Įvadas
Savanorystė - tai ne tik neatlygintinas darbas, bet ir galimybė augti kaip asmenybei, įgyti naujų įgūdžių, užmegzti prasmingus ryšius ir atrasti gyvenimo prasmę. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip savanoriavimas veikia asmenybę, remiantis konkrečiais savanorių patirties pavyzdžiais ir įžvalgomis.
Savanorių patirtys: žvilgsnis iš vidaus
Dvasinė palydovė Audronė: džiaugsmas ir palengvėjimas
Audronės patirtis rodo, kad savanoriavimas gali būti džiugus procesas tiek savanoriui, tiek asmeniui, kuriam teikiama pagalba. Jos apsilankymai pas Eugeniją ne tik palengvino fizinį skausmą, bet ir suteikė emocinę paramą. Eugenija po procedūros jautėsi atsipalaidavusi, palengvėjusi ir negalėjo patikėti, kad praėjo krūtinės skausmas. Audronės dėka, Eugenija galėjo patirti ramybę ir komfortą.
Bendravimas ir prisiminimai: Elenos istorija
Audronės vizitas pas Eleną tapo galimybe pasidalinti išgyvenimais ir prisiminimais. Elena atvėrė duris, pakvietė, apsikabinome. Dalijosi išgyvenimais, atnešė ką tik mirusios dukters įrėmintą nuotrauką. Dalijosi išgyvenimais, paskutinėmis dukters gyvenimo akimirkomis, prisiminimais, kaltės jausmu. Pokalbis lengvėjo, momentais jautėsi nuotaikos išskaidrėjimas, optimizmo gaidelės. Šis pokalbis ne tik palengvino Elenos sielvartą, bet ir suteikė optimizmo.
Lilės gyvenimas šia diena: pokyčiai ir įžvalgos
Audronės bendravimas su Lile atskleidė, kad savanoriavimas gali padėti žmonėms priimti dabartį ir atsisakyti nerealių lūkesčių. Lilė įvardijo, kad išmoko gyventi šia diena, nebeturi planų ir lūkesčių į priekį, tai ją išvarytų iš proto. Ši patirtis parodo, kaip svarbu yra mėgautis kiekviena diena ir neapsikrauti ateities planais.
Kristina Kl.: kasdienybė ir bendravimas
Kristinos Kl. patirtis rodo, kad net ir trumpi pokalbiai gali būti reikšmingi. Kaip visada, prieš šildant valgyti, trumpai pasikalbam. Nupasakoju trumpai, ką aš veikiau per tą laiką. Savaitgalį jų šeima (su močiute kartu) praleido sodyboje, nakvojo ten. Sodyba netoli nuo Kauno, prie vandens. Ir savų braškių jau valgė. Viskas švaru, tvarkinga. Ir maistas įvairus, įdomus, dažnai būna daržovių troškiniai su vištienos gabaliukais. Galbūt ir daugiau pasišnekėtume, bet kiek pakalbėjus, sako: negaliu kalbėti. Šie pokalbiai suteikia džiaugsmo ir praskaidrina kasdienybę.
Taip pat skaitykite: Žukausko psichoterapijos paslaugos
Jadvygos ramybė: tylus buvimas kartu
Kristinos Kl. vizitas pas p. Jadvygą parodė, kad net ir tylus buvimas kartu gali būti vertingas. P. Jadvyga miegojo, po to, prabudusi nelabai norėjo bendrauti, bet, praėjus keleta minučių, pradėjome kalbėti, atsakė į mano klausimus, atsisėdo savo lovoje ir pasižiūrėjo. Vėliau atsigulė savo lovelėje ir atsisuko į mane :). Dar keletą minučių abi patylėjome, po to tyliai aš padainavau savo mėgstamą dainelę, o p. Ši patirtis atskleidžia, kad svarbu gerbti žmogaus poreikius ir būti šalia, net jei jis nėra linkęs bendrauti.
