Įvadas
Depresija - tai rimta visuomenės sveikatos problema, kurią Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) laiko antra pagal svarbą priežastimi, lemiančia negalią ir sveikatos praradimą. Apie 5% pasaulio gyventojų kenčia nuo šios ligos. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos apibrėžimą pagal PSO, jos paplitimą, rizikos veiksnius, simptomus, gydymo būdus ir kaip galime padėti sergantiems.
Depresijos Apibrėžimas Pagal PSO
PSO depresiją apibrėžia kaip dažną psichikos sutrikimą, pasireiškiantį nuolatiniu liūdesiu ir susidomėjimo ar malonumo praradimu. Tai daugiau nei laikina būsena ir gali sukelti didelių sunkumų kasdieniame gyvenime.
Depresijos Paplitimas
Nors depresiją galima gydyti ir jos išvengti, mažiausiai 75 proc. žmonių, kenčiančių nuo depresijos, negauna tinkamo gydymo. PSO duomenimis, net ketvirtadalis žmonių bent kartą gyvenime išgyvena lengvesnę ar gilesnę depresiją. Pagal neseniai publikuotą PSO globalų sveikatos vertinimą 2015 m. žmonių, sergančių depresija, skaičius Europos regione siekė 40 milijonų, o paplitimas įvairiose šalyse siekė nuo 3,8 iki 6,3 procentų. Lietuvoje šis procentas siekia 5,6.
Kodėl Svarbu Kalbėti Apie Depresiją?
Nors depresija yra plačiai paplitusi ir gali paveikti bet kurio amžiaus žmogų, ji vis dar plačiai nepripažįstama ir menkai gydoma. Štai todėl būtina pradėti dialogą, mažinti su šia diagnoze susijusią stigmą. Tikriausiai negalima „įkalbėti“ depresijos, tačiau kalbėjimas apie depresiją yra pirmas žingsnis jos gydymo link. Efektyvesnė depresijos prevencija ir gydymas kartu su supratimo ir žinojimo didinimu gyvybiškai svarbu, siekiant visuotinės sveikatos priežiūros ir mažesnės socialinės atskirties.
Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Depresiją gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Biologiniai veiksniai: Sutrikusi biocheminė pusiausvyra smegenyse, paveldimumas, intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai (paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė).
- Psichologiniai veiksniai: Ilgalaikiai ar ūmūs psichologiniai pergyvenimai (stresai): mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos ir t. t.
- Socialiniai veiksniai: Staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai - išėjimas į pensiją, bedarbystė, emigracija.
- Kitos ligos: Ilgalaikės somatinės (kūno) ligos, piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais. Depresijos riziką didina su nerimu susiję sutrikimai, priklausomybės ir neinfekcinės ligos, tokios kaip diabetas ir širdies ligos.
Depresijos Simptomai
Liūdna nuotaika, prarastas gyvenimo džiaugsmas yra pirmieji depresijos simptomai. Depresija - tai prarastos emocijos, nepagrįstas kaltės pojūtis, mintys apie gyvenimo beprasmybę, sutrikęs miegas, nuolatinis nuovargis ir jėgų toka, prarastas arba žvėriškai išaugęs apetitas.
Kiti dažni depresijos simptomai:
- Atsiranda liūdesys, nusivylimas, neviltis.
- Sumažėja ar padidėja apetitas, svoris.
- Sunku užmigti, negilus nakties miegas, ankstyvas prabudimas arba per didelis mieguistumas.
- Sunku sutelkti mintis, priimti net ir paprasčiausius sprendimus, planuoti savo veiklą.
- Vargina didžiulė įtampa, baimė, nerimas.
- Užplūsta liūdnos mintys, savęs nuvertinimo, kaltės jausmas.
Svarbu pažymėti, kad depresija gali pasireikšti įvairiais somatiniais simptomais, tokiais kaip kūno skausmai, virškinimo problemos ir nuovargis.
