Įvadas
Šaukėnų psichiatrijos ligoninė - tai istoriją menanti įstaiga, įsikūrusi vaizdingoje vietovėje, kurios praeitis glaudžiai susijusi su dvarų kultūra ir medicinos raida Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime ligoninės istoriją nuo jos įkūrimo iki šių dienų, atskleidžiant svarbius etapus ir asmenybes, prisidėjusius prie jos gyvavimo.
Dvaro parkas - ramybės oazė prieš ligoninės įkūrimą
XIX amžiaus pradžioje didikų Gorskių giminė įkūrė Šaukėnų parką, kuris garsėjo ąžuolų alėjomis, tvenkiniais ir gulbėmis. Šis parkas, suprojektuotas mišriu stiliumi, kuriame vyravo peizažinio parko elementai, tapo ramybės oaze. Pietinėje parko dalyje, ant pakilimo, stovėjo rūmų pastatas. Į rytus nuo rūmų buvo įrengtas parteris su kilpa priėjimui iš rytų ir šiaurės. Išliko mažalapių liepų ir paprastųjų ąžuolų alėjos, būdingos geometriniams parkams. Peizažinėje parko dalyje buvo vienas didesnis ir du nedideli tvenkiniai, apžvalgos kalvelė ir apskritos formos žalioji pavėsinė. Didžioji parko dalis yra už ligoninės teritorijos ribų.
Psichiatrijos ligoninės įkūrimas ir tarpukario metai
1929 m. (kituose šaltiniuose minima 1930-1931 m.) į šiaurę nuo dvaro centro buvo pastatyta 75 lovų psichiatrijos ligoninė. Pastate sujungti neoromantikos ir bauhauzo stiliai. 1936 m. Lietuvos telefonų knygoje nurodyta: “Psichiatrinė ligoninė, Paupis, Nr. 3241“. 1937 m. šiai ligoninei vadovavo dr. Smalstys, pacientai turėjo mėlynos spalvos uniformas, trijų aukštų pastatas su sodu ir pasivaikščiojimo takeliais buvo aptvertas vieline neaštria tvora.
1937 m. ligoninė turėjo 150 lovų, nors gydydavosi tik iki 130 pacientų. Ligoninėje buvo du skyriai (vyrų ir moterų), kurie dar padalyti į ramiųjų, chroniškų ir neramiųjų. Dirbo du gydytojai ir 17 slaugytojų. Ligoninė turėjo siuvyklą, šilto vandens vonias. Ligoninę išlaikė Direktorija ir savivaldybė.
Rasinės higienos politika ir ligoninės likimas
1939-1940 m. po "Susitarimo apie Memelio krašto perdavimo Trečiajam Reichui" pasirašymo 1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos krašte buvo įgyvendinama rasinės higienos politika. 1939 m. balandžio mėn. visi Bachmano psichiatrijos ligoninės pacientai perkelti į Tapiau psichiatrijos ligoninę (dabartinis Gvardeiskas). Žinoma, kad nuo 1940 m. Tapiau psichiatrijos ligoninėje buvo vykdoma eutanazijos programa, kuria siekta išžudyti visus Rytų Prūsijos psichikos ligonius, o jų šeimos nariai negalėjo gauti jokių žinių. Tikriausiai, tas pats likimas ištiko ir Bachmano psichiatrijos ligoninės pacientus.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Pokario metai ir žemės ūkio technikumas
Sovietmečiu į Klaipėdos rajono Paupių kaimą buvo perkelta Raseinių žemės ūkio mokykla ir įkurtas Laukų ūkio technikumas. Naujai įkurtam technikumui ministerija skyrė buvusią psichiatrijos ligoninę ir Bachmano dvaro pastatus, kuriuose iki tol buvo amatų mokykla. Dabar šiame pastate šeimininkauja Klaipėdos valstybinė kolegija.
1957 m. pastatas rekonstruotas pristatant priestatą iš rytų pusės, pritaikytą bendrabučiui. Pastate buvo įrengta kino salė, mokymo klasės ir veikė studentų bendrabutis.
