Įvadas
Savarankiško gyvenimo namai (SGN) - tai bendruomeninio apgyvendinimo forma, skirta žmonėms su proto ir psichikos negalia, siekiantiems gyventi savarankiškai ir integruotis į visuomenę. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra SGN, kokie jų tikslai, kaip jie veikia ir kokią naudą teikia gyventojams bei visuomenei. Taip pat panagrinėsime SGN steigimo ir veiklos pavyzdžius Lietuvoje, iššūkius ir galimybes, susijusias su šia paslauga.
Savarankiško Gyvenimo Namų Koncepcija ir Tikslai
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje paskatino kurti grupinio gyvenimo namus, skirtus žmonėms su psichikos ir/ar proto negalia. Pertvarkos tikslas - užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją visuomenėje. Savarankiško gyvenimo namai yra tarpinė stotelė, kur psichikos negalią turintiems žmonėms padedama atsistoti ant kojų, atsigauti po gydymo ar globos įstaigų, sudėtingų gyvenimo situacijų.
Pagrindinis SGN tikslas - sudaryti galimybes kiekvienam neįgaliajam gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame. SGN siekia:
- Skatinti gyventojų savarankiškumą ir nepriklausomybę.
- Ugdyti socialinius, bendravimo ir kitus įgūdžius.
- Formuoti įsidarbinimo, savarankiškumo įgūdžius.
- Užtikrinti orumą ir pagarbą.
- Integruoti gyventojus į bendruomenę.
- Pagerinti gyvenimo kokybę.
Kaip Veikia Savarankiško Gyvenimo Namai
SGN yra nedidelės apgyvendinimo įstaigos, kuriose gyvena iki dešimties žmonių su negalia. Su jais dirba socialiniai darbuotojai ir socialinio darbuotojo padėjėjai, į kuriuos bet kada galima kreiptis pagalbos ar patarimo. SGN gyventojams suteikiama:
- Apgyvendinimas: SGN gyventojai turi savo privačią erdvę, jiems nebereikia taikytis prie nustatytos darbotvarkės.
- Pagalba buityje: SGN darbuotojai padeda gyventojams tvarkytis, gaminti maistą, apsipirkti ir atlikti kitus buities darbus.
- Socialinė pagalba: SGN darbuotojai padeda gyventojams ugdyti socialinius įgūdžius, dalyvauti bendruomenės veikloje, susirasti darbą ar užsiėmimą.
- Psichologinė pagalba: Esant poreikiui, SGN gyventojams suteikiama psichologinė pagalba.
Svarbu pabrėžti, kad SGN nėra globos įstaigos. Gyventojai skatinami būti kuo savarankiškesni ir patys priimti sprendimus dėl savo gyvenimo. Užimtumas vyksta kitur, mieste. Siekiama užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Savarankiško gyvenimo namai Lietuvoje
Savarankiško Gyvenimo Namų Steigimo ir Veiklos Pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairių SGN, kurie skiriasi savo dydžiu, specializacija ir teikiamomis paslaugomis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 29 grupinio gyvenimo namai.
Vilniaus Rajono Savivaldybės Iniciatyvos
Vilniaus rajone yra nesudarytos galimybės kiekvienam neįgaliajam gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame. Vilniaus rajone nėra bendruomeninio apgyvendinimo ir dienos užimtumo paslaugų pasiūlos, atitinkamai nėra sukurta tokių paslaugų infrastruktūra.
Vilniaus rajono savivaldybė ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Paberžės socialinės globos namai vykdys Grupinių gyvenimo namų (GGN) veiklą. Pastatyti dveji GGN Vilniaus rajone, Didžiosios Riešės k. - vieni GGN pastatyti Vilniaus rajono savivaldybės Valstybinės žemės pagal panaudos sutartį valdomame sklype adresu Mokyklos g. 10, Riešės sen., Didžiosios Riešės k., kurių bendras plotas apie 260 kv. m., kuriame neužilgo apsigyvens 10 asmenų su proto/psichikos negalia. - antri GGN pastatyti Vilniaus rajono savivaldybės pagal panaudos sutartį valdomame sklype, adresu Naujoji g. 1, Riešės sen., Pikeliškių k., bendras plotas bus apie 240 kv. m. Dviejuose GGN bus sukurta 20 vietų.
