais susiduriame, kai tenka žengti koją į suaugusiųjų pasaulį ir pradėti valdyti savus pinigus. Vaikus nuo mažumės reikia mokinti finansinio raštingumo, o pradėti duoti kišenpinigių galima nuo pirmų klasių.
Finansinis elgesys ir šeimos įtaka
Nors finansinis stabilumas dažnai siejamas su pajamų dydžiu ar investiciniais sprendimais, iš tiesų daug ką lemia mūsų santykis su pinigais. Kiekvienas turime finansinio elgesio modelį, kuris daro įtaką kasdieniams sprendimams. Jie formavosi tada, kai dar net negalvojote apie pinigus - vaikystėje, stebint, kaip tėvai ar globėjai kalbėdavo apie pajamas, skolas, taupymą arba kaip apie visa tai tylėdavo. Finansinis elgesys, kaip ir kiti kasdienio gyvenimo įpročiai, dažnai yra šeimos kultūros ir emocinio paveldo dalis. Tai ne tik konkretūs veiksmai, bet ir pasąmoninis jausmas, kaip elgtis su pinigais - ar bijoti jų stokos, ar vertinti kiekvieną centą, ar jaustis saugiai tik tada, kai turite daugiau santaupų.
Kartais net nepastebite, kad jūsų požiūris į skolas, derybas ar net dovanų pirkimą yra tiesiog perkeltas iš tėvų elgesio modelio. Galbūt jūsų šeimoje buvo sakoma „apie pinigus nekalbama prie stalo“ arba „geriau skolintis nei paprašyti pagalbos“. Galbūt matydavote, kaip vienas iš tėvų slėpdavo pirkinius nuo kito, ir dabar pats jaučiate kaltę kiekvieną kartą, kai išleidžiate pinigų sau. Šiandien galime pažvelgti į tai sąmoningai, kas iš mūsų finansinio elgesio yra mūsų pačių sprendimas, o kas yra paveldėtas šeimos pavyzdys?
Finansų kalba šeimoje
Viena iš svarbiausių įtakų - tai, kaip šeimoje buvo kalbama apie pinigus. Ar vyko atviri pokalbiai apie pajamas, planus, paskolas? O gal tai buvo tema, kurią visi apeidavo? Šeimos, kurios nevengė šių pokalbių, dažnai vaikams palieka aiškesnį supratimą, kaip veikia biudžetas, kokios yra atsakomybės ir kokie sprendimai turi pasekmes. Priešingai, jei pinigai buvo tabu, net jei jų netrūko, vaikui gali susiformuoti įspūdis, kad tai kažkas neaiškaus ar net gėdingo. Vėliau tokie žmonės dažnai vengia kalbėti apie savo finansus net su partneriu ar finansų specialistu, nes tai kelia vidinį diskomfortą. O jei šeimoje pinigų trūko ir tai kėlė įtampą, vaikas gali užaugti su giliu nepasitikėjimu pinigais, net jei užauga finansiškai saugioje aplinkoje.
Taupymo ir išlaidų pavyzdžiai
Jeigu jūsų šeimoje buvo įprasta taupyti net smulkiausias sumas, yra tikimybė, kad ir jūs pats labiau linkęs kaupti, o ne išleisti. Kartais tai naudinga, bet kartais perauga į perdėtą baimę išlaidauti net tada, kai tai būtina, pavyzdžiui, investuoti į sveikatą, išsilavinimą ar kokybišką poilsį. Tai gali būti ir atvirkščiai, jei vienas ar abu tėvai linkę leisti pinigus impulsyviai, vaikas dažnai perima tokį pat elgesį. Ypač stiprų pėdsaką palieka vaikystės patirtys, susijusios su atlygio sistema. Jei vaikystėje už gerą elgesį gaudavote piniginį atlygį, tai gali paveikti požiūrį į pinigus kaip pagrindinę motyvaciją. O jeigu viską reikėjo užsidirbti, net pagrindines priemones mokyklai, tai gali formuoti įsitikinimą, kad niekas gyvenime neateina be pastangų. Vėlgi, nei viena, nei kita nėra absoliučiai gera ar bloga - svarbiausia tai atpažinti.
Finansinės baimės ir saugumo poreikis
Kai kuriems žmonėms finansinė sauga yra vienas stipriausių poreikių, net jei jų pajamos pakankamos. Jie kaupia, atsisako nereikalingų malonumų, bijo bet kokio netikėto pirkinio. Dažnai tai būna tie, kurie matė, kaip tėvai prarado darbą, gyveno nuo algos iki algos ar patyrė krizę, kurios pasekmes jautė visa šeima. Tokie žmonės dažnai jaučia emocinį poreikį kontroliuoti visus finansinius srautus - kad nepasikartotų tai, ką patyrė vaikystėje. Priešingai, kai kurie žmonės jaučiasi saugūs net gyvendami be jokių santaupų - nes jų šeimoje viskas „kažkaip susitvarkydavo“. Tai gali virsti nerūpestingumu, kuris vėliau skaudžiai smogia krizės metu.
Kiekvienas iš mūsų turime išmokti atskirti, kur baigiasi šeimos scenarijus ir prasideda mūsų pačių sąmoningas finansinis elgesys.
Ar galima viską pakeisti?
Geros naujienos, jog paveldėti įpročiai nėra nuosprendis. Pirmas žingsnis - suvokimas. Kai suprantate, iš kur kyla jūsų elgesys, galite pradėti jį koreguoti. Jeigu suprantate, kad elgiatės kaip vienas iš tėvų, kurio pavyzdys jums nebepriimtinas, tai ženklas, kad laikas susikurti savo taisykles.
Sąmoningas požiūris į pinigus prasideda nuo klausimų: ar mano išlaidos atspindi mano vertybes? Ar aš taupau dėl to, kad bijau, ar todėl, kad planuoju? Ar moku kalbėti apie finansus taip, kaip norėčiau išmokyti savo vaikus? Tai ne apie pinigus - tai apie tai, ką jie reiškia jūsų gyvenime.
Nors šeimos modeliai mus formuoja, jie neturi mūsų riboti. Jei pastebite, kad jūsų požiūris į pinigus kelia įtampą, baimę ar trukdo priimti racionalius sprendimus, vadinasi, metas sustoti ir permąstyti. Net jei tėvai buvo taupūs, jūs galite būti dosnus. Net jei jie niekada nekalbėjo apie biudžetą, jūs galite kalbėtis atvirai.
Paveldime ne tik genus, bet ir finansinius scenarijus, bet juos galime perrašyti.
Pinigų valdymas poroje
Pinigų tema yra labai jautri, tačiau visuomet labai svarbi poroje. Svarbu suprasti, kad požiūris į pinigus ir jų panaudojimą yra psichologinis klausimas - šios nuostatos susiformuoja žmogui augant, o dalį įsitikinimų kiekvienas perima iš savo tėvų. Todėl suaugę vieni yra švaistūnai, o kiti - pernelyg taupūs.
Suderindami poros nuostatas, gilindamiesi į kiekvieno mąstyseną, mokydamiesi ir analizuodami, galite ieškoti tinkamiausio finansų valdymo modelio, leidžiančio siekti užsibrėžtų tikslų ir apsaugančio nuo konfliktų ir nesutarimų dėl pinigų panaudojimo.
Kiekvienos šeimos finansų valdymo uždavinys - subalansuoti šeimos pajamų panaudojimą taip, kad galėtumėte patenkinti esamus šeimos poreikius, pasirūpintumėte ateitimi bei užtikrintumėte savo šeimos turtėjimą - kapitalo augimą.
tags: #samoningas #elgesys #su #pinigais