Įvadas
Savanorystė - tai ne tik neatlygintina veikla, bet ir galingas įrankis, leidžiantis asmenims įgyti naujų įgūdžių, patirties ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Straipsnyje nagrinėjama savanorių motyvacija, jos įvairūs aspektai ir nauda tiek savanoriams, tiek organizacijoms, kurios juos priima.
Savanorystės prasmė ir nauda
Savanorystė - tai vienas geriausių būdų įrodyti, kad gyvenime nėra svarbiausia tik materialiosios vertybės. Tai puikus būdas apsivalyti save iš vidaus ir tapti geresniu žmogumi. Savanorystė yra būdas, kuris sako, kad tarp visų dalykų dar esi tu, kaip žmogus, su savo laisva valia, su kuria gali pasirinkti. Kur gali ir pats kažko norėti, ne tik to, ko visuomenė ar tėvai ar kiti protingi žmonės tikisi iš tavęs. Nes savanorystėje, iš tiesų, pradedi klausti: tai ko aš noriu? Nes tai yra sritis, kur tu sprendi laisva valia ir niekas tavęs negali priversti apsispręsti. Ir kai aš klausiu, ko aš noriu, tai aš klausiu ne tik savanorystėje, bet pradedu klausti ir ko aš noriu gyvenime?
Savanorystė suteikia galimybę susipažinti su darbine kultūra. Mokykla yra toli gražu nuo darbinės kultūros. Labai aiškūs reikalavimai, labai aiškūs dėsniai, sistema. O kur tie santykiai, kur aš turiu prisiimti atsakomybę ir pats ją nešti? Kur yra ta erdvė, kur yra konkurencija? Ne dėl pažymio, bet dėl atliekamo darbo, dėl kažkokio tai tikrumo. Savanorystė yra ta galimybė, kur atėjus į bet kokią organizaciją, ateinu su realiais, darbiniais, santykiais, kurie man padeda parodyti, kaip aš galiu komunikuoti juose, kaip kiti mato, nes tame yra labai daug nedrąsos, kai ateini į bet kokią organizaciją, galvoji, kaip mane priims, kaip į mane žiūrės, kas aš jiems esu. Ir to grįžtamojo ryšio susilauki iš tų, kurie ten yra ilgesnį laiką. Tas grįžtamasis ryšys, savanorystėje, yra labai pozityvus. Nesumenkinantis, ne demotyvuojantis, bet palaikantis ir kuriantis ir padedantis man save pamatyti tikrai pozityviomis pusėmis. Ir dar vienas dalykas, kuris yra labai svarbus, tai mokymasis. Mokymasis gyventi, elementarių įgūdžių įgavimas, kaip tą ar aną darbą padaryti. Tai yra tikrai didžiulis mokslas ir pažinimas, per praktinę veiklą. Ne per teorijas, kurias tikrai kartais sunku suvokti, kai nėra jokios praktikos, bet per tokį praktinį prisilietimą ir buvimą to dalimi.