Vilniaus rajono savivaldybė ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Paberžės socialinės globos namai jau rudenį pradės vykdyti Aprašo 10.6 p. nurodytą dienos užimtumo centro/ socialinių dirbtuvių (DUC/SD) veiklą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Valstybinės žemės pagal panaudos sutartį valdomame sklype adresu Riešės sen., Didžiosios Riešės k., Alyvų g. 20, griaunant seną pastatą. Pastatytas apie 212 kv. m. pastatas, įkurtos 32 vietos žmonėms su proto/psichikos.
Dienos Užimtumo Centro/Socialinių Dirbtuvių (DUC/SD) Veikla
DUC/SD bus vykdoma tokia veikla kaip: Socialinių dirbtuvių/dienos užimtumo centro žemės sklype vaistažolių, prieskoninių žolelių, gėlių, vaismedžių auginimas. Socialinių dirbtuvių veikla bus siejama su šalia įkurto užimtumo centro veikla, nukreipta į džiovintų žolelių pakavimą, gėlių puokščių komponavimą, verbų pynimą, suvenyrų gaminimą). Įsteigus DUC/SD būtų patenkintas asmenų, turinčių proto negalią, užimtumo poreikis, atkuriami jų prarasti bendrieji ir specialieji darbiniai gebėjimai bei įgyjami ir lavinami nauji, stiprinama asmenų motyvacija lavinti turimus ir naujus gebėjimus bei sudaroma galimybė ateityje dalyvauti darbo rinkoje. DUC/SD lankytojai būtų įgalinti visaverčiam gyvenimui, pagerėtų jų gyvenimo kokybė. DUC/SD veiklose dalyvaujantys asmenys būtų nukreipiami atsižvelgus (pagal) į jų individualius gebėjimus, o veiklų procesas būtų pritaikytas asmenų gebėjimams ir specialiesiems poreikiams patenkinti. Taip pat siekiama lankytojams formuoti, atkurti ir (ar) įgyji socialinius, bendravimo ir kitus gebėjimus, formuoti įsidarbinimo, savarankiškumo įgūdžius. DUC/SD organizuojama veikla turėtų užtikrinti asmenų orumą, tarpusavio santykius grįsdama pagarbos, supratimo ir susitarimo principu.
Taip pat skaitykite: Apšvietos epochos gyvenimo prasmės
Pertvarkomoje įstaigoje yra 20 tikslinės grupės asmenų. Iš Valstybės biudžetinės įstaigos Nijolės Genytės SGN perkeliama iki 14 gyventojų. Bus apgyvendinti apie 6 savivaldybės gyventojai. Patalpos, kuriose bus teikiama dirbtuvių paslauga, kaip numatyta Socialinių dirbtuvių asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, veiklos modelio apraše, atitiks technines, sanitarijos ir higienos, darbų ir gaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų normas.
„Savi Namai“ Naujojoje Vilnioje
Prieš penkerius metus Naujojoje Vilnioje įkurtuose „Savuose namuose“ gyvena beveik trys dešimtys psichikos negalią turinčių žmonių. Savarankiško gyvenimo namuose yra 23 kambariai, 5 iš jų - dviviečiai. „Džiaugiamės savo gyventojus išleisdami į savarankišką gyvenimą. Liūdna, kai tenka išlydėti į socialinės globos įstaigas. Tačiau psichikos sutrikimai - neprognozuojami, kartais žmogaus būklė prastėja itin sparčiai. Jos teigimu, gyventojai ypač skatinami įsilieti į darbo rinką. Darbuotojų pastangos nenueina veltui: 13 žmonių dirba nuolat, o po pusmetį ir ilgiau - didžioji dalis. „Stengiamės kuo daugiau eiti į žmones, rodyti save. Taip bandome paneigti visuomenėje gajus stereotipus, parodyti, kad esame šaunūs, o psichikos liga - ne nuosprendis. Ir žmonėms nuolat kartojame: galime viską, tik kiekvienam reikia palaikymo, paramos. Kuriame abipusiu pasitikėjimu grįstą ryšį. Kaip kitaip - juk be gyventojų nebūtų mūsų, o be mūsų - gyventojų“, - pabrėžia A.