Gražinos istorija: rūpestis ir pagalba
Savanorės vizitas pas Gražiną atskleidė, kaip svarbu yra rūpintis žmogumi, kuris yra vienišas ir negali pasirūpinti savimi. Pas Gražiną bute gana tvanku, oras slogus. Šį kartą atėjau su jazminais. Uoslės pojūtis - per jį galima ją pradžiuginti.. Uosto godžiai. Gražina buvo šiek tiek įsitempusi dėl rytojaus vizito į banką. Kaip supratau, ji jau metai laiko nebuvusi lauke. Taigi pirmiausia, kaip tikros moterys, puolėme naršyti spintas, prisiminti vasarinius rūbelius. Jie gerokai užsigulėję, praradę spalvą. Apsistojom pokalbiui miegamajame prie lango. Gražina paprašė puodelio kavos, aš gėriau arbatėlę. Pamasažavau jos delnus, galvą, nugarytę… Kiek suprantu, kava jai suaktyvino inkstų veiklą - sunku nusišlapinti, spazmuoja, jaučia skausmą. Padėjau judėti - pasilenkti ir vėl išsitiesti. Nuolat atsiprašinėjo dėl savo negalios… Raginau ją nesivaržyti, paverkti.. Nuvežiau ją į svetainę, pristūmiau kiek įmanoma tiksliau prie jos prietaisų. Neramu ją tokią bejėgę paliekant vieną. Manau, jai jau reikėtų atsipalaiduoti nuo visų jos buities rūpesčių.. Taip ir prabėgo tos dvi valandėlės. Rūpestis, masažas ir pokalbiai padėjo Gražinai atsipalaiduoti ir pasijusti geriau.
Savanorystės poveikis asmenybei
Patirties įgijimas ir karjeros galimybės
Savanorystė suteikia patirties, kurios reikalauja didžioji dalis darbdavių. Jauni žmonės, kurie savanoriauja, įgyja vertingos patirties ir parodo, kad jais galima pasitikėti. Savanoriška veikla gali suteikti papildomų taškų prie stojamojo balo į aukštąsias mokyklas. Taigi savanorystė padidina šansą įstoti į norimą specialybę. Savanorystė yra pirmasis žingsnis į darbinį pasaulį, kuriame taip pat labai svarbu laikytis susitarimo, derinti lūkesčius, gebėti bendradarbiauti su skirtingomis asmenybėmis, atpažinti ir išgryninti savo savybes, stipriąsias puses ir jas panaudoti.
Vertybinės pozicijos ir iniciatyvumas
Nevyriausybiniame sektoriuje savanorystės patirtis yra labai vertinama, nes tai atskleidžia žmogaus vertybines pozicijas. Privačiame verslo sektoriuje vertinamas iniciatyvumas, todėl kai kurie darbdaviai labai palankiai vertina savanorystės patirtį, nes jau pačioje jos esmėje užkoduotas iniciatyvumas.
Emocinė ir fizinė sveikata
Savanorystė teigiamai veikia emocinę ir fizinę savanorio sveikatą. Puoselėjate laimės jausmą. Didinate pasitikėjimą savimi. Darydami gera kitiems, jaučiate savo veiklos ir siekiamo tikslo prasmę. Tai suteikia pasididžiavimo, tapatumo jausmą. Įgyjate tikslą gyvenime. Palaikote fizinę savo sveikatą. Tyrimai rodo, kad savanorystei savo laiko skiriantys žmonės mažiau skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, jų gyvenimo trukmė ilgesnė. Vyresnio amžiaus savanoriai linkę daugiau vaikščioti, lengviau susidoroja su kasdienėmis užduotimis, turi geresnius mąstymo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Savanorių prospekto psichologas
Karjeros galimybės savanoriškoje veikloje
Savanoriška veikla ne tik suteikia prasmės, pasitenkinimo, naujų įgūdžių, bet ir sudaro erdvę siekti karjeros pačioje savanoriškos veiklos organizacijoje. L. Juozulynas pradėjo savanoriškai budėti telefonu teikdamas emocinę paramą vaikams. Veikla jam patiko, jis jautė didelį palaikymą iš organizacijos, bendrumo jausmą su kitais savanoriais, budėjimo koordinatoriais, taigi Linas aktyviai įsitraukė į savanorišką veiklą ir vos per pusmetį tapo patyrusiu savanoriu - šis statusas įgyjamas keliant kvalifikaciją, tobulinant kompetencijas, laikantis etikos taisyklių ir pan.
Motyvacija ir asmeninis augimas
Linas pasakoja, kad iš pradžių net nežinojo karjeros galimybių organizacijos viduje, jam tiesiog patiko veikla ir jis norėjo įsitraukti vis labiau: „Sąmoningai nesiekiau vadinamosios karjeros ir iš anksto nieko neplanavau - tai vyko natūraliai. Tiesiog įsitraukdavau į veiklas, nes jos man įdomios, motyvuojančios, o mano įgūdžius, kylančias kompetencijas pastebėdavo „Vaikų linijos“ darbuotojai ir pasiūlydavo eiti toliau“. Linas jaučia didelį pasitenkinimą dalindamasis savo žiniomis ir patirtimi per naujų savanorių mokymus.