Savanorystė yra normalu visą laiką. Jaunimo savanorystė yra tokia, kad jauni žmonės dar neturi nei santaupų, nei kažkokio tai didelio profesinio įdirbio. Pavyzdžiui, yra tokia organizacija "Gydytojai be sienų". Tai ten priima tik profesionalius žmones, kurie tikrai išmano savo dalyką. Mano klasiokas, gydytojas, savanoriauja Irake. Ir jam viską apmoka. Jam tai nieko nekainuoja. Bet čia yra tokia savanorystės forma, kuri jaunam žmogui, dažnai, yra per sudėtinga. Skirti laiko bent vieną dieną, savanorystei ir tokiu būdu ir išlaikyti save, bet tuo pačiu ir auginti save, per tai kas yra man miela ir labai gera. Tau čia yra tokia ilgalaikė, vietinė savanorystė. O yra ir kita savanorystės forma, tai kur aš visa galva neriu į savanorystę ir dažniausiai, tai yra tarptautinė savanorystė, arba Lietuvoje, egzistuoja tokia jaunimo savanoriškos tarnybos programa, kuri deja, skirta ne visiems jauniems žmonėms, bet toje savanorystėje, į kurią aš visa galva neriu, man viską apmoka ir tada atsiveria labai platus diapazonas. Tas diapazonas yra Europos savanorių tarnyba. Tai yra tarnyba, kur sumoka kelionę, apgyvendinimą, maitinimą ir dar net duoda kišenpinigių. O kartais, nuo aštuoniolikos ar šešiolikos metų, iki trisdešimties, gali išvažiuoti savanoriauti į bet kurią šalį. Yra dar Jėzuitų savanoriška tarnyba, kitų savanoriškų tarnybų, kurios irgi sumoka jauniems žmonėms. Yra ir kitas variantas, kaip "Ponkjor" tarptautinė organizacija, kur pavyzdžiui, tu praeini konkursą ir tada tau jie liepia susirasti rėmėjus. Ne tėvai tau turi mokėti už savanorystę, bet tu pats turi susirasti rėmėjus, kad jie finansuotų tau kelionę į tą šalį, į kurią būsi išsiųstas. Ir tą daro ir "Humana" parduotuvė. Jie turi kitus savanorystės projektus, kur tu taip pat susirandi sau išlaikymą ir išvažiuoji savanoriauti tik tada.
Dabar jauni žmonės yra greiti, susigaudyti kas vyksta. Ir savanorystė yra vienas iš pasirinkimo variantų, jauniems žmonėms ir galbūt nėra vis dar populiarus variantas. Ir klausimas kyla : ką mes padarom, kad tai būtų populiaru? Galbūt per mažai. Bet jauni žmonės tikrai žino, kas yra savanorystė ir tikrai yra susidūrę, su to apraiškomis ir susidomi tada, kai tik gauna pirmą galimybę. Aš visą laiką klausiu savo studentų, ar jūs savanoriaujate? Ir vis daugiau atsiranda tokių, kai dirbau prieš septynis metus. Na… vienas, gal du, iš septyniasdešimt. Apie savanorystę yra taip, tu negali apie ją paskaitęs, iš karto ja "užsikrėsti". Turi apie tai kažkas tikrai nuoširdžiai papasakoti ir labai gaila, kad nepavyksta mokyklose to išplėtoti. Bet laikai stipriai, labai pozityviai, pasikeitę.
Taip pat skaitykite: Žukausko psichoterapijos paslaugos
Asmeninė nauda savanoriams
- Naujų įgūdžių įgijimas ir patirties kaupimas: Savanoriaujant galima išmokti naujų dalykų, įgyti praktinių įgūdžių, praplėsti akiratį ir geriau pažinti save.
- Pasitikėjimo savimi stiprinimas: Savanoriška veikla padeda įveikti baimes, įgyti pasitikėjimo savo jėgomis ir gebėjimais.
- Socialinių įgūdžių ugdymas: Savanorystė suteikia galimybę bendrauti su įvairiais žmonėmis, mokytis dirbti komandoje ir spręsti konfliktus.
- Prasmės ir pasitenkinimo jausmas: Pagalba kitiems suteikia pasitenkinimo jausmą ir suvokimą, kad esi naudingas visuomenei.
- Karjeros galimybių plėtimas: Savanoriška patirtis gali būti svarbi ieškant darbo, nes ji parodo jūsų iniciatyvumą, atsakomybę ir norą tobulėti.
- Apsisprendimas dėl ateities: Savanorystė padeda apsispręsti ir padeda atrasti tame laikotarpyje svarbiausius sprendimus. Tai po šios istorijos, radikaliai pasikeitė mano profesinių interesų laukas ir įstojau į pedagoginį universitetą ir labai tuo džiaugiuosi.