Pasak K. Sajos, "Mūsų technikumas buvo įsikūręs Bachmano dvare, Paupių vienkiemyje. Išlikę pastatai skendėjo išretėjusiam parke, kurį iš vienos pusės juosė dauba su upeliūkščiu, priaugusiu plačialapių šaukščių. Saulėtas, slėsnesnis daubos šlaitas buvo apsodintas vaismedžiais, o šiauriniuose ir vakariniuose skardžiuose augo laukiniai medžiai, krūmai. Už jų iki Danės plytėjo laukai ir pievos - miestas šioje vietoje dar nebuvo peržengęs upę".
Pirmuoju direktoriumi buvo Vincas Jankauskas (1946-1947), pirmieji dėstytojai - K. Šertvytytė, S. Laukaitis, M. Venclovas ir Borisovas.
Dėstytojas Mindaugas Venclova savo atsiminimuose 1995 metais rašė: „Naujam įkurtam technikumui ministerija perleido buvusią psichiatrinę ligoninę… ir Bachmano dvaro pastatus. Šiuos pastatus tuoj po karo buvo paėmusi amatų mokykla, kuri po gero pusmečio perleido technikumui“.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Pirmaisiais metais pradėjo studijuoti 60 būsimųjų agronomų. Mokytis į A grupę buvo priimami baigusieji progimnazijas, o kitą - nebaigę keturių klasių. Šios grupės moksleiviai turėjo mokytis papildomai, kad pasivytų A grupę.
1950 metais mokykla pavadinta Klaipėdos žemės ūkio technikumu. 1968 metais technikumo pavadinimas pakeistas į Klaipėdos tarybinio ūkio technikumą. Klaipėdos tarybinis ūkis technikumas turėjo gerą mokomąją bazę: 4000 ha žemės, fermas, o 1990 m. buvo pastatytos veterinarijos klinikos. Studentai, dėstytojams ir ūkio specialistams vadovaujant, įgydavo ir praktinio darbo įgūdžių.
1991 m. technikumas pervadintas Klaipėdos aukštesniąja žemės ūkio mokykla, nuo 2002 m. įsikuria Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija, o 2009 m. tampa Klaipėdos valstybine kolegija.
Ligoninės atgimimas ir dabartis
1984 07 02 ligoninės pavadinimas pakeistas į Respublikinę Šaukėnų psichiatrijos ligoninę. Buvo gydomi psichikos ligoniai, sergę plaučių tuberkulioze.
Naujųjų metų išvakarėse oficialiai atidarytas renovuotas Šaukėnų psichiatrijos ligoninės pastatas. Už milijoną 100 tūkstančių litų atnaujintas pastato vidus ir išorė, įrengtos modernios palatos, sutvarkyta katilinė. Renovuotame pastate įsikurs pagyvenę, psichikos problemų turintys žmonės - veiks geriatrijos-psichiatrijos skyrius. Palatose - iki 15 lovų.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
Ligoninės direktorius Stasys Lekšas apgailestavo, jog ilgai užtruko projektavimo darbai. Ištisus 2010-uosius metus vyko ne tik bendroji, bet ir paveldosaugos ekspertizė. Antrajame pastato aukšte įrengtos papildomos patalpos. „Palatų įrengti neleido paveldosaugos institucija. Mat yra išlikę autentiški laiptai“,- sakė S. Lekšas.
Nuo sausio 3 dienos Šaukėnų psichiatrijos ligoninei, kuri yra Šiaulių psichiatrijos ligoninės padalinys, vadovaus pastarosios direktorius Eugenijus Mikaliūnas.
Viešoji įstaiga Šiaulių apskrities Šaukėnų psichiatrijos ligoninė atvėrė duris į naujai renovuotas patalpas, kurios pertvarkytos į moderniai įrengtas palatas, kabinetus, pagalbines patalpas. Projekto „VšĮ Šaukėnų psichiatrijos ligoninės šilumos energijos ūkio renovacija“ darbus atliko Kelmės individuali P. Račkausko firma „Agrotech“. Projektui įgyvendinti 1161417 Lt skirti pagal Lietuvos 2007-2013 m.