Studijos ir profesinė veikla
„Psichologijos studijos gyvenime atsirado ne šiaip sau, pasvarstymų buvo jau kurį laiką, tačiau motyvaciją labai pastiprino „Vaikų linija“. Tiesą sakant, visi mano turimi išsilavinimai (teisės magistras, vadybos magistras ir dabar kremtami psichologijos mokslai) labai gražiai susišaukia profesinėje veikloje, kur reikia daug psichologijos žinių - ne veltui dalis kolegų ateina iš organizacinės psichologijos sferos“, - įsitikinęs L.
Kaip tapti savanoriu?
Amžius ir organizacijos
Savanoriauti Lietuvoje gali visi asmenys nuo 14 m. bet kurioje nepelno siekiančioje organizacijoje, kaip tai numatoma Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme. Savanorius priimančios organizacijos numato savanorių poreikį bei atitinkamą profilį, o susitikus gyvai derinami abiejų pusių lūkesčiai: užduotys, veiklų apimtys, veiklų įgyvendinimo tvarakraštis, komunikacija. Savanoriauti Lietuvoje gali visi asmenys nuo 14 m., tačiau skirtingos organizacijos kviečia skirting amžiaus savanorius.
Jaunimo savanoriška tarnyba (JST)
Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) - tai intensyvi 6 mėn. trukmės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 m., kurios metu jaunuoliai ne mažiau nei 35 val. Savanoriai, kurie įgyvendina daugiau nei 3 mėnesius tarnybos, įgyja JST Pažymėjimą - dokumentą patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius, tačiau tik 6 mėn. (ne mažiau nei 35 val. kiekvieną mėn. ir 240 val. Per 6 mėn.) nenutrūkstama tarnyba suteikia 0,25 stojamojo balo pripažinimą stojant į pirmosios pakopos studijas.
Taip pat skaitykite: Psichologės patarimai
Veiklos pasirinkimas
Gelbėti žmones kalnuose, dirbti ekologiniuose ūkiuose, statyti namus, rašyti straipsnius, mokyti kalbos ar taisyti kompiuterius. Tai priklauso tik nuo tavo fantazijos, noro ir to, ką siūlo organizacijos.
Savanoriško darbo nauda CV
Savanoriško darbo patirtis tavo CV gali padaryti išskirtinį. Savo veikla darbdaviams įrodai, jog tau rūpi ne tik asmeninis gyvenimas, bet ir kiti žmonės, jų rūpesčiai. Savanorystė yra puikus būdas pakeisti savo įprastą gyvenimą, permąstyti tikslus, sudaryti pagrindą karjerai arba apskritai pakeisti veiklos pobūdį.
Pertraukos metai ir savanorystė
Tai geriausia galimybė yra tik mokyklą pabaigusiems jauniems žmonėms, kurie nėra tvirtai apsisprendę, ko norėtų mokytis toliau. Viena iš savanorių, pabuvojusi Ugandoje, teigia: „Praleistas laikas savanoriaujant, man buvo puiki galimybė pažinti save tiek asmeninėje srityje, tiek profesinėje. Aš taip pat sutikau nuostabių žmonių, su kuriais iki šiol palaikau kontaktus. Universitetai priimdami studentus visada juos vertina pagal tai, ar buvo pertrūkio metai tarp mokslų. Tai yra svarbu, o svarbiausia yra tai, kaip buvo praleistas laikas. Jeigu tavo pasirinkta specialybė bus susijusi su atlikta savanoriška veikla, tuomet didesnė tikimybė, kad tau lengviau seksis mokytis. Todėl, kad jau būsi įgijęs patirties bei motyvacijos. Savanoriavimas visada padidina pasitikėjimą savimi. Tuo metu vystosi asmenybė. Vos pabaigus mokyklą iškart puolama mokytis toliau, stojama į universitetus, kolegijas. Mokslininkai siūlo padaryti metų pertrauką ir susivokti gyvenimo kelyje. Tokie studentai yra brandesni, geriau žino, ko nori, ir kaip tai pasiekti.