Nauda organizacijoms, priimančioms savanorius
- Papildomi resursai: Savanoriai gali padėti organizacijoms atlikti įvairius darbus, kuriems trūksta žmogiškųjų išteklių.
- Naujos idėjos ir perspektyvos: Savanoriai gali įnešti naujų idėjų, energijos ir kūrybiškumo į organizacijos veiklą.
- Ryšių su bendruomene stiprinimas: Savanoriai padeda organizacijoms užmegzti ryšius su vietos bendruomene ir didinti savo žinomumą.
- Organizacijos įvaizdžio gerinimas: Savanorių įtraukimas rodo, kad organizacija yra socialiai atsakinga ir rūpinasi visuomenės gerove.
- Darbuotojų įsitraukimo didinimas: Savanorystė įtakoja darbuotojų įsitraukimą į organizacijos veiklą.
Savanorių motyvacijos veiksniai
Savanorių motyvacija gali būti įvairi ir priklauso nuo asmeninių vertybių, interesų ir tikslų. Dažniausiai pasitaikantys motyvacijos veiksniai:
- Altruizmas: Noras padėti kitiems, prisidėti prie visuomenės gerovės.
- Asmeninis augimas: Galimybė įgyti naujų įgūdžių, patirties, praplėsti akiratį.
- Socialiniai ryšiai: Noras bendrauti su kitais žmonėmis, susirasti naujų draugų.
- Karjeros galimybės: Savanoriška patirtis gali padėti įsidarbinti norimoje srityje.
- Asmeninės vertybės: Savanorystė atitinka asmenines vertybes, tokias kaip teisingumas, lygybė, pagalba kitiems.
Savanorystė ir šeima
Savanoriauti galima ir kartu su šeima. Tai nepriklauso nuo tavo statuso, ar kažkokių kitų dalykų, tai priklauso nuo vidinio noro ir apsisprendimo tai daryti. Ir mes metus laiko ieškojome, kas mus priimtų savanoriauti, kartu su vaikais, nes tai yra labai netradiciška, juolab su mažamečiais. Ir metams laiko mes išvykome į Gvatemalą. Į indėnių mergaičių mokyklą, kurios suvažiuoja iš kaimų, mokytis į miestelį, nes kaimuose, nėra vidurinio išsilavinimo galimybių.
Savanorystė yra jų viena iš sudedamųjų gyvenimo dalių.
Savanorių paieška ir pritraukimas
Socialinę pagalbą teikiančios įstaigos dažnai negali pasiekti rezultatų dėl resursų stokos. Vienas iš resursų pasitelkimo būdų - savanorių pakvietimas. Tačiau tai nėra toks paprastas veiksmas, kaip kad pakviečiau ir jau jų yra. Tam reikia: atkreipti dėmesį; suformuluoti žinią, kuri patrauktų savanorius; priimti sprendimą kolektyve kas kokias atsakomybes priimant savanorius neša ir apsvarstyti savanorystės sėkmingą pradžią. Taip pat itin svarbus sprendimas - į kokius darbus norim pasitelkti savanorių pagalbą bei kaip tuos darbus pristatyti, kad savanoriai išgirstų kvietimą.
Svarbu kalbėti jau esantiems ar išbandžiusiems savanorystę, tikintiems jos prasme ir tematika. Aiškiai žinoti kam komunikuojame pagal norimą pasiekti auditoriją. Tyrimai rodo jog savanoriauja dažniau aukščiausio išsimokslinimo, didžiųjų miestų gyventojai, dažniau moterys. Kaip komunikuojame vertę SAU - žmonės pirmiausia ieško vertės, kaip jausis patys, ką išsineš iš laiko savanorystėje. Savanoriaujantys nurodo, jog po savanorystės jie geriau supranta visuomenės problemas, sustiprėja jų vertybės ir pasitikėjimas savimi. Nuo to, KAIP kviečiame, labai priklauso, ar savanorystė liks vienkartiniu apsilankymu, ar užsimegs ilgalaikis ryšys su žmogumi. Per kanalus, kuriais žmonės jau pasitiki ir kurie jau turi savo struktūrą: mokyklas, universitetus, organizacijas, bendruomenes, darbovietes. Ten, kur jau yra struktūra, palaikymas ir aiškumas įtraukti savanorius didesnis. Tačiau tam, kad kvietimas juos pasiektų, būtina pasitelkti ir aiškius komunikacijos kanalus, tokius kaip socialiniai tinklai. Dauguma nurodo informacijos apie savanorystę ieško socialiniuose tinkluose, bei nurodo jog savanorystės pasiūla vienoje vietoje svarbus aspektas pradėti savanoriauti.
Taip pat skaitykite: Savanorių prospekto psichologas
Aiški savanorystės komunikacija prasideda nuo klausimo, kam kalbame, ir tiksliai parinktos auditorijos. Toliau svarbu parodyti žmogui asmeninę vertę - ką jis patirs, išmoks ir kaip tai sustiprins jo vertybes bei pasitikėjimą savimi.
Savanorių motyvacijos palaikymas
Norint išlaikyti savanorių motyvaciją, svarbu:
- Aiškiai apibrėžti savanorių vaidmenis ir atsakomybes: Savanoriai turi žinoti, ko iš jų tikimasi ir kokią naudą jie atneša organizacijai.
- Suteikti savanoriams galimybę tobulėti ir mokytis: Organizuoti mokymus, seminarus, suteikti galimybę dalyvauti projektuose.
- Vertinti ir pripažinti savanorių indėlį: Padėkoti už jų darbą, viešai pagirti, apdovanoti.
- Sukurti jaukią ir palaikančią atmosferą: Savanoriai turi jaustis gerbiami, vertinami ir įtraukti į organizacijos veiklą.
- Laikytis savanorystės principų, kad savanorystė netaptų išnaudojimu: Kaip išlaikyti tą auginančia ir brandžią savanorystę. Man buvo svarbu suprasti to ištakas. Kodėl yra prasminga žmonėms tai daryti? Jeigu aš esu žmogus, tai man nėra tas pats, kaip yra kitam žmogui. Tarkim aš einu gatve ir matau benamį ir man nėra lengva. Čia kiekvieno žmogaus reakcija, nes matyti benamį yra sunku. Tai pažadina manyje mano baimę. O kas atsitiktų, jeigu aš tokia tapčiau? Ir daugiausiai, ką aš padarau, tai įmetu pinigą. Bet aš to žmogaus taip ir nesusitinku. Bet solidarumo idėja yra tokia, kad taip, yra benamiai, taip, yra sergantys žmonės, seni žmonės, bet jie yra žmones ir vien tuo, kad aš taip pat esu žmogus, man jau nebėra tai nesvarbu. Ir aš galiu kartais užsimerkti ir galvoti, kad ai, čia jis pats kaltas, bet vis tiek, tas vaizdinys, kurį laiką pas mane lieka ir primena, kad aš nežinau, kaip man ateityje bus.
Savanorystės formos
Yra įvairių savanorystės formų, kurios gali būti pritaikytos pagal asmeninius interesus ir galimybes:
- Vietinė savanorystė: Savanoriavimas vietos organizacijose, bendruomenėse.
- Tarptautinė savanorystė: Savanoriavimas užsienio šalyse.
- Trumpalaikė savanorystė: Savanoriavimas konkrečiame renginyje ar projekte.
- Ilgalaikė savanorystė: Reguliarus savanoriavimas organizacijoje ar projekte.
- Profesinė savanorystė: Savanoriavimas, naudojant savo profesinius įgūdžius ir žinias.
- Įmonių savanorystė: Įmonių darbuotojų savanoriška veikla.
Taip pat skaitykite: Savanorių įžvalgos
tags: #savanoriu #motyvacija #kurapkaitiene