Psichiatrijos raida Lietuvoje: nuo Hipokrato iki šių dienų
Psichiatrijos dėstymo ir mokslo istorija glaudžiai susijusi su Vilniaus universitetu bei Vilniaus krašto psichiatrų darbais. Psichiatrijos dėstymo ištakos siekia XVIIIa.-XIXa. Pirmoji psichiatrijos monografija buvo išleista 1772m. Ją paršė Vyriausiosios Lietuvos mokyklos Medicinos skyriaus prof. Laurynas Bizio.
1803 metais Vyriausiąją Lietuvos mokyklą reorganizavus į Vilniaus universitetą su Medicinos fakultetu , dėstyti buvo pakviečiami profesoriai iš užsienio. Pvz. Johanas Peteris Frankas ir jo sūnus Josifas Frankas, skaitydavo ne tik paskaitas, bet vesdavo ir praktikos darbus, kurių metu rodydavo psichikos liga sergančius ligonius. Prof. J.Frankas ypač domėjosi bendrąja psichopatologija, rašė apie pojūčius, suvokimą, dėmesį, atmintį, valią, mąstymą, emocijas ir jausmus.
Svarų indėlį į Lietuvos psichiatriją įnešė N. Krainskis(1869-1951), 1903 N.Vilnioje įkurtos apygardos psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas. Jam vadovaujant buvo pradėtas leisti leidinys“ Vilniaus apygardos ligoninės mokslinis archyvas“. Savo mokslinėje veikloje daug dėmesio skyrė epilepsijos studijoms, pabrėžė medžiagų apykaitos sutrikimų reikšmę traukulių priepuolio patogenezėje, nurodė, kad priepuolis yra organizmo savisaugos procesas- priepuolio metu sunaikinamos kenksmingos medžiagos.
Tik 1922 metais buvo įsteigta atskira Vilniaus universiteto Psichiatrijos katedra. Jos įkūrimą iniciavo ir pirmasis jo svedėjas buvo A. Mikulskis. Tik 1927 m psichiatrijos klonikai pavyko gauti atskiras patalpas -Vasaros g.5.Psichiatrijos katedrai vadovavo R. Radzivilovičius, po jo mirties 1929 psichiatrijos ir neurologijos katedros buvo sujungtos ir joms vadovavo prof. S.Vladičko. 1931 vedėju buvo paskirtas prof.M.Rozė. Jis aktyviai propagavo S.Freudo idėjas. Profesorius labai gyvai ir su humoru , tiesiog artistiškai, demonstruodavo ir komentuodavo isterikus, psichopatus, šizofrenikus, psichoanalizės metodu aiškindavo diagnozę.
Karo metais dalis universiteto dėstytojų buvo atleisti. Tik po 1944 metų Nervų ir psichios ligų katedra tęsė darbą visu pajėgumu. Nuo 1991 m sausio 1 d. Medicinos fakultete įvyko katedrų reorganizacija - jps tapo universitetinėmis klinikomis.
1924 m Kauno universitete buvo įkurta Nervų ir psichikos ligų katedra, kuriai dau metų vadovavo J.Blažys (1890-1939). Nors J.Blažys kartu buvo ir Kauno universiteto Medicinos fakulteto prorektorius, per savo palyginti neilgą gyvenimą, jis paskelbė per 50 mokslo darbų. Prof.J.Blažys daug dėmesio skyrė psichiatrinės pagalbos organizavimui, protinio darbo higienai, psichoterapijai. Įdomūs jo darbai alkoholizmo, eugenikos srityse. Jis buvo sterilizacijos šalininkas, rašė straipsnius apie jos reikšmę nusikaltimų prevencijai. Buvo labai plačios erudicijos žmogus, domėjosi ne tik medicines, bet ir filosofijos problemomis. Jis gerai mokėjo užsienio kalbas, dalyvavo tarptautiniuose kongresuose JAV ir Europoje. Iki šių dienų vertingas yra jo lietuvių kalba parašytas psichiatrijos vadovėlis studentams “ Įvadas į psichiatriją” (Kaunas 1935,272p.).