Depresijos Gydymas
Šiuo metu esama įvairių gydymo būdų. Lengva depresija gydoma psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė psichoterapija ir panašiai. Sunkesnės depresijos gydymas neapsieina ir be medikamentų. Tačiau O. Davidonienė sako, kad jais nederėtų piktnaudžiauti: visi vaistai turi didesnį ar mažesnį šalutinį poveikį, todėl jų reikia skirti tiek, kiek būtina. Sunkiais atvejais sergantiesiems gali būti taikoma ir transkranijinė magnetinė stimuliacija, elektrotraukulinė terapija, klajoklio nervo stimuliacija.
Gydymo būdai:
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
- Psichoterapija: Padeda žmogui suprasti ir įveikti emocines problemas.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai gali padėti atkurti cheminę pusiausvyrą smegenyse.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas miegas gali padėti pagerinti nuotaiką.
Kaip Padėti Sergančiam Depresija?
Pirmiausia, reikėtų nebijoti kalbėtis, nes ši problema dažnai būna susijusi su kitomis rimtomis problemomis - psichoaktyvių medžiagų vartojimu, savižudiškais ketinimais. Reikėtų padėti žmogui įvardinti, kas su juo vyksta, ką matome iš šalies ir paraginti kreiptis pagalbos.
Ką galite padaryti:
- Kalbėkite: Drąsinkite žmogų kalbėtis apie savo jausmus.
- Būkite supratingi: Stenkitės suprasti, ką žmogus išgyvena, ir nebūkite teisėjai.
- Pasiūlykite pagalbą: Padėkite žmogui susirasti gydytoją arba psichologą.
- Būkite kantrūs: Gydymas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir palaikyti žmogų.
Vietos Bendruomenių Vaidmuo
Net kai paslaugos yra prieinamos, dauguma depresija sergančių asmenų vengia ar atidėlioja gydymą dėl prietarų ir diskriminacijos baimės. Čia aktyviai turėtų veikti artimieji, pažįstami žmonės. Labai svarbus ir bendruomenių vaidmuo. Turime Kupiškio pavyzdį. Prieš kelerius metus šis nedidelis rajonas Lietuvoje garsėjo kaip savižudžių kraštas. Savižudžių rajone buvo du kartus daugiau nei šalies vidurkis, tačiau sutelkus vietos bendruomenės, psichikos sveikatos specialistų, policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų pastangas pavyko sukurti sistemą, padedančią atpažinti galinčius pakelti prieš save ranką ir suteikti jiems kvalifikuotą pagalbą.
Kaip Išblaškyti Niūrias Mintis ir Susigrąžinti Gyvenimo Džiaugsmą?
Žmonės, pajutę depresijos požymius ar juos pastebėję artimieji turėtų žinoti, kad dažnai padėti gali paprasti, kasdieniai dalykai. Visi žinome seną posakį, kad šuo geriausias žmogaus draugas. Posakis posakiu, tačiau ir moksliniai tyrimai rodo, kad naminiai gyvūnai padeda palaikyti gerą nuotaiką, didina savigarbą, mažina vienišumo pojūtį. Visi žinome, kad juoktis sveika. O mokslininkai teigia, kad turintys gerą humoro jausmą žmonės rečiau serga depresija. Nuginti niūras mintis padeda ir rūpestis kitais, savanorystė. Savanoriavimas garantuoja gerą nuotaiką bet kokio amžiaus žmonėms, mat besirūpinant kitu pamirštami savi rūpesčiai ir problemos. Dar vienas svarbus dalykas, stengiantis išvengti depresijos, tai fizinis aktyvumas. Vienatvė, vienišumas - tai idealios sąlygos rastis depresijai, todėl socialinio tinklo sukūrimas yra svarbus depresijos gydymui.
Savižudybės Prevencija
Blogiausiu atveju depresija baigiasi savižudybe. Pagal dažnumą depresija yra antra, po avarijų keliuose mirties priežastis jaunų žmonių (15-29 metų) amžiaus grupėje. Nors depresija yra labiau paplitusi tarp moterų, savižudžių daugiau tarp vyrų. Jei jaučiate mintis apie savižudybę, kreipkitės į specialistus.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
tags: #depresija #apibrezimas #pagal #pso