Ruslanas, čia įsikūręs nuo pat atidarymo, paskirtas savarankiško gyvenimo namų seniūnu. „Atėjau čia iš socialinės globos įstaigos, kur su pertraukomis gyvenau septyniolika metų. Esu įpratęs prie tvarkos, specialistų priežiūros, todėl pritapti nebuvo sunku. Vyro dienotvarkė užimta nuo ankstyvo ryto - jis arba filmuojasi kino studijoje kuriamuose filmuose, arba vyksta į repeticijas, dirba su „Ąžuoliuko“ choru, moko vaikus groti mušamaisiais, anksčiau dainavo Naujininkų senjorų chore. Šiuo metu jis rengia savo eilėraščių knygą. Ruslanas nevengia padirbėti statybose, padeda pažįstamiems žmonėms atlikti apdailos darbus. Be to, jis piešia, lipdo iš molio. Vyras pasidžiaugia, kad „Savuose namuose“ jam sudarytos visos sąlygos kurti. Savarankiško gyvenimo namų atidarymo proga Ruslanas pristatė savo dailės kūrinių parodą.
Erika taip pat ne vienus metus praleido globos namuose. Dabar ji - viena aktyviausių „Savų namų“ gyventojų. Erika labai ruošėsi namų gimtadienio šventei, kartu su kitais galvojo, kaip visus pradžiuginti. „Nuo kasdienybės, nuo rutinos niekur nepasislėpsi, bet visi privalome būti geranoriški, padėti vieni kitiems, suprasti, palaikyti. Čia visada gali nueiti pas draugą pasikalbėti, pasitarti, pasiūlyti kažką nuveikti kartu. Kai aplink - pažįstami žmonės, nebėra vienatvės, vakarai ne tokie liūdni. Erika pasidžiaugia, kad „Savų namų“ darbuotojai yra labai geranoriški, tapę artimais žmonėmis. „Jie dėl mūsų labai stengiasi. Puiku, kad yra priežiūra. Pasak jos, psichikos negalią turinčiam žmogui tokie namai - geriausia galimybė išlikti savarankiškam, nepakliūti į globos įstaigas. Vis dėlto mergina apgailestauja, kad psichikos negalia vis dar paženklinta stigma: „Visuomenė mus linkusi nurašyti. Pasitaiko ir patyčių, kurios ypač skaudina.
„Savų namų“ gyventojai teigia, kad pritapti čia net ir naujokams nėra sunku. Į savo kambarį užsukti pakvietusi Milda sako, jog „Savuose namuose“ jai patiko iškart. Iki tol mergina gyveno su globėjais, tačiau dėl garbaus amžiaus globoti merginą jiems tapo sunku. Milda džiaugiasi gražiu, erdviu, šviesiu kambariu, gyventi čia jai gerai. Pašalpos pakanka susimokėti mokesčius ir už socialinę priežiūrą, nusipirkti maisto. Vis dėlto išsinuomoti savo būstą merginai būtų pernelyg brangu. „Nedirbu, tačiau stengiuosi nesėdėti sudėjusi rankų. Mėgstu siuvinėti, spalvinti mandalas, eiti pasivaikščioti su drauge. Aplanko globėjai, santykiai su jais liko gražūs.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizė ir dailės terapijos metodai
Tadas - „Savų namų“ seniūno pagalbininkas, jį visi vadina ūkvedžiu. Vyras savarankiško gyvenimo namuose apsigyveno prieš dvejus metus. „Kai mirė mama, man teko išsikraustyti iš namų. Gyvenau įvairiose valdiškose įstaigose. Jis sako, kad savarankiško gyvenimo namuose jam patinka. Kambaryje Tadas gyvena dviese su Vaidotu. Abu kartu gaminasi maistą, eina apsipirkti. „Labai gerai sutariame su darbuotojomis. Pats esu nekonfliktiškas, todėl draugauju su visais. Vyras sako „Savuose namuose“ suradęs saugų uostą. „Čia šilta, gera, jauku, visus sieja gražus bendravimas.
Grupinio Gyvenimo Namai Anykščiuose
Anykščiuose buvo įkurti vieni pirmųjų grupinio gyvenimo namų Lietuvoje. Buvęs Anykščių sutrikusio intelekto žmonių globos draugijos „Viltis“ vadovas, grupinio gyvenimo namų įkūrėjas, dabar dirbantis socialiniu darbuotoju, Almantas Čielis pasakoja, kad turi sukaupęs patirties apie gyvenimą grupinio gyvenimo namuose. „Apie 1997 metus su grupe anykštėnų teko pabuvoti Danijoje ir Švedijoje veikiančiuose grupinio gyvenimo namuose. Grįžęs pagalvojau, kad tokius namus būtų galima įkurti ir pas mus. Tuo metu tai buvo naujovė. Nebuvo jokių nuostatų, kaip tokius namus kurti. Tada mūsų namuose gyveno 10 gyventojų su psichine ir (ar) proto negalia, kaip tik atitikome dabartinį grupinių gyvenimo namų modelį“, - pasakojo A. Jo teigimu, tokiuose namuose sąlygos maksimaliai priartinamos namų aplinkai. „Norėjome, kad mūsų namai būtų panašūs į savus namus, norėjome suteikti gyventojams galimybę būti kiek įmanoma savarankiškesniems“, - pasakojo dabar soc. darbuotoju dirbantis A. „Kiek įmanoma dalyvaujame kultūrinėje veikloje, ypač aktyviai gyventojai praleidžia vasarą - būna kelionės prie jūros, žygiai dviračiais. Medicinos priežiūra irgi pasirūpinta - kiekvienas gyventojas turi savo šeimos gydytoją, esant reikalui iškviečiame gydytojus į namus“, - kalbėjo A. Čielis. Jis pastebi, kad gyvenimas tokiuose namuose veikia teigiamai. Grupinio gyvenimo namuose sudaromos sąlygas asmeniui palaikyti ryšius su visuomene, padėti įveikti socialinę atskirtį ir integruotis į bendruomenę. Grupinio gyvenimo namų gyventojai čia tarsi viena didelė šeima, kurioje nors pasitaiko ir rūpesčių, visuomet nugali draugiškumas ir supratingumas. „Gyventojai atlieka visus buities darbus, kokius tik jų jėgoms atlikti“, - kalbėjo A.
Grupinio Gyvenimo Namai Visagine
Utenos apskrityje veikia jau ne vieni grupinio gyvenimo namai, kurie gali būti pavyzdys. Sakykim, Visagine pusantrų metų veikiančiuose grupinio gyvenimo namuose įsikūrę aštuoni žmonės. Įžengus į erdvų daugiabučio namo butą, gyventojai pasitinka su šypsena, svetingai siūlo kavos ir pyrago. Čia gyvenantys Saulius ir Regina džiaugėsi: dabar gyvena kaip tikruose namuose. „Man labai įstrigo vieno gyventojo žodžiai. Žiūrėdamas pro langą, jis pasakė: „Dabar gyvensim kaip žmonės - tarp žmonių.“ Pradžioje buvo didelis kaimynų pasipriešinimas, jie bijojo, bet dabar patys užsuka į svečius su pyragais, mūsų gyventojai svečiuojasi pas juos, - pasakojo direktorė. - Reikėjo laiko, kad namų gyventojai adaptuotųsi. O dabar jie visai kitokie žmonės. Pakilo jų savivertė, nebebijo savarankiškai išeiti į miestą, nebebijo svetimų žmonių, moterys eidamos į viešumą puošiasi. Anot V. Meškėnienės, įgyvendinant pertvarką iškilo sunkumų - gyvendami įstaigoje globojami asmenys įprato patys nieko nedaryti, tad savarankiškumo teko mokytis nuo pirmųjų žingsnių. Šiandien vienintelis dalykas, ko negali daryti grupinio gyvenimo namų gyventojai - patys disponuoti pragyvenimui skirtomis lėšomis.
Iššūkiai ir Galimybės
SGN steigimas ir veikla susiduria su įvairiais iššūkiais:
- Visuomenės požiūris: Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie žmones su negalia, todėl kartais sunku rasti tinkamą vietą SGN įkurti. Spauda yra plačiai nušvietusi atvejus, kaip visuomenė priešinasi neįgaliųjų atsikėlimui į kaimynystę. Labai svarbu tai, kad grupinio gyvenimo namų dėka keičiasi ir visuomenės požiūris: visuomenė nebebijo žmonių su psichikos negalia, auga pasitikėjimas, tolerancija.
- Finansavimas: SGN veikla reikalauja nuolatinio finansavimo, kuris ne visada yra pakankamas.
- Personalo trūkumas: Trūksta kvalifikuotų socialinių darbuotojų ir kitų specialistų, kurie galėtų dirbti SGN.
- Integracijos į bendruomenę sunkumai: Ne visada pavyksta sėkmingai integruoti SGN gyventojus į bendruomenę.
Nepaisant iššūkių, SGN turi didelį potencialą:
- Sėkminga integracija: SGN padeda žmonėms su negalia integruotis į visuomenę ir gyventi visavertį gyvenimą.
- Ekonominė nauda: SGN gali sumažinti valstybės išlaidas, skiriamas globos įstaigoms.
- Visuomenės požiūrio keitimas: SGN padeda keisti visuomenės požiūrį į žmones su negalia ir skatinti toleranciją.