Didelį indėlį į Lietuvos psichiatriją įnešė gyd.A.Smalstys (1889-1971). Jis dirbo Kalvarijoje, Pažaislyje, volniuje. Jo paskutinė darbo viet abuvo Utenos psichiatrinė ligoninė. Jis rašė mokslo straipsnius į periodinęspaudą. Vertingų minčių apie sutrikusios psichikos žmonių gydymo gerinimą išsakė Lietuvos gydytojų IV ir V kongresuose. 1931-1932m., per atostogas A.Smalstys dvira2iu važinėjo po Rokiškio ir Telšių apskrities kaimus, susipažino su sergančiųjų psichikos ligomis būkle I rpadėtimi, vykdė epidemiologinius tyrimus. Grąžinus Vilnių Lietuvai, buvo paskirtas čia veikusios Valstybinės psichiatrijos ligoni nės direktoriumi. Po karo 10 metų buvo ištremtas į Vorkutos lagerius. Grįžęs iš tremties dirbo Utenos psichiatrinėje ligoninėje, kaitė paskaitas gydytojams ir medicines seserims. Didelį įspūdį paliko jo altruizmas, pasišventimas, didžiulė pasaulio psichiatrų parašytų knygų biblioteka. A.Smalstys gyveno psichiatrijso ligoninės kabinete, galima sakyti gyveno su ligoniais.
Didelį indėlį į Lietuvos psichiatrijos mokslą įnešė prof.J.Šurkus (1919-1998). 1953-1988 metais jis vadovavo Kauno medicines instituto Neurologijos ir psichiatrijos katedrai, o kartu buvo ir Medicinos fakulteto dekanas, beveik tris dešimtmečius buvo Lietuvos neurologų ir psichiatrų mokslinės draugijos pirmininkas, mokslinių konferencijų organizatorius ir mokslinis redaktorius.
1944-1950 m Vilniaus universiteto Nervų ir psichikos ligų katedrai vadovavo doc. N. Indrašius. Jis daug dėmesios kyrė EIT taukymo gydant psichikos ligas tytrinėjimui. Vėliau priėjo išvados ,kad ši styrimas gali pakeisti vadinamojo mikrošokų terapiją. Savo tyrimus apibendrino kandodatinėje disertacijoje” Šizofrenijos gydymas elektros šokais”.
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos psichiatrai ir toliau vykdo daugelį mokslinių tyrimų. DocA.Pūras analizavo pavydo psichopatologiją, dinamiką, diferencinę diagnostiką. Prof. A. Doc.A.Šiurkutė nagrinėjo sergančiųjų įšizofrenija su įkyrybėmis psichopatologiją ir kliniką. Doc.B.Burba tyrė sergančiųjų šizofrenija adinaminių depresijų psichopatoligiją ir kliniką.
1990 m. vietoje buvusios Lietuvos Neurologų ir ir psichiatrų mokslinės draugijos buvo įkurta Lietuvos psichiatrų asociacija. 1999m. įkurtas savarankiškas Valstybinis psichikos sveikatos centras, kuriam vadovauja gyd. O. Davidonienė.
Šiaulių ligoninės istorijos kontekstas
Respublikinės Šiaulių ligoninės bendruomenei besibaigiantys 2023-ieji metai pažymėti išskirtine data - minimas ligoninės Šiauliuose įkūrimo 180 metų jubiliejus. 1843 m. įkurta 20-ties lovų Šiaulių ligoninė - tai ir buvo Šiaulių ligoninės pradžia.
Dar vėliau į ligoninės sudėtį integruojama Onkologijos ir Odos bei Veneros ligų ligoninė, veiklą pradeda ir Moters ir vaiko klinika, prijungta Šiaulių Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė bei Šiaulių psichiatrijos ligoninė ir Šaukėnų psichiatrijos ligoninė. 2011 metais įteisintas Respublikinės Šiaulių ligoninės statusas ir iki šiol ligoninė vadinama Viešąją įstaiga Respublikine Šiaulių ligonine.
tags: #saukenu #psichiatrijos #ligonine