Savanorystė užsienyje
Savanoriavimas kitoje šalyje tau gali suteikti tokių galimybių ir įgūdžių, kurių negalėsi gauti namuose, kaip kalbos mokymasis. Būti turistu ir savanoriauti kažkurioje šalyje yra du visiškai skirtingi dalykai.
Draugystė ir bendraminčiai
Viena didžiausių naudų, kokias galima gauti savanoriaujant - ilgaamžė draugystė su bendraminčiais. Tai yra pats svarbiausias dalykas, kurį įvardija visi žmonės, dalyvavę savanoriškoje veikloje.
Kaip pradėti?
Prieš pradėdamas kontaktuoti su organizacijomis, apsispręsk, kokia veikla norėtum užsiimti, arba galbūt jau esi išsirinkęs organizaciją, kuriai norėtum padėti? O gal norėtum pakeliauti po užsienį ir naudingai praleisti laiką, išmokti kalbą ar apsaugoti gyvūnus? Taip pat svarbu apsibrėžti, kiek laiko tam galėtum skirti, nes galimybių tikrai yra įvairių.
Išlaidos
Ne visos organizacijos padengia kelionės, maisto ir kitas savanorio patirtas išlaidas. Tai gali būtų dėl to, jog pačios organizacijos neturi tam lėšų. Kaip bebūtų, savanoriška veikla Lietuvoje neturėtų iš tavęs pareikalauti asmeninių išlaidų, todėl organizatoriaus būtinai pasiteirauk dėl galimybės kompensuoti patirtas išlaidas.
Laiko skyrimas
Labiausiai tai priklauso nuo tavęs paties. Tai gali būti ir valanda per mėnesį, ir kelis metus trunkanti veikla, savanoriauti galima ir visą gyvenimą. Kai kuriose tarptautinėse programose yra nurodomas minimalus savanoriavimo laikas. Gali savanoriauti dieną, gali naktį.
Pokalbiai ir atsakomybė
Organizacijos dažniausiai nerengia oficialių pokalbių, bet gali tave pasikviesti neformaliam pašnekesiui prieš tai, kai priims. Galbūt savanoriaudamas būsi atsakingas už pinigus, inventorių, pavojingas situacijas ir kt.
Veiklos nutraukimas
Jeigu pradėjai savanoriauti ir paaiškėjo, kad tau nepatinka veikla organizacijoje, gali bet kada ją nutraukti. Vis tik prieš tai pravartu pakalbėti su savanorių koordinatoriumi, kodėl tau nepatinka atliekamas darbas, kodėl jautiesi blogai. Gal tai padėtų rasti sprendimo būdą. Svarbiausia, kad savanoris visas užduotis atliktų laisva valia, todėl turi teisę atsisakyti atlikti tau nepatinkančius darbus.
Darbas pilnu etatu ir savanorystė
Visada gali susitarti su organizacija, kiek laiko gali skirti savanorystei. Dažniausiai savanoriaujantys europiečiai ir yra dirbantys žmonės.
Mokymai ir kompetencija
Tai priklauso nuo darbo pobūdžio ir organizacijos veiklos būdų. Žinoma, visada vyksta supažindinimas su darbo aplinka, įrankiais ir tai gali trukti apie 15 min. arba porą valandų. Be abejo, jeigu yra specialios informacijos trūkumas arba nežinai, kaip atlikti vieną ar kitą darbą, gali susitarti ir dėl mokymų. Organizacijos yra suinteresuotos turėti kompetentingus savanorius, todėl rengia mokymus įvairiomis temomis.
Išsilavinimas
Dažniausiai ne. Jeigu darbas reikalauja tam tikro išsilavinimo, tuomet taip.
Savanorystė užsienyje: galimybės ir išlaidos
Savanorystė užsienyje yra geriausias būdas užsiimti prasmingu darbu ir paatostogauti besivystančiose šalyse. Nors kai kurie užjūrio projektai padengia apgyvendinimo ir kelionės išlaidas, yra nemaža dalis tokių savanorių programų, už kurias imami mokesčiai, siekiant padengti paslaugų ir administracines išlaidas. Dėl nebrangios vasaros darbo stovyklos arba savanoriškų atostogų reikėtų žvalgytis jau pavasarį.
Tikslinės grupės
Gal nori dirbti su konkrečia žmonių grupe (pvz.: vaikai, jaunimas, senyvo amžiaus žmonės